Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio,

atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo C. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje 2010 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. S-5.1.1-50 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas C. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T. I, b.l. 1-5) prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje 2010 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. S-5.1.1-50 „Dėl atsisakymo išduoti vizą Kinijos piliečiui C. L. “ ir perduoti klausimą dėl vizos išdavimo spręsti iš naujo.

Skunde paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. Kinijos Liaudies Respublikos pilietis C. L. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Kinijos Liaudies Respublikoje (toliau – ir Ambasada) įstatymų nustatyta tvarka užpildytą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2010 m. vasario mėn. (tikslios datos nurodyti neturi galimybės) Migracijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), įvertinęs pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kuriame numatytas galiojimo laikotarpis – 3 (trys) mėnesiai, ir nepateikus dokumentų iki nurodytos datos, sprendimas netenka galios ir šio leidimo išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėjo, kad 2010 m. kovo 18 d. pareiškėjas Ambasadai pateikė tinkamai užpildytą prašymą išduoti vizą ir nurodė, kad Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo, taip pat papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, plėtoti verslą vienoje iš uždarųjų akcinių bendrovių. Pareiškėjo pavedimu advokatas Mindaugas Kazlauskas telefonu bendravo su Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečiąja sekretore A. B., kuriai atsakė į visus klausimus ir žodžiu pateikė visą būtiną ir prašomą informaciją, dalį prašomos medžiagos išsiuntė faksu.

Skundžiamas Ambasados sprendimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, suvaržo teisę užsiimti teisėta veikla užsienyje, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjo nuomone, atsakovė neteisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) normas, neatsižvelgė į šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, kad C. L. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis vienerius metus, dėl ko priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą, kuris iš esmės pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Paaiškino, kad 2010 m. kovo 29 d. Ambasados sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas C. L., norėdamas gauti vizą, atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, neatitinka tikrovės. C. L. pateikdamas prašymą išduoti vizą nurodė atvykimo tikslą ir paaiškino, kad ketina verstis teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas šiuo metu yra investavęs virš 50 000 Lt į Lietuvos rinkoje veikiančią UAB „Placidas“ ir yra vienas iš bendrovės akcininkų, ketina atvykęs į Lietuvos Respubliką plėtoti bendrovės veiklą padidinti apyvartą ir užsiimti teisėta veikla. Šios investicijos į įmonę bei darbo sutarties pagrindu gaunamos lėšos ir būtų pareiškėjo pragyvenimo lėšos. Neobjektyvus situacijos įvertinimas ir atsisakymas išduoti vizą Kinijos piliečiui užkirto kelią užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, sužinojęs apie Migracijos departamento priimtą teigiamą sprendimą jo atžvilgiu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į Ambasadą ir atlikęs privalomas procedūras paprašė išduoti vizą, kurios paskirtis yra teisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką, kad Lietuvos Respublikoje būtų galima iki galo užbaigti pradėtą laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūrą.

Pareiškėjo nuomone, jo investicijos bei teisėti lūkesčiai, nepriklausomai nuo kilmės, rasės ar tautybės, privalo būti ginamos bei saugomos Lietuvos Respublikos. Ginčijamas sprendimas, nors ir formaliai gali būti laikomas teisėtu, tačiau jokiu būdu nėra teisingas, protingas ir logiškas.

Nesutinka su Ambasados nurodyta priežastimi atsisakyti išduoti vizą, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, ir laiko ją nelogiška. Pareiškėjas vizos prašė turint tikslą užbaigti laikino leidimo išdavimo Lietuvos Respublikoje procedūrą ir Ambasadai apie tai buvo žinoma.

Pareiškėjas nepateikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintų Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimuose nustatytos formos sveikatos draudimo dėl objektyvių priežasčių, nes pateikiant minėtos rūšies draudimą reikia už tokio pobūdžio draudimo rūšį sumokėti, o draudimo pateikimas negarantuoja, jog bus išduota prašoma viza ir atitinkamai naudojamas kelioninis draudimas. Taisyklių 70.2 punktas numato, kad įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi teisę nereikalauti iš užsieniečio pateikti Taisyklių reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimo dokumentą, kol bus priimtas sprendimas dėl vizos išdavimo, vizos rūšies ir atvykimų skaičiaus. Pareiškėjas nurodo, kad būtų pateikęs prašomą draudimą, kai Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje būtų priėmusi teigiamą sprendimą ir draudimo polisą pateiktų atsiimant prašomą vizą. Mano, kad šis Ambasados reikalavimas nepagrįstas, nes jo neįvykdžius, buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kuris iš esmės pažeidė pareiškėjo teisę gauti vienkartinę vizą.

Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis arba pareiškėjui jie nenurodyti, todėl pasisakyti dėl to neturi galimybės.

Atsakovas LR užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą (T. I, b.l. 178-184).

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aklus, reglamentuojančius Lietuvos Respublikos ir Šengeno valstybių vizų išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių.

Atsiliepimą atsakovas grindžia Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10, 33 dalimis, 6 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsniu, 121 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 15 straipsniu, 17 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalimis, 19 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu ir 8, 9 dalimis. Remiasi skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintomis Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo, taip pat ir vizos išdavimo pasienio kontrolės punktuose, buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laiko pratęsimo, vizos panaikinimo taisyklių 4 punktu, 10.7 punkto 2 dalimi, 71, 77, 78.1, 78.3, 78.9, 79, 97 punktais.

Nurodė, kad nagrinėjant prašymus išduoti C (Šengeno) vizas taikomos Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrųjų konsulinių instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų šalių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų taisyklės. Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyrius nustato prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas yra nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t.t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Bendrosios konsulinės instrukcijos tarp „kitų dokumentų, kurių gali būti reikalaujama“ nurodo: gyvenamosios vietos ir ryšių su gyvenamąja šalimi įrodymai, pareiškėjo socialinio ir profesinio statuso įrodymas.

Atsakovo nuomone, pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta išduoti vizą įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Užsienio reikalų ministerijos konsulinė pareigūnė A. B. tinkamai atliko teisės aktais nustatytas pareigas priimant pareiškėjo dokumentus bei sprendimą atsisakyti išduoti vizą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas yra neteisus teigdamas, jog gautas Lietuvos migracijos tarnybos leidimas jam laikinai gyventi Lietuvoje buvo besąlyginis pagrindas išduoti pareiškėjui vizą įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, nes priimdamas arba jau priėmęs dokumentus ambasados darbuotojas kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas gali organizuoti pokalbį su užsieniečiu, kurio tikslas yra įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Per pokalbį konsulinis pareigūnas išsiaiškina: koks užsieniečio teisinis statusas valstybėje, kurioje jis prašo išduoti vizą, ar užsienietį ir jį į Lietuvos Respubliką kviečiantį juridinį asmenį sieja realūs verslo ar kitokie tarpusavio ryšiai, koks jų pobūdis ir trukmė, ar nėra kilų aplinkybių, keliančių abejonių dėl užsieniečio apsilankymo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąžiningumo. Jei užsienietis nepateikia išsamių atsakymų į pokalbio metu užduodamus klausimus arba yra rimtas pagrindas manyti, kad atsakydamas į klausimus užsienietis pateikia melagingą informaciją, konsulinis pareigūnas privalo į tai atsižvelgti priimant sprendimą dėl vizos išdavimo. Nustatęs atsisakymo išduoti vizą pagrindus, taip pat, kai užsienietis neatitinka vizos išdavimo sąlygų, konsulinis pareigūnas, kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, turi priimti sprendimą atsisakyti išduoti vizą.

Paaiškino, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu buvo tik priėmęs sprendimą dėl galimybės išduoti leidimą jam laikinai gyventi Lietuvoje. Norėdamas pasinaudoti šiuo migracijos tarnybos sprendimu ir užbaigti leidimo gyventi Lietuvoje įforminimo procedūrą pareiškėjas privalėjo gauti vizą kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Vizos kirsti Lietuvos Respublikos sieną pareiškėjui, kaip Kinijos Liaudies Respublikos piliečiui, gyvenančiam Kinijos Liaudies Respublikoje, išdavimo klausimą buvo įgaliota savarankiškai išspręsti A. B.

Pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo pareiškėjui, šios konsulinės pareigūnės nesaistė Migracijos departamento palankus pareiškėjui sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos tarnybos pareigūnai, priimdami sprendimą dėl leidimo gyventi Lietuvoje, neturėjo pareigos (o ir negalėjo) tiesiogiai pabendrauti su užsieniečiu, kad įsitikintų dokumentų teisingumu. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ambasadose užsienyje dirbantys konsuliniai pareigūnai privalo sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą priimti betarpiškai bendraujant su užsieniečiu siekiant įsitikinti formaliai tinkamai užpildytų dokumentų pagrįstumu ir teisingumu. Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja Lietuvos konsulinį pareigūną, priimant sprendimą dėl vizos išdavimo, įvertinti visą galimą riziką dėl migracijos pavojaus. Tuo tikslu konsuliniai pareigūnai naudojasi visomis prieinamomis priemonėmis nustatyti aplinkybes, keliančias abejonių dėl užsieniečio apsilankymo Lietuvoje tikslo ir sąžiningumo. Konsulinių darbuotojų pareiga atlikti teisės aktuose nustatytas užsieniečio prašymo išduoti vizą nagrinėjimo procedūras, o šių procedūrų išdavoje kilus abejonėms dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo bei pokalbio metu gautos informacijos patikimumo priimti sprendimą neišduoti. Nurodo, kad iš pareiškėjo pateiktų Ambasadai dokumentų matyti, jog jis pateikė prašymą gauti Šengeno vizą, nurodydamas, kad atvyktų į Lietuvą 2009 m. rugsėjo 10 d. ir išvyktų 2010 m. rugsėjo 9 d., t.y. po metų. Atsakovo nuomone, pareiškėjo Ambasadai pateikti dokumentai nesudarė pagrindo priimti sprendimą išduoti jam Šengeno vizą bei, kad konsulinė pareigūnė A. B. priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje (T I, b.l. 42-43) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad 2010 m. kovo 18 d. į Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijos Liaudies Respublikoje kreipėsi Kinijos pilietis C. L., gim. (duomenys neskelbtini), pateikdamas prašymą dėl trumpalaikės C (Šengeno) vizos išdavimo. Kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kurių paskirties pareiškėjas pakomentuoti negalėjo. Iš Migracijos departamento elektroninėmis priemonėmis Ambasada buvo gavusi pranešimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo C. L. Pranešime buvo prašoma informuoti užsienietį ir prireikus išduoti užsieniečiui vienkartinę nacionalinę vizą. Užsienietis buvo informuotas apie Migracijos departamento sprendimą ir galimybę kreiptis dėl vienkartinės nacionalinės vizos išdavimo. Tačiau C. L. prašymo dėl Šengeno vizos išdavimo neatsiėmė ir prašymo išduoti D nacionalinę vizą nepateikė.

2010 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečioji sekretorė A. B. kalbėjosi su Kinijos piliečiu C. L. Pastarasis kalbėjo tik kinų kalba, negalėjo pakomentuoti pateikiamų dokumentų turinio, dokumentų paskirties aiškiai nesuprato, nes kai kurių pateikė po kelis vienodus egzempliorius. Paklaustas apie dabartinę veiklą, teigė jokios profesijos neturintis, baigęs pagrindinę mokyklą (9 klases), jau porą metų yra drabužių parduotuvės savininkas. Nurodė, kad pareiškėjas paklaustas, kiek pelno parduotuvė uždirba per mėnesį, iš karto atsakyti negalėjo, o kažkam paskambinęs pateikė atsakymą, kad 4000 RMB (apie 1500 litų). Apie parduotuvės veiklą kalbėjo miglotai (pavyzdžiui, kuo prekiauja – prekėmis, kokiomis prekėmis – įvairiomis, moteriškomis ar vyriškomis – taip), negalėjo paaiškinti net ir procedūrinių dalykų, pavyzdžiui, kada ir kokioje institucijoje vykdė parduotuvės registracijos procedūras. Paklaustas, kas rūpinsis parduotuve, kai jis išvyks į Lietuvą iš pradžių teigė nežinantis, vėliau, pagalvojęs, atsakė, kad gal parduos draugui. Negalėjo paaiškinti, ką konkrečiai ketina veikti Lietuvoje, kur gyvens, ir kiek laiko.

