- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-185/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė, Alė Bukavinienė (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,RSB Novikontas“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,RSB Novikontas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr.2-816-33/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Geomoras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,RSB Novikontas“, tretysis asmuo Lietuvos kariuomenė, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB ,,Geomoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,RSB Novikontas“ 20 001 Lt skolos ir 15 120 Lt delspinigių. Nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 1 d. UAB Laivų radijo serviso biuras“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,RSB Novikontas“) ir UAB ,,Geomoras“ pasirašė sutartį Nr. PS 136/03, kuria ieškovas įsipareigojo penkiuose karinių jūrų pajėgų laivuose sumontuoti ir pakeisti įrangą, o atsakovas - pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą sumokėti 20 001 Lt. Laivuose „Sėlis“ ir „Skalvis“ sutartyje numatyti darbai buvo užbaigti 2003 m. rugsėjo 12 d. ir pasirašyti darbų atlikimo aktai. Laivuose „Vėtra“, „Dzūkas“ ir „Žemaitis“ šie darbai buvo atlikti 2003 m. gruodžio 17 d., tačiau darbų priėmimo aktai nebuvo pasirašyti. Ieškovo išrašytą 20 001 Lt PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas grąžino neapmokėtą, motyvuodamas tuo, kad visų sutartyje numatytų darbų laivuose „Vėtra“, „Dzūkas“ ir „Žemaitis“ ieškovas neatliko ir jų perdavimo aktais atsakovui neperdavė. Dėl atliktų darbų kokybės jokių pretenzijų atsakovas nereiškė, tačiau apmokėti pagal sutartį vengia. PVM sąskaita-faktūra atsakovui buvo pateikta 2004 m. gegužės 28 d., todėl pagal sutarties 3.1 p., 3.2 p. ir 5.2 p. jam buvo priskaičiuota 15 120 Lt delspinigių. Vėliau ieškovas delspinigių sumą patikslino ir prašė iš atsakovo priteisti 7 820 Lt delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš UAB „RSB „Novikontas“ BUAB „Geomoras“ naudai 18 778,71 Lt skolos, 6 835 Lt delspinigių ir 200 Lt advokato pagalbos išlaidų, bylos dalį dėl 7 840 Lt delspinigių priteisimo nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Laivų radijo serviso biuras“ ir Lietuvos kariuomenė 2003 m. balandžio 16 d. pasirašė laivų įrangos pirkimo-pardavimo, instaliavimo ir paruošimo eksploatacijai sutartį. Sutarties prieduose 1-4 buvo numatyti perkamos įrangos montavimo, paleidimo-derinimo darbai. Atsakovas, darbuotojams S.M., J.S., W. M. , A. A. nutraukus darbo sutartį ir perėjus dirbti į UAB „Geomoras“, su šia įmone 2003 m. rugsėjo 1 d. sudarė įrangos montavimo penkiuose kariniuose laivuose bei paleidimo-derinimo darbų sutartį, kuria UAB „Geomoras“ įsipareigojo per 10 dienų nuo visos įrangos ir medžiagų, reikiamų darbams atlikti, pristatymo dienos atlikti darbus, o užsakovas - per 30 dienų po darbų baigimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros gavimo sumokėti 20 001 Lt, o už pavėluotą atsiskaitymą mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius. Šalys susitarė, kad darbų atlikimas bus fiksuojamas darbų baigimo aktu, pasirašytu abiejų sutarties pusių. Teismo teigimu, rašytinių įrodymų, kas konkrečiai atliko sutartimi sulygtus darbus, nė viena iš ginčo šalių nepateikė. Tačiau iš byloje