Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, išsituokęs, nedirbantis, teistumas: teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2017-02-28 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant dirbti po 30 val. visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. 2024 m. vasario 27 d. apie 14 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio gyvenamojo namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, dėl menkavertės dingsties, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pagriebęs T. J. už plaukų, ne mažiau keturis kartus kumščiu sudavė į veidą, bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojų blauzdas, tokiais veiksmais dėl ekchimozių (poodinių kraujosruvų) akių vokuose nukentėjusiai T. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. G. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2024 m. vasario 27 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio gyvenamojo namo. Jis buvo neblaivus ir reikalai prispyrė nueiti už namo kampo. Pro šalį ėjo moteriškė, kurią jis pažįsta iš matymo ir pradėjo jį gėdinti. Jis buvo gėdinamas ne pirmą kartą. Jis negali paaiškinti dėl kokių priežasčių tą moterį pasivijo, pagriebė už plaukų ir sudavė. Į kurias kūno vietas ir kiek kartų sudavė nurodyti negali, nes dėl girtumo neprisimena. Jis neturi gyvenamosios vietos, 2023 m. rugpjūčio mėn. jam atlikta klubo sąnario operacija. Jis iki šiol negali dirbti. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis G. G. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras ir advokatas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. G. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji T. J. parodė, kad šių metų vasario mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, 13-14 valandos laikotarpiu, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo į miestą apsipirkti. Ties daugiabučio namo kampu, pamatė besišlapinantį ant namo pamatų vyriškį. Vyriškis stovėjo nugara į ją, taigi jo veido ji nematė. Kiek įsidėmėjo šis vyras galėjo vilkėti šviesios spalvos drabužius, tačiau nėra tikra. Vėliau šiek tiek atkreipė dėmesį į jį, jai pasirodė, kad jis galimai užsidėjęs raudonos spalvos šaliką arba raudonos spalvos megztinį. Ji vyriškio paklausė "Ką tu čia darai?". Kadangi tuo metu buvo su kaimyne, tai tik uždavė šį klausimą ir abi skubėjo eiti. Jai nusisukus, pajuto, kaip kažkas jai čiupo už plaukų. Pasirodo minėtas vyras viena ranka sugriebęs už plaukų laikė, o kita ranka smūgiavo į įvairias kūno vietas. Kiek jai buvo suduota smūgių pasakyti negali, nes iš patirto streso nieko nepamena. Viskas įvyko staiga, momentaliai, taigi kai kurių detalių pasakyti negali. Kaimynė I. N. stovėjo šalia ir patyrusi šoką, negalėjo nieko pasakyti ir padaryti. Dėl patirto išgąsčio ir streso jai tris paras nieko neskaudėjo, tačiau ant veido, kairės pusės skruosto taip pat dešinės pusės skuosto , bei abiejų kojų buvo matyti hematomos. Ji tas tris paras negalėjo nei miegoti, nei valgyti buvo labai išsigandusi. Tiesa, tą pačią įvykio dieną, po incidento, kai pasidarė negera, nuėjo į (duomenys neskelbtini)ligoninę apžiūrai dėl patirto sumušimo, nors realaus skausmo nejuto. Medikams ji papasakojo, kas įvyko, jie suteikė pirminę pagalbą ir nusprendė detalesnei apžiūrai išvežti į LSMU Kauno klinikas. Ten praleido parą laiko ir buvo parvežta tolimesniam gydymui į (duomenys neskelbtini) ligoninė Bendrosios chirurgijos skyrių. Kokia jai tiksliai buvo nustatyta diagnozė pasakyti negali, reikia žiūrėti medicininius dokumentus. Vaistus pirko tokius, kokius jai išrašė gydytojai. Kai ją užpuolė aukščiau aprašytas vyriškis, nebandė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, nes buvo ištiktos šoko kartu su kaimyne. Kiek matė ir prisimena, tas vyras, kuris ją sumušė, tiesiog nuėjo link vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), besikeikdamas prieš tai dar pasakęs "aš tave užmušiu". Jei jai butų parodyta to vyro fotografija ar vaizdo įrašas, jai būtų sunku pasakyti, ar atpažintų jį. Prisimena tik tiek, kad jis buvo aukšto ūgio, "apšepęs", dvokė, todėl darytina prielaida, kad jis gali būti benamis, vedantis asocialių gyvenimo būdą. Kadangi vyrą matė tik iš nugaros, todėl jo atpažinti tikrai negalės. Jai buvo parodytos kelios nuotraukos bei vaizdo įrašas su galimu įtariamuoju, tačiau ji tikrai negali pasakyti ar tai tas vyriškis, nes ji matė tik iš nugaros. Ji jo veido tikrai neatpažintų, nes kaip ir minėjo anksčiau dėl patirto streso negali nieko pasakyti. Dėl šio įvykio daugiausiai patyrė psichologinį sukrėtimą buvo patirti ir fiziniai sužalojimai, tačiau labiausiai pergyvena dėl patirtos psichologinės būsenos ir bijo, kad nesuprastėtų jos fizinė sveikata. (b.l.60-63)