Lietuvos Respublikos ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje nurodė, kad pokalbio metu užsienietis negalėjo pagrįsti atvykimui į Šengeno erdvę keliamų sąlygų: negalėjo įvardinti kontaktinių asmenų Lietuvoje, turimų pragyvenimo lėšų, veiklos pobūdžio Lietuvoje. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus nebuvo galima pagrįsti trumpalaikio C. L. buvimo Lietuvoje: užsienietis neturėjo kvietimo, kelionės trukmę ir turimas lėšas įrodančių dokumentų, nebuvo pateiktas sveikatos draudimas. Pateikti dokumentai suponavo, kad užsieniečio atvykimas į Lietuvą yra numatomas ilgesniam nei 3-jų mėnesių laikotarpiui: buvo pateiktas užpildytas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, taip pat UAB „Placidas“ generalinio direktoriaus H. H. pasirašytas tarpininkavimo raštas Ambasadai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje vieneriems metams suteikimo C. L. 2010 m. kovo 29 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (Žin., 2004, Nr. 73-2539) 19 straipsniu ir Bendrųjų konsulinių instrukcijų (2005/C 326/01) 5-c straipsniu, buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl trumpalaikės Šengeno vizos išdavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie LR VRM atsiliepime (T. I, b.l. 16-17) į pareiškėjo skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. liepos 30 d. per Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijos Liaudies Respublikoje pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi pareiškėjas yra UAB „Placidas“ bendraturtis, jam priklauso 500 bendrovės akcijų, kurių vertė sudaro 50 000 Lt, jis ketina dirbti šios bendrovės importo – eksporto direktoriumi. Migracijos departamentas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą gyventi, 2010 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Pažymėjo, kad sprendimas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2010 m. gegužės 3 d. (Įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Nepateikus dokumentų leidimo laikinai gyventi įforminimui iki minėtos datos, sprendimas neteks galios ir šio leidimo išdavimo klausimas turės būti nagrinėjamas iš naujo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodė, kad Migracijos departamentas 2010 m. vasario 3 d. pranešimu Nr. (15/4-1) 10K-3725 informavo Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijos Liaudies Respublikoje, kad yra priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui, kad šis sprendimas galioja 3 mėnesius nuo jo priėmimo dienos ir kad šio sprendimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas privalo pateikti Migracijos departamentui dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. Migracijos departamentas taip pat prašė Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje informuoti pareiškėją apie tai ir prireikus išduoti jam vienkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 2010 m. gegužės 3 d.

Pažymėjo, kad Migracijos departamentas nedalyvauja vienkartinių nacionalinių vizų išdavimo procedūroje ir neturi įtakos Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų sprendimams.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą tenkinti skunde išdėstytais pagrindais (T. II, b.l.48-52).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais pagrindais (T. II, b.l .48-52).

Tretysis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį, neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (T. I, b.l.16-17).

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. liepos 30 d. per Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijos Liaudies Respublikoje Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (T. I, b.l. 18-24). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė UAB „Placidas“ registravimo pažymėjimą (T. I, b.l. 25), S. S. ir A. H. 2009 m. birželio 29 d. sutikimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo (T. I, b.l. 26), 2009 m. birželio 29 d. darbo sutartį Nr. 5, kuria pareiškėjas įdarbinamas importo-eksporto direktoriumi (T. I, b.l. 27-30), UAB „Placidas“ 2010 m. sausio 14 d. tarpininkavimo raštą (T. I, b.l. 31-32), UAB „Placidas“ įstatus, įregistruotus 2010 m. sausio 13 d. (T. I, b.l. 33-38), 2010 m. sausio 14 d. išrašą iš UAB „Placidas“ vertybinių popierių sąskaitos, patvirtinantį, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 500 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Placidas“ akcijų, kurių vertė 50 000 Lt (T. I, b.l. 39).

Migracijos departamentas 2010 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus (T. I, b.l. 24,40). Migracijos departamentas 2010 m. vasario 3 d. pranešimu Nr. (15/4-1) 10K-3725 (T. I, b.l. 40) informavo Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijos Liaudies Respublikoje, kad yra priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui, kad šis sprendimas galioja 3 mėnesius nuo jo priėmimo dienos, t. y. iki 2010 m. gegužės 3 d., ir kad šio sprendimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas privalo pateikti Migracijos departamentui dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo. Migracijos departamentas taip pat prašė Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje informuoti pareiškėją apie nurodytas aplinkybes ir prireikus išduoti jam vienkartinę nacionalinę vizą, galiojančią iki 2010 m. gegužės 3 d.