apklaustų liudytojų J. S. , S. M. , M. M. , W. M. ir A. A. parodymų seka išvada, kad juos atliko J. S. , W. M. ir S. M. (šio fakto neginčija ir šalių atstovai), kurie sutarties pasirašymo metu jau nebebuvo atsakovo darbuotojais ir dirbo pas ieškovą. Trišaliu 2003 m. rugsėjo 12 d. aktu, kurį už UAB „Geomoras“ pasirašė W. M. , buvo konstatuota, kad laive „Sėlis“ visa įranga sumontuota, išbandyta ir perduota veikianti. Tos pačios dienos analogišką aktą už UAB „Geomoras“ pasirašė A. A. . Aktas dėl laivo „Dzūkas“ buvo patvirtintas atsakovo antspaudu bei direktoriaus A. C. spaudu, tačiau nepasirašytas, o dėl laivų „Žemaitis“ ir „Vėtra“ - be jokių atsakovo žymų. Tačiau 2003 m. rugsėjo 16 d. aktais UAB „Laivų radijo serviso biuras“ Lietuvos kariuomenei sėkmingai perdavė ne tik darbus, atliktus laivuose „Sėlis“ ir „Skalvis“, bet ir laivuose „Vėtra“, „Dzūkas“, tik laive „Žemaitis“ darbai buvo perduoti 2004 m. birželio 2 d. Ieškovas 2004 m. gegužės 28 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą dėl 20 001 Lt apmokėjimo, o 2004 m. birželio 22 d. pateikė atsakovui skolų suderinimo aktą, kurie buvo sugrąžinti nepasirašyti ir neįvykdyti, nors už šiuos kaip atliktus darbus dar 2003 m. spalio 31 d. kariuomenei atsakovas buvo išrašęs apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kad darbus laivuose yra užbaigę jų darbuotojai, o liudytojai J. S. , S. M. , M. M. , W. M. ir A. A. parodė, jog visuose laivuose įrangos montavimo darbus atliko ieškovas, du laivai buvo perduoti iš pirmo karto, dar dviem - reikėjo taisyti darbo trūkumus, o laive „Žemaitis“ derinimo-paleidimo darbai nebuvo užbaigti, nes atsakovas laiku nepateikė įrangos, teismas padarė išvadą, kad darbus, išskyrus tuos, kuriuos atliko UAB „Stiltas“ už 1 222,29 Lt sumą, atliko ieškovas. Atsakovas 2003 m. gruodžio 18 d. laiške Lietuvos kariuomenei (civilinės bylos Nr. 2-3544/2004 lapas 13) yra pripažinęs, jog laive „Žemaitis“ sumontuota įranga negali veikti dėl paties laivo defektų ir šios problemos sprendimas nėra anksčiau sudarytų sutarčių objektas, todėl teismas laikė, kad jo sudaryta sutartis su UAB „Stiltas“ nėra dėl ieškovo darbo trūkumų pašalinimo. Teismas konstatavo, kad ginčo šalių sudaryta sutartis Nr. PS 136/03 yra subrangos sutartis (CK 6,650 str.). Kadangi atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė ir juos perdavė Lietuvos kariuomenei ir nereiškė jokių pretenzijų dėl jų kokybės (CK 6.658 str., 6.663 str.), teismas konstatavo, kad atsakovas privalo ieškovui atlyginti už atliktą darbą (CK 6.655 str. 1 d.). Ieškovas neatliko tik sutartyje numatytų laivo „Žemaitis“ sumontuotos įrangos derinimo-paleidimo darbų, kurie atsakovui kainavo 1 222,29 Lt, todėl teismas ieškinį patenkino 18 778,71 Lt (CPK 178 str.). Atsakovo argumentą, kad darbai nebuvo priimti, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas reikalavo tokio darbų priėmimo (b.l. 14) bei apžiūrėti ir priimti darbą jį įpareigojo CK 6.662 str. Kadangi šalių pasirašyta sutartimi atsakovas už praleistą prievolės įvykdymo terminą įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigių ir ši prievolė yra neįvykdyta, todėl teismas už paskutinius šešis mėnesius iš jo priteisė 6 835 Lt delspinigių (CK 6.71 str., 6.38 str.). Ieškovui atsisakius, bylą dėl 7 840 Lt delspinigių priteisimo teismas nutraukė (CPK 293 str. 4 