Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovei R. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

1.6. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove nepavyko susitarti dėl pastogės patalpos įrengimo pagal rekonstrukcijos projektą, ieškovė nutarė Patalpoje atlikti paprastojo remonto darbus tam, kad galėtų ją pritaikyti savo poreikiams. Tačiau nesant nustatytai naudojimosi patalpa tvarkai, buvo kreiptasi į atsakovę dėl galimybės parduoti ieškovei atsakovei priklausančios pastogės dalį arba nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovei su ieškove nebendradarbiaujant, nebandant ieškoti bendro sutarimo dėl nurodytos patalpos valdymo, ieškovė teikia ieškinį dėl patalpos atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės arba naudojimosi tvarkos nustatymo.

1.7. Pasisakydama dėl ginčo patalpos dalies atidalijimo kompensacijos būdu ieškovė nurodo, kad ji turi esminį interesą naudotis daiktu, nes jai priklauso didžioji patalpos dalis – 447/500, o atsakovei tik 53/500 dalys, be to, ieškovės vertinimu, nėra galimybių nustatyti racionalią ginčo patalpos naudojimosi tvarką ar racionaliai atidalinti patalpą natūra, kadangi (i) atsakovė neturi galimybių patekti į pastogės patalpą, nes patekimas į patalpą įmanomas tik per pastato antrajame aukšte esančius 45 ir 44 butus, kurie nuosavybės teise nepriklauso atsakovei; (ii) atsakovė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų tam, kad jai priklausanti patalpos dalis būtų naudojama, neteikė pasiūlymų dėl patalpos naudojimo; (iii) atsakovei priklauso tik beveik 6 kv. m. patalpos dalis (t. y. 1/10 ginčo patalpos); (iv) šios patalpos pritaikymas atsakovės interesams susijęs su neproporcingomis išlaidomis, t. y. namo fasade reikėtų atsakovei projektuoti laiptus, fasadinėje namo pusėje daryti įėjimo duris ir t. t., o šiems darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, be to, reikėtų atlikti nemažos apimties rangos darbus; (v) šalims nepavyksta susitarti dėl patalpos valdymo, naudojimo; (vi) patalpos sutvarkymu itin suinteresuota ieškovė, kadangi patalpa yra virš ieškovei priklausančio 45 buto, be to, pastogės patalpa yra nesandari, todėl ieškovė patiria nemažas išlaidas buto šildymui; (vii) patalpa turi avarinės būklės požymių, kuriuos ieškovė suinteresuota visiškai ar bent iš dalies sutvarkyti atliekant pastogės paprastojo remonto darbus, nes prasta stogo būklė kelia grėsmę ieškovei priklausančio buto tinkamam eksploatavimui.

1.8. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad racionalaus būdo natūra atidalinti šalims priklausančią pastogės patalpą nėra, todėl atsakovei priklausančios patalpos 53/500 dalis yra priteistina ieškovei, įpareigojant ieškovę atsakovei sumokėti kompensaciją.

1.9. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad ieškovės argumentai dėl pastogės patalpos atidalinimo yra nepagrįsti, prašo spręsti alternatyvų ieškovės reikalavimą - nustatyti naudojimosi ginčo patalpa tvarką pagal UAB „Architektūros menas“ parengtą neįrengtos pastogės patalpos (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos schemą M 1:100, nustatant, jog schemoje indeksu „A“ (54,06 kv. m.) pažymėtos patalpos dalimi naudojasi ieškovė, o schemoje indeksu „B“ (6,41 kv. m.) pažymėtos patalpos dalimi naudojasi atsakovė.

1.10. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. patikslino reikalavimo dalyką ir nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašo priteisti už ieškovei priteistiną atsakovės pastogės patalpos dalį 2946,87 Eur. Nurodyta suma buvo apskaičiuota pagal 2021 m. birželio 16 d. Turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-N06-16, kurioje nurodyta, kad neįrengtos pastogės 447/500 dalių rinkos vertė yra 17100 Eur. Pastogės patalpos rinkos vertė 2020 m. gruodžio 15 d. siekė 16 600 Eur. Iš turto vertinimo ataskaitos matyti, kad turto rinkos vertė yra nustatyta, atsižvelgiant į faktinę turto būklę. Turto vertinimo ataskaitos 16 -18 puslapiuose yra pateikiamos patalpos fotonuotraukos, kurios patvirtina patalpos avarinę būklę, be to, dėl į ginčo patalpą patenkančios drėgmės kartu drėgsta ir pūva ieškovei priklausančio butu lubos. Atsakovei priklausančios kompensacijos dydis pirminiame ieškinyje buvo apskaičiuotas taip - 17100,00 / 447) x 53 = 2027,52 Eur.

1.11. Tikslindama ieškinio dalyką ieškovė nurodė, kad siekdama ateityje išvengti galimų ginčų dėl kompensacijos dydžio, ji sutinka atsakovei sumokėti didesnę kompensaciją, apskaičiuotiną pagal aukščiausią ginčo patalpos dalių įsigijimo iš kito bendraturčio kainą. Didžiausią kainą už ginčo patalpos dalis ieškovė sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybei), t. y. už 2519/10000 palėpės dalis (arba 15,26 kv. m. patalpos ((60,47 / 10000) x 2519)) ieškovė sumokėjo 7015,52 Eur. Taigi, ieškovė Vilniaus miesto savivaldybei sumokėjo 459,73 Eur už 1 kv. m. Atsižvelgiant į tai, atsakovei priteistinos kompensacijos dydis tokiu atveju sudarytų 2946,87 Eur (459,73 x 6,41 kv. m.), nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčo patalpos dalies kainą nustatė vienašališkai, nevertinant faktinės patalpų būklės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija patalpos kainą nustatė ne pagal rinkoje esančias vertes, bet pagal vidines įstaigos metodikas, kurių ieškovei nepavyko gauti. Nepaisant to, ieškovė sutiko sumokėti Vilniaus miesto savivaldybei didesnę nei rinkoje kainą, siekdama susitvarkyti palėpės patalpas bei likviduoti vienu aukštu žemiau palėpės ieškovei priklausančio buto gedimus.

2. Atsakovei ieškinys buvo įteiktas asmeniškai, tačiau atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas.

3. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovei, apie teismo posėdį ji buvo informuota tinkamai, civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai, prašymų iki teismo posėdžio pradžios dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nebuvo pateikta, atsakovės dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, todėl atsakovės panešimas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdį, kuris teisme gautas po teismo posėdžio nepripažintinas kliūtimi bylai išnagrinėti.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes, dar kartą pratvirtino, kad labai ilgai siekė susitarti su atsakove, tačiau nepavykus nutarė kreiptis į teismą.

5. Ieškovės atstovas advokatas ieškinį palaikė, prašė tenkinti pagal patikslintą pareiškimą.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąsias patalpas. Name esančios negyvenamosios patalpos – neįrengta pastogė yra 60,47 kv. m. ploto, kuri buvo įregistruota 2016 m. rugsėjo 20 d. (Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų 2020 m. gruodžio 15 d. išrašas). NTR duomenimis 447/500 dalys yra įregistruotos ieškovės vardu 2016 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. kovo 30 d., 2018 m. liepos 2 d., 2018 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarčių ir 2017 m. sausio 17 d. turto dalių paskaičiavimo projekto pagrindu, ir patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jai priklauso 447/500 60,47 kv. m. ploto pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalys.

7. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pagal pastato, kuriame yra ginčo pastogės patalpa, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų suvestinę, bendras plotas sudaro 