Nustatyta, kad 2010 m. kovo 18 d. Kinijos pilietis C. L., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai Kinijos Liaudies Respublikoje dėl trumpalaikės C (Šengeno) vizos išdavimo (T. I, b.l. 44-45, T. II b.l. 24-27). Kartu su prašymu pareiškėjas Ambasadai pateikė: UAB „Placidas“ 2009 m. birželio 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (T. I, b.l. 51-55, 56-60), UAB „Placidas“ generalinio direktoriaus H. H. 2009 m. birželio 30 d. pasirašytą tarpininkavimo raštą Ambasadai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje vieneriems metams suteikimo C. L. (T. I, b.l. 61-62, 128-129), UAB „Placidas“ įstatus, įregistruotus 2006 m. gegužės 5 d. (T. I, b.l. 69-80), išrašus iš UAB „Placidas“ vertybinių popierių sąskaitos (T. I, b.l. 82, 83, 84), UAB „Placidas“ registravimo pažymėjimą (T. I, b.l. 85), UAB „Placidas“ 2010 m. vasario 27 d. vienintelio akcininko sprendimą (T. I, b.l. 86, 87), S. S. ir A. H. 2009 m. birželio 29 d. sutikimą dėl pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (T. I, b.l. 88), 2009 m. birželio 29 d. darbo sutartį Nr. 5, sudarytą tarp UAB „Placidas“ ir pareiškėjo, kuria pareiškėjas priimtas UAB „Placidas“ importo-eksporto direktoriumi (T. I, b.l. 89-92, 103-106, 130-133), UAB „Placidas“ 2009 m. birželio 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (T. I, b.l. 93-97, 98-102, 123-127), VĮ Registrų centras 2009 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija (T. I, b.l. 119-122), nuolatinio gyventojo registracijos korteles (T. II, b.l. 2-3, 10-11, 12-13, 14-15, 16-17, 28-29, 32-33, 40-41), namų ūkio žurnalo išrašą (T. II, b.l. 8-9), Kinijos Liaudies Respublikos asmens tapatybės kortelę (T. II, b.l. 18-19), individualių gamybinių ir komercinių namų ūkio verslo licenciją (T. II, b.l. 20-21), Kinijos Liaudies Respublikos pasą (T. II, b.l. 22-23), namų ūkio žurnalą (T. II, b.l. 34-39).

2010 m. kovo 18 d. Ambasados atmintinėje (T. I, b.l. 48) dėl Konsulinio pareigūno pokalbio su pareiškėju C. L. užfiksuota, kad 2010 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečioji sekretorė A. B. pasikalbėjo su Kinijos piliečiu C. L., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl Šengeno vizos, nors turėjo Migracijos departamento pranešimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kodėl kreipėsi nacionalinės D vizos, o Šengeno, negalėjo paaiškinti. Kalbėjo tik kinų kalba, negalėjo pakomentuoti pateikiamų dokumentų turinio, dokumentų paskirties aiškiai nesuprato, nes kai kurių pateikė po kelis vienodus egzempliorius. Paklaustas apie dabartinę veiklą, teigė jokios profesijos neturintis, baigęs pagrindinę mokyklą (9 klases), jau porą metų yra drabužių parduotuvės savininkas. Paklaustas, kiek pelno parduotuvė uždirba per mėnesį, iš karto atsakyti negalėjo, o kažkam paskambinęs pateikė atsakymą, kad 4000 RMB (apie 1500 Lt). Apie parduotuvės veiklą kalbėjo miglotai (pavyzdžiui, kuo prekiauja – prekėmis, kokiomis prekėmis – įvairiomis, moteriškomis ar vyriškomis – taip), negalėjo paaiškinti net ir procedūrinių dalykų, pavyzdžiui, kada ir kokioje institucijoje vykdė parduotuvės registracijos procedūras. Paklaustas, kas rūpinsis parduotuve, kai jis išvyks į Lietuvą iš pradžių teigė nežinantis, vėliau, pagalvojęs, atsakė, kad gal parduos draugui. Negalėjo paaiškinti, ką konkrečiai ketina veikti Lietuvoje, kur gyvens, ir kiek laiko.

2010 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. S-5.1.1-50 „Dėl atsisakymo išduoti vizą“ Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečioji sekretorė A. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsniu, nusprendė atsisakyti išduoti trumpalaikę Šengeno vizą Kinijos Liaudies Respublikos piliečiams Hu Yuanyi ir C. L. (T. I, b.l. 151).

Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka ir skundžia jį teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 6 straipsnio 1 dalį atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Užsienietis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą pasienio kontrolės punkte (6 straipsnio 2 dalis). Kelionės dokumentas – tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (6 straipsnio 3 dalis).