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,RSB Novikontas“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Neteisinga teismo išvada, kad pagal 2003 m. rugsėjo 1 d. sutartį Nr. PS 136/03 ieškovas atliko, o atsakovas priėmė visus įrangos montavimo ir paleidimo darbus penkiuose karinių jūrų pajėgų laivuose. Iš ieškovo pateiktų 2003 m. rugsėjo 12 d. darbų priėmimo aktų (b.l. 10-11) matyti, kad laivuose ,,Sėlis“ ir ,,Skalvis“ ieškovas atliko visus darbus, tai patvirtina atsakovo vardu veikusio atsakingo asmens parašas ir atsakovo antspaudas minėtuose aktuose. Tačiau laivuose ,,Dzūkas“, ,,Žemaitis“ ir ,,Vėtra“ ieškovas visų numatytų darbų neatliko, tai yra iš viso neatliko paleidimo – derinimo darbų ir galutinai nesumontavo trijų elektroninių jūrlapių sistemų, trijų koordinačių nustatymo diferencialinių prietaisų bei dviejų radarų. Šiuos faktus patvirtina pasirašyti darbų priėmimo aktai (b.l. 31-33), kurių originalai buvo grąžinti ieškovui. Liudytojai S. M. , M. M. , W. M. ir J. S. patvirtino, kad darbus pilnai atliko tik dviejuose laivuose (b.l. 140-141, 142-143). Be to, ieškovas 2004 m. kovo 24 d. pareiškime pripažino, kad darbus atliko tik laivuose ,,Sėlis“, ,,Skalvis“ ir ,,Dzūkas“. 2004 m. birželio 2 d. darbų atlikimo aktas Nr. 01/06-04 bei 2003 m. rugsėjo 16 d. darbų atlikimo aktai Nr. 01/06-04, Nr. 02/09-03, Nr. 03/09-03, patvirtina faktą, kad darbai visuose laivuose buvo atlikti, tačiau šie aktai pasirašyti tik Lietuvos kariuomenės ir UAB ,,Laivų radijo serviso biuras“, iš ko galima daryti išvadą, kad darbus atliko tik atsakovas.
2. Teismas nepagrįstai atsakovo argumentą, kad darbai nebuvo priimti atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas reikalavo tokio darbų priėmimo bei apžiūrėti ir priimti darbą atsakovą įpareigojo CK 6.662 straipsnio nuostatos. Atsakovas negalėjo įvykdyti pareigos apžiūrėti ir priimti darbus, nes jų ieškovas neatliko. Ieškovo reikalavimas priimti tariamai atliktus darbus surašytas tik 2004 m. gegužės 31 d., tai yra praėjus net aštuoniems mėnesiams po to, kai ieškovas privalėjo juos atlikti, todėl nėra pagrindo teigti, kad darbai buvo atlikti arba kad atsakovas darbus priėmė. Kadangi šalys pasirašė darbų atlikimo aktus tik 2 iš 5 laivų, todėl atsakovui neatsirado pareiga sumokėti ieškovui už atliktus darbus, juo labiau, kad ieškovo pateikta sąskaita – faktūra buvo klaidinga, tai yra išrašyta visai darbų sumai, nors ne visi darbai buvo atlikti.
3. Ieškovas įgijęs teisę į darbų, atliktų laivuose ,,Sėlis“ ir ,,Skalvis“ apmokėjimą, nenurodė atsakovui mokėtinos sumos ir nepateikė sąskaitos už atliktus darbus, nors atsakovas ir neginčijo, kad ieškovas dalį darbų atliko. Nesant pasirašytų darbų baigimo aktų su fiksuotomis mokėtinomis sumomis, o didesnei daliai darbų iš viso nepadarytai, pagal atliktus darbus ir pasirašytus darbų baigimo aktus nesant išrašytoms sąskaitoms – faktūroms, nebuvo teisinio pagrindo sumokėti ieškovui. Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovas atsisakydamas mokėti visą sutartą darbų kainą, įskaitant ir neatliktus darbus, ieškovo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Ieškovo veiksmai vengiant suderinti mokėtiną kainą ir pateikti sąskaitą atliktų darbų vertei, nors atsakovas ir siūlė tai atlikti, vertintini kaip bendradarbiavimo su skolininku stoka (CK 6.64 str.).
4. Teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 6 835 Lt delspinigių. 2003 m. rugsėjo 1 d. sutarties Nr. PS 136/03 3.1 ir 3.4 punktuose su ieškovu buvo sutarta, kad darbų atlikimas fiksuojamas atskiru darbų baigimo aktu, pasirašytu abiejų sutarties pusių, o apmokėti už darbus užsakovas privalo po darbų baigimo aktų pasirašymo ir sąskaitos – faktūros gavimo. Tačiau šalys pasirašė darbų atlikimo aktus tik 2 iš 5 laivų, todėl užsakovui neatsirado pareiga sumokėti ieškovui už atliktus darbus, o juo labiau mokėti delspinigius. Teismas priteisdamas 0,2 proc. dydžio delspinigius, visiškai nemotyvavo kodėl atmetė atsakovo prašymą mažinti neprotingai dideles netesybas. Be to, ieškovas nenurodė nuo kokios datos skaičiuojami delspinigiai.
5. Teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė visas jo prašomas advokato pagalbos išlaidas, tai yra 200 Lt, nors ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, tuo tarpu atsakovui visiškai nepriteisė išlaidų advokato pagalbai, nors toks prašymas buvo pareikštas (CPK 93 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Geomoras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo 1 416 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys dėl delspinigių priteisimo, naikintina ir apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, nes teismas neįvertino delspinigių dydžio pagrįstumo.
Ieškovo ieškinys kildinamas iš prievolės pagal su atsakovu sudarytą rangos sutartį vykdymo. Byloje nustatyta, kad 2003 m. balandžio 11 d. UAB ,,Laivų radijo serviso biuras“ ir Lietuvos kariuomenė pasirašė laivų įrangos pirkimo – pardavimo, instaliavimo ir paruošimo eksploatacijai sutartį (b.l. 48-58), kuria buvo numatyti perkamos įrangos montavimo, paleidimo – derinimo darbai. UAB ,,Geomoras“ ir UAB ,,Laivų radijo serviso biuras“ 2003 m. rugsėjo 1 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti įrangos montavimo, paleidimo – derinimo darbus penkiuose kariniuose laivuose per 10 darbo dienų nuo visos įrangos ir medžiagų, reikiamų darbams atlikti, pristatymo dienos, o atsakovas įsipareigojo per 30 dienų po darbų baigimo aktų pasirašymo ir sąskaitos – faktūros gavimo sumokėti ieškovui 20 001 Lt su PVM, o už pavėluotą atsikaitymą mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Sutartyje buvo nustatyta, kad darbų atlikimas bus fiksuojamas atskiru darbų baigimo aktu, pasirašytu abiejų sutarties pusių. 2003 m. rugsėjo 12 d. aktais, kuriuos pasirašė ieškovas, atsakovas bei tretysis asmuo, buvo konstatuota, kad laivuose ,,Sėlis“ ir ,,Skalvis“ visa įranga sumontuota, išbandyta ir perduota veikianti (b.l. 10-11). Atsakovas pripažino, kad ieškovas pagal šalių pasirašytą sutartį įvykdė visus įsipareigojimus laivuose ,,Sėlis“ ir ,,Skalvis“ ir ginčo dėl to nėra. Tačiau atsakovas ginčija tai, jog ieškovas nepilnai atliko darbus laivuose ,,Dzūkas“, ,,Vėtra“ ir ,,Žemaitis“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aktas dėl laivo ,,Dzūkas“ buvo patvirtintas atsakovo antspaudu bei įmonės direktoriaus A. C. spaudu, bet nepasirašytas, o aktuose dėl laivų ,,Žemaitis“ ir ,,Vėtra“ nėra jokių atsakovo žymų (b.l. 31-33).
CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Atsakovas atsisakė pasirašyti aktus dėl laivų ,,Dzūkas“, ,,Žemaitis“ ir ,,Vėtra“ motyvuodamas tuo, kad minėtuose laivuose ieškovas sumontavo techniką, tačiau ji neveikė, todėl juose esančius trūkumus atsakovas pašalino pats. Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo pareigą paneigti aplinkybę, jog ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kas atliko sutartimi nustatytus darbus. Teismo posėdžio metu liudytojai J. S. , S. M. , M. M. , V. M. , B. A. (b.l. 135-146) patvirtino, kad darbus laivuose atliko J. S. , V. M. ir S. M. , kurie pagal byloje esančius duomenis 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutraukė darbo sutartis su atsakovu UAB ,,Laivų radijo serviso biuras“ ir perėjo dirbti į UAB ,,Geomoras“. Taigi, UAB ,,Geomoras“ ir UAB ,,Laivų radijo serviso biuras“ sutarties pasirašymo metu, tai yra 2003 m. rugsėjo 1 d. J. S. , V. M. ir S. M. dirbo įmonėje UAB ,,Geomoras“. Byloje apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti, kada konkrečiai buvo pradėta montuoti įranga laivuose ir kada baigta. Liudytojų parodymai yra neišsamūs ir prieštaringi, pvz. liudytojas S. M. nurodė, kad darbai vyko apie tris mėnesius nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio, o liudytojas B. A. nurodė, kad darbai vyko apie dvi – tris savaites ir buvo pradėti tik 2003 m. rugsėjo 1 d. Tuo tarpu atsakovo atstovas A. C. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovui netinkamai atlikus darbus, UAB ,,Laivų radijo serviso biuras“ nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. iki 2003 m. rugsėjo 16 d. išmontavo ir iš naujo sumontavo, suderino bei pridavė įrangą keturiuose laivuose Lietuvos kariuomenei. Liudytojų parodymuose taip pat nėra aiškių duomenų, kokiuose laivuose buvo pilnai atlikti darbai. Liudytojas S. M. nurodė, jog neprisimena, kada ir kokią įrangą montavo, taip pat neprisimena, kokiuose laivuose buvo trūkumų ir kas juos pašalino, tačiau vėliau nurodė, jog viename dideliame laive trūko mazgo. Vienintelį konkretų trūkumą, kurį nurodė liudytojas M. M. buvo techninė problema su įrangos pajungimu laive ,,Žemaitis“. Liudytojas W. M. nurodė, kad suderinimo darbų nebaigė tik viename laive, o visi montavimo darbai buvo baigti. Tą patį patvirtino ir liudytojas B. A. , kuris teigė, kad įranga buvo sumontuota, bet trūko įrangos.
Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Sutinkamai su CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai spręsti, arba jų nesant. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t.y. teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 str.). Galutinai ir privalomai įvertinti byloje esančius įrodymus palikta būtent teismo kompetencijai, laikantis tos nuostatos, kad nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Taigi, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbų atlikimo aktais 2003 m. rugsėjo 16 d. UAB ,,Laivų radijo serviso biuras“ perdavė Lietuvos kariuomenei laivuose ,,Vėtra“, ,,Dzūkas“, ,,Selis“ ir ,,Skalvis“ atliktus visus įrangos montavimo darbus. Laive ,,Žemaitis“ atlikti darbai buvo perduoti tik 2004 m. birželio 2 d., tačiau kaip 2003 m. gruodžio 18 d. rašte Lietuvos kariuomenei nurodė pats atsakovas, įranga laive buvo sumontuota laiku, tačiau įranga neveikė dėl laivo ,,Žemaitis“ defektų (civilinė byla Nr. 2-3544/ 2004, b.l. 13-14). Atsakovas teismui pateikė 2004 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą ST04 Nr. 007, pagrindžiančią aplinkybę, jog dalį darbų laive ,,Žemaitis“ atliko UAB ,,Stiltas“.
Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo UAB ,,Geomoras“ atliktų darbų trūkumus bei įrodymų, kad darbus laivuose vykdė ir užbaigė jo darbuotojai, o liudytojų paaiškinimai, kurie nėra konkretūs ir neatitinka civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, negali būti laikomi tiesioginiu įrodinėjimo šaltiniu nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė, juos perdavė Lietuvos kariuomenei ir nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės (CK 6.658 str., 6.663 str.), todėl privalo ieškovui atlyginti už atliktą darbą sutartyje nustatytą kainą, atėmus tą sumą, kurią atsakovas už atliktus darbus sumokėjo UAB ,,Stiltas“, tai yra 18 778,71 Lt.
Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog ieškovas 2004 m. kovo 24 d. pareiškime pripažino, kad darbus atliko tik laivuose ,,Sėlis“, ,,Skalvis“ ir ,,Dzūkas“, yra neteisingas. Minėtame rašte ieškovas pažymėjo, jog įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir tai patvirtina 2003 m. rugsėjo 12 d. laivų ,,Sėlis“, Dzūkas“ ir ,,Skalvis“ darbų atlikimo aktai. Tai, kad šie aktai pasirašyti tik Lietuvos kariuomenės ir UAB ,,Laivų radijo serviso biuras“, nėra pagrindas išvadai, kad darbus atliko atsakovas. Taip pat neteisingas atsakovo argumentas, jog ieškovas 2003 m. lapkričio 27 d. rašte patvirtino, kad ieškovo nurodytu darbų perdavimo metu, tai yra 2003 m. rugsėjo 12 d. jis jų dar nebuvo atlikęs. 2003 m. lapkričio 27 d. rašte ieškovas nurodė, kad UAB ,,Geomoras“ įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir prašė apmokėti už atliktus darbus, taip pat nurodė, kad laive ,,Žemaitis“ trūksta įrangos ir atsakovo prašė išspręsti šį klausimą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo argumentą, kad darbai nebuvo priimti, atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas reikalavo tokio darbų priėmimo bei apžiūrėti ir priimti darbą atsakovą įpareigojo CK 6.662 straipsnio nuostatos. Atsakovo argumentas, jog jis negalėjo įvykdyti pareigos apžiūrėti ir priimti darbus, nes jų ieškovas neatliko, nepagrįstas, nes iš byloje esančių duomenų matyti, taip pat to neneigia ir pats atsakovas, kad ieškovas atsakovui pateikė 2003 m. rugsėjo 12 d. aktus dėl darbų laivuose ,,Dzūkas“, ,,Žemaitis“ ir ,,Vėtra“ priėmimo, tačiau atsakovas juos atsisakė pasirašyti nepažymėdamas atsisakymo pasirašyti priežasčių (CK 6.662 str., CK 6.694 str. 4 d.).
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo reikalavimas priimti atliktus darbus surašytas tik 2004 m. gegužės 31 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad darbai buvo atlikti arba kad atsakovas darbus priėmė. Byloje esantys UAB ,,Geomoras“ atsakovui adresuoti 2003 m. lapkričio 27 d. ir 2004 m. kovo 24 d. raštai patvirtina, kad ieškovas dar iki 2004 m. gegužės 31 d. prašė atsakovo apmokėti už atliktus darbus.
Ginčo šalių 2003 m. rugsėjo 1 d. sudarytoje sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovas per 30 dienų po darbų baigimo aktų pasirašymo ir sąskaitos – faktūros gavimo įsipareigoja sumokėti ieškovui 20 001 Lt su PVM, o už pavėluotą atsikaitymą mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškai delspinigių sumažinimas reglamentuojamas ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Šiomis teisės normomis teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas nagrinėdamas konkrečią bylą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, už paskutinius šešis mėnesius priteisdamas 6 835 Lt delspinigių, t. y. po 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį ir priteisė aiškiai per didelius delspinigius. Toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, tai sudaro 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo priteisti delspinigiai pripažinti aiškiai per didelėmis netesybomis ir mažintini iki 500 Lt.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkindamas iš dalies, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos: mažintinas iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis iki 377,40 Lt, ieškovui prašant ir pateikus įrodymus, patvirtinančius jo turėtas 1416 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 180-181), iš atsakovo ieškovui priteistina 750 Lt, taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo 42,50 Lt išlaidos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „RSB Novikontas“ (į.k. 141525351) ieškovui BUAB „Geomoras“ (į.k. 4076556) priteista 6 835 Lt delspinigių, 200 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei – 768 Lt žyminio mokesčio ir 33,50 Lt pašto išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „RSB Novikontas“ ieškovui BUAB „Geomoras“ 500 Lt (penkis šimtus litų) delspinigių, 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovo UAB „RSB Novikontas“ 377,40 Lt (tris šimtus septyniasdešimt septynis litus, 40 ct) žyminio mokesčio ir 42,50 Lt (keturiasdešimt keturis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.