Papildomai apklausta nukentėjusioji T. J. parodė, kad tvirtina savo duotus liudytojo parodymus ir nori papildyti bei patikslinti, kad vyras prieš ją smurtavo - viena ranka sugriebęs jai už plaukų, o kitos rankos kumščiu jai smūgiavo į veidą. Dėl patirto šoko ji tiksliai negali nurodyti suduotų smūgių skaičių, bet tai tikrai buvo nemažiau 4 smūgiai į veidą. Taip pat jis ne mažiau du kartus dar spyrė jai į abi blauzdas. Ji dėl įvykio civilinio ieškinio nereiškia, nori tik, kad tas asmuo būtų nubaustas įstatymo numatyta tvarka. Nežino, ar galėtų atpažinti, ją sumušusį asmenį. Kaip ir sakė, atsimena, kad jis turėjo užsidėjęs kažką tai raudona ar ružavos spalvos ant krūtinės srities. Tai galėjo būti ir šalikas, ir kuprinės diržai. Tai įsidėmėjo įvykio metu. (b.l.66-69)

2024-03-26 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad atpažįstantysis liudytoja T. J. (gim. (duomenys neskelbtini) jai parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davusi parodymus. Nuotraukoje Nr. 1 pažymėtas įtariamasis G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)). T. J. parodė, kad asmenį pažymėtą Nr. 1 ji atpažįsta, jis ją sumušė prie jos namų šių metų vasario pabaigoje, tikslios datos pasakyti negali, nes dėl patirto šoko nepamena. Šį asmenį atpažįsta pagal veido bruožus, nosį, veido formą, piktą veido išraišką, liesą kūno sudėjimą. Tai tas pats vyriškis, kuris ją užpuolė. (b.l.72-79)

Liudytoja I. N. parodė, kad ji 2024-02-27 apie 14 val. išėjo iš savo daugiabučio namo laiptinės ir ėjo link miesto pusės į parduotuvę. Kad jai iš paskos eina T. J. nematė. Eidama prie daugiabučio namo kampo stovėjo asocialius vyriškis į ją pasisukęs nugara, ką jis darė - nematė. Dažnai prie namo esančioje šiukšlinėje būna alkoholio butelių įvairių dydžių, todėl visiškai nenustebo, kad tas vyriškis stovi prie namo. Pagalvojo, kad tikriausiai vartos alkoholį ir nueis. Jai einant ir pažiūrėjus dar į vyriškį, kai pasuko veidą šonu, pamatė, kad T. J. jai eina iš paskos. Girdėjo kaip T. J. paklausė minėto vyriškio "Ką čia daro?". Vyriškis atsakė, kad "mežu". Kadangi nuo jų jau buvo paėjusi gerokai toliau, ką kalbėjo tas vyriškis ir T. J. negirdėjo tik girdėjo balsus. Kai pasigirdo riksmas, atsisuko pasižiūrėti ir pamatė, kad tas vyriškis, kuris stovėjo prie namo kampo, muša rankomis T. J.. Kiek buvo suduota smūgiu tikrai pasakyti negali, bet matė, kad vyriškis rankomis vis smūgiavo į moters veidą. Ar buvo smūgiuota į kitas kūno vietas - ji nematė, matė tik, kad smūgiavo į veido sritį. Vyriškis šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius , grasino užmušti. Ji savo rankinėje skubėjo ieškoti mobiliojo ryšio telefono, norėdama iškviesti pagalbą ir pakėlusi akis pamatė kaip vyriškis ir T. J. buvo abu įsikabinę į pagalį bei abu jį tampė. Suprato, kad T. J. tikriausiai bando gintis, nes vyriškis ją daužė rankomis. Kelis kart sušuko "Ką darot?". Tada vyriškis pakėlė akis į ją, ji labai išsigando ir pagalvojo, kad dabar puls ją, tačiau jis nepaleido T. J.. Po jos pasakytų žodžių, vyriškis dar kelis kart trenkė T. ir ją pastūmęs, pasišalino link kitų daugiabučių. Kaip atrodė vyras, ji neįsidėmėjo. Jis buvo panašus į asmenį, kuris veda asocialų gyvenimo būdą, aukštas, galėjo būti apie 180 cm ūgio, liesas, tačiau kitų bruožų ar įsimintinų detalių pasakyti negali, nes tikrai iš to patirto streso neįsidėmėjo. Ji patyrė didelį šoką, negalėjo ir net nebūtų galėjusi apginti savo kaimynės, nes vyras buvo daug stipresnis už ją ir labai agresyvus.(b.l.87-90)