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai (nagrinėjamu atveju – Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai), atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Viza – tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje atvykti tranzitu (2 straipsnio 33 dalis).

Įstatymo 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą; 2) nacionalinę vizą. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje nurodytą laiką, jeigu įvykdytos atvykimo į Šengeno valstybę sąlygos, nustatytos Šengeno sienų kodekse, Šengeno vizos gali būti vienkartinės, dvikartinės ir daugkartinės (Įstatymo 121 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis). Šengeno vizų rūšys yra: 1) oro uosto tranzitinė (A); 2) tranzitinė (B); 3) trumpalaikė (C) (Įstatymo 122 straipsnis). Užsienietis, turintis trumpalaikę (C) vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos (Įstatymo 15 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalis užsienietis, turintis nacionalinę (D) vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius. Nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė. Užsieniečiui nacionalinė viza išduodama pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui, kuris periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla ir kurio gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, išduodama daugkartinė nacionalinė viza.

Įstatymo 19 straipsnis nustato atsisakymo išduoti vizą pagrindus. Šiame straipsnyje nurodyti ir tie pagrindai, kuriuos nustačius buvo atsisakyta išduoti Šengeno trumpalaikę (C) vizą pareiškėjui, t. y. viza atsisakoma išduoti užsieniečiui, jeigu: a) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 19 straipsnio 2 punktas); b) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu (19 straipsnis 9 punktas).

Užsieniečiai dokumentus vizai gauti paprastai pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, vidaus reikalų ministro įgaliotose institucijose arba Užsienio reikalų ministerijoje (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Sprendimus dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, visų rūšių vizų panaikinimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis 2 punktas). Įstatymo nustatytais atvejais sprendimus dėl atskirų rūšių vizų išdavimo (ar atsisakymo jas išduoti) priima taip pat kitos institucijos (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis 1, 3, 4 punktai).

Užsienietis dokumentus vizai gauti gali pateikti pats, per įgaliotą atstovą, taip pat per kelionių organizatorius ar kelionių agentūras, akredituotas pagal Bendrųjų konsulinių instrukcijų reikalavimus (Įstatymo 21 straipsnio 8 dalis). Dokumentų vizai gauti pateikimo ir vizos išdavimo, vizos panaikinimo tvarkai taikomos Bendrosios konsulinės instrukcijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatyta tvarka tiek, kiek ji neprieštarauja Bendrosioms konsulinėms instrukcijoms (21 straipsnio 9 dalis).

Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo išduoti vizą priėmimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. lV-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 1V-109/V-51 redakcija su pakeitimais) (Žin., 2004, Nr.; Žin. 2009, Nr. 36-1392; Žin., 2009, Nr. 115-4914) (toliau – ir Aprašas) tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrosios konsulinės instrukcijos Šengeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų ((duomenys neskelbtini , p. 1) (toliau tekste – ir Konsulinės instrukcijos). Pagal Aprašo 4 punktą dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgalioti vizų tarnybų valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su vizos išdavimu, atsisakymu išduoti vizą ar vizos panaikinimu, konsultacijomis, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimu. Įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, norėdamas įsitikinti užsieniečio patikimumu, gali pareikalauti, kad užsienietis dokumentus pateiktų asmeniškai (Aprašo 9 punkto 2 dalis). Pagal Aprašo 14 punkto 1, 2 dalis vienkartinei trumpalaikei vizai gauti, be Aprašo 8 punkte nurodytų dokumentų, užsienietis vizų tarnybai pateikia kvietimą, patvirtintą Aprašo VI skyriuje nustatyta tvarka, arba dokumentus, patvirtinančius numatomo apsilankymo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų teisėtą gavimo šaltinį, turimas lėšas grįžti į valstybę, į kurią užsienietis turi teisę vykti. Nagrinėjant prašymą išduoti Šengeno vizą bei priimant sprendimą dėl prašymo išduoti vizą priėmimo, vadovaujamasi Konsulinių instrukcijų V dalies nuostatomis (Aprašo 79 punktas). Pagal Aprašo 81 punktą vizų tarnybos su nacionaline centrine valdžios institucija – Migracijos departamentu – elektroninių paklausimų forma konsultuojasi vadovaudamosi Konsulinių instrukcijų 5A priedu. Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą atsisakyti išduoti vizą užsieniečiui (Aprašo 99 punktas).

Nagrinėjant prašymus išduoti trumpalaikes Šengeno (C) vizas taikomos Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrosios konsulinės instrukcijos Šengeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų ((duomenys neskelbtini), p. 1) (toliau – ir Konsulinės instrukcijos). Bendrųjų konsulinių instrukcijų V skyrius nustato prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Tarp prašymų nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta, jog nagrinėjant prašymus išduoti vizą dėmesys kreipiamas į šiuos pagrindinius dalykus: į susitariančiųjų šalių saugumą ir kovą su neteisėta imigracija, taip pat į kitus su tarptautiniais santykiais susijusius aspektus. Saugumo klausimu, patartina įsitikinti, kad buvo atliktas būtinas patikrinimas: atsisakymo leisti atvykti bylų (perspėjimų, kad asmuo neįsileistinas) paieška Šengeno informacinėje sistemoje ir konsultacijos su šalių, kurioms taikoma ši procedūra, centrinėmis valdžios institucijomis. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su „rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Tuo pačiu tikslu svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Taip pat galima reikalauti papildomų patvirtinamųjų dokumentų, dėl kurių sutarta vietos konsulinio bendradarbiavimo srityje, jei toks bendradarbiavimas vykdomas. Diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga taip pat turi pasitelkti vietos konsulinį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo pajėgumus nustatant padirbtus ar suklastotus dokumentus, pateikiamus kaip patvirtinamieji dokumentai su kai kuriais prašymais išduoti vizą. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.

Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečiosios sekretorės A. B. 2010 m. kovo 18 d. atmintinėje dėl konsulinio pareigūno pokalbio su pareiškėju C. L. (T. I b.l. 48) nurodė, kad pasikalbėjo su Kinijos Liaudies Respublikos piliečiu C. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kreipėsi dėl Šengeno vizos, nors Migracijos departamento 2010 m. vasario 3 d. pranešime dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (T.1 b.l. 6, 46) nurodyta, jog prireikus išduoti jam vienkartinę nacionalinę vizą. Pareiškėjas į Lietuvos Respublikos ambasadą Kinijos Liaudies Respublikoje 2010 m. kovo 18 d. kreipėsi dėl Šengeno trumpalaikės (C) vizos (T.2 b.l. 24-27), kuri suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos (Įstatymo 15 straipsnis). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus vizai gauti ir Ambasados trečioji sekretorė A. B., vadovaudamasi Konsulinių darbuotojų pareiga atlikti teisės aktuose, t. y. LR vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. lV-280/V-109 patvirtintame Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos apraše (LR vidaus reikalų ministro ir LR užsienio reikalų ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 1V-109/V-51 redakcija su pakeitimais) (Žin., 2004, Nr. 136-4961; Žin. 2009, Nr. 36-1392; Žin., 2009, Nr. 115-4914) bei Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrosios konsulinės instrukcijose Šengeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų ((duomenys neskelbtini), p. 1), nustatytas užsieniečio prašymo išduoti vizą nagrinėjimo procedūras, priėmė dokumentus bei apklausė C. L. Ambasados trečioji sekretorė A. B. nustatė, jog kyla abejonių dėl C. L. pateiktų dokumentų turinio teisingumo bei pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, tai pat nebuvo pateiktas sveikatos draudimas, todėl nusprendė atsisakyti išduoti vizą C. L. Iš pareiškėjo Ambasadai pateiktų dokumentų – UAB „Placidas“ 2009 m. birželio 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties (T. I, b.l. 51-55, 56-60), UAB „Placidas“ generalinio direktoriaus H. H. 2009 m. birželio 30 d. pasirašyto tarpininkavimo rašto Ambasadai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje vieneriems metams suteikimo C. L. (T. I, b.l. 61-62, 128-129), išrašų iš UAB „Placidas“ vertybinių popierių sąskaitos (T. I, b.l. 82, 83, 84), S. S. ir A. H. 2009 m. birželio 29 d. sutikimo dėl pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (T. I, b.l. 88), 2009 m. birželio 29 d. darbo sutarties Nr. 5, sudarytos tarp UAB „Placidas“ ir pareiškėjo, kuria pareiškėjas priimtas UAB „Placidas“ importo-eksporto direktoriumi (T. I, b.l. 89-92, 103-106, 130-133), UAB „Placidas“ 2009 m. birželio 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (T. I, b.l. 93-97, 98-102, 123-127), turinio ir pareiškėjo apklausos atmintinės (T. I b.l. 48) matyti, jog pareiškėjo paaiškinimai nepagrindžia minėtuose dokumentuose esamos informacijos. Pareiškėjas pokalbio metu negalėjo aiškiai nurodyti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, t. y. ką konkrečiai veiks atvykęs į Lietuvą, kai tuo tarpu dokumentuose yra konkrečiai nurodytos pareigos – importo-eksporto direktorius konkrečioje UAB „Placidas“, kurios pareiškėjas yra įsigijęs 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 50 000 Lt vertės. Taip pat pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kur gyvens, atvykęs į Lietuvą, kai tuo tarpu pareiškėjas Ambasadai buvo pateikęs S. S. ir A. H. 2009 m. birželio 29 d. sutikimą, kuriuo minėti asmenys sutiko, jog C. L. deklaruotų savo gyvenamąją vietą jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šios nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, atitinka atsisakymo išduoti vizą pagrindus, nustatytus Įstatymo 19 straipsnio 2 punkte, t. y. užsienietis norėdamas gauti vizą, atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Pažymėtina, jog pagal Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. Bendrosios konsulinės instrukcijų Šengeno konvencijos susitariančiųjų valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų V skyriuje nustatytą prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūrą prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Dažniausiai pareiškėjas kviečiamas atvykti asmeniškai, kad žodžiu paaiškintų prašymo pateikimo priežastį, ypač kai kyla abejonių dėl tikrosios apsilankymo paskirties ar pareiškėjo ketinimų grįžti į išvykimo šalį (Konsulinių instrukcijų III skyriaus 4 punktas). Todėl svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį. Jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba dėl pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda (Konsulinių instrukcijų V skyrius).

Pagal Konsulinių instrukcijų V skyriaus 1.1. punktą nagrinėjant prašymus išduoti vizą yra tikrinamas prašymas bei prašomo apsilankymo trukmė ir ji turi atitikti apsilankymo paskirtį. Pareiškėjas prašyme išduoti vizas nurodo, jog atvyktų į Lietuvą 2009 m. rugsėjo 10 d., o išvyktų 2010 m. rugsėjo 9 d., t.y. numatomas buvimo laikas 1 metai (365 dienos), kai tuo tarpu užsienietis, turintis Šengeno trumpalaikę vizą (C), gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos. Iš pareiškėjo prašymo matyti, jog apsilankymo tikslas – verslas. Pateikti su prašymu dokumentai taip pat patvirtini, jog pareiškėjas ketina atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.

Taip pat pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. lV-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašo 99 punktą įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti vizą pagrindų, išvardytų Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje, priima sprendimą atsisakyti išduoti vizą užsieniečiui.

Pareiškėjas skunde daro prielaidą, jog ginčijamas sprendimas formaliai gali būti teisėtas, tačiau nėra teisingas, protingas ir logiškas, kadangi dokumentais yra pagrįsti atvykimo tikslas, t. y. ketinimas verstis teisėta veikla, bei sąlygos, bet Ambasada neobjektyviai įvertino situaciją, priimdama sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Tuo tarpu Ambasada iš esmės atsisakė išduoti vizą tuo pagrindu, jog kilo abejonių dėl dokumentuose nurodytų duomenų teisingumo, kadangi pareiškėjas negalėjo jų nurodyti pokalbio metu su Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečiąja sekretore A. B. Taip pat tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepateikė sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento. Pareiškėjas taip pat pripažįsta, jog nepateikė Ambasadai nustatytos formos sveikatos draudimo. Pagal Aprašo 14 punktą vienkartinei trumpalaikei vizai gauti užsienietis vizų tarnybai pateikia: Aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus (Aprašo 14.1. punktas) bei dokumentus, patvirtinančius numatomo apsilankymo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų teisėtą gavimo šaltinį, turimas lėšas grįžti į valstybę, į kurią užsienietis turi teisę vykti (Aprašo 14.2. punktas), t. y. nėra nurodytas privalomas reikalavimas pateikti sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje trečiosios sekretorės A. B. reikalavimas pateikti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą nebuvo pagrįstas, tačiau ginčijamas Lietuvos Respublikos ambasados Kinijos Liaudies Respublikoje 2010 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. S-5.1.1-50 „Dėl atsisakymo išduoti vizą Kinijos piliečiui C. L. “ yra pagrįstas ir teisėtas kitu jame nurodytu pagrindu.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo C. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.