Papildomai apklausta liudytoja I. N. parodė, kad tvirtina duotus anksčiau savo liudytojo parodymus, įvykio aplinkybes išsamiai nurodė. Į klausimą, ar galėtų atpažinti vyriškį, sumušusį T. J., parodo, kad ankstesnėje apklausoje ji paaiškino, kad to vyriškio veido neįsidėmėjo ir tikrai negalėtų jo atpažinti nei iš nuotraukų, nei gyvai. Prisimena tik, kad jis buvo iš aukštesnių, gal apie 1,80 m ar daugiau ir lieso kūno sudėjimo. Buvo panašus į asmenį, kuris veda asocialų gyvenimo būdą. Tiek ir įsidėmėjo. Ji jį matė pirmą kartą. Viskas įvyko labai greitai. Kaip ir sakė, pamačiusi, kad staiga T. yra mušama, labai išsigando. Įvykio nestebėjo, o puolė iš karto ieškoti rankinėje telefono, ar tai nufotografuoti, ar nufilmuoti įvykį, tačiau telefono kaip tyčia nebuvo pasiėmusi. Kai ji sušuko jam "ką darot?!", vyriškis iš karto ir pasišalino. (b.l.93-96)

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra adresu, (duomenys neskelbtini), matomas baltos ir pilkos spalvos penkių aukštų gyvenamasis daugiabutis namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Stovint priešais daugiabutį namą kairėje jo pusėje už kampo prie sienos matoma baltos spalvos medinė kėdė su rudos spalvos sėdima dalimi, kėdė su trimis kojomis, šalia kėdės matomas geltonos spalvos metalinė šiukšlių dėžė. Kairiau matomas medžio sodinukas, šalia jo yra pagalys prie kurio sodinukas pritvirtintas raudonos spalvos juostele. Kairiau sodinuko matoma tujų gyvatvorė. Priešais namą ir tujas matomas trinkelėmis grįstas šaligatvis. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta. (b.l.20-26)

2024-03-26 Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad įtariamojo G. G. sutikimu atliekama asmens apžiūra. Matyti vidutinio amžiaus vyriškis, kuris yra tamsių, trumpai kirptų plaukų, su ūsais. Vyriškio nosis galimai traumuota, nelygi. Vyriškis vilki juodos spalvos paltą, mūvi mėlynos spalvos džinsais, avi tamsios spalvos batus ir ant nugaros turi užsidėjęs rožinės spalvos kuprinę. Per pečius matyti uždėtos rožinės kuprinės petnešos. Po paltu vyriškis dėvi pilkos spalvos, susagstomą megztinį aukšta apykakle. (b.l. 121-123)

2024-03-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 546/2024(02) nurodyta, kad T. J. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal aprašytus išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuotų sužalojimų T. J. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l.40-43)

2024-03-26 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad atpažįstantysis liudytojas T. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), jai parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davusi parodymus. Nuotraukoje Nr. 1 pažymėtas įtariamasis G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)). T. J. parodė, kad asmenį pažymėtą Nr. 1 aš atpažįstu, jis mane sumušė prie mano namų šių metų vasario pabaigoje, tikslios datos pasakyti negaliu, nes dėl patirto šoko nepamenu. Šį asmenį atpažįstu pagal veido bruožus, nosį, veido formą, piktą veido išraišką, liesą kūno sudėjimą. Tai tas pats vyriškis, kuris mane užpuolė. (b.l.72-79)

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami padaryti išvadą, jog kaltinimas G. G. pagal BK 284 straipsnį yra pagrįstas ir įrodytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Šioje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamasis G. G., būdamas neblaivus, smurtaudamas padarė nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str.

Bausmės skyrimas.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

Kaltinamasis G. G. teisiamas šeštą kartą, teistumas išnykęs, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis nedirba, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, dėl psichikos ir priklausomybių sutrikimų neregistruotas. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. G. paskyrus BK 284 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 797,94 Eur ieškinį dėl žalos atlyginimo. Dėl neteisėtų kaltinamojo G. G. veiksmų nukentėjusioji buvo gydyta ligoninėje, jai atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Už šias paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo sumokėta 797,94 Eur. Ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam G. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas būtinas, nes jis teisiamas šeštą kartą, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 24 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 16 parų areštą.

Bausmės pradžią G. G. skaičiuoti nuo atvykimo atlikti bausmę arba sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Bausmę paskirti atlikti Šiaulių kalėjime.

G. G. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą atlikti arešto bausmės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – periodinę registraciją policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš G. G. 797,94 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 94 centus) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti areštą banko sąskaitai LT897300010175118471, esančiai AB „Swedbank“ banke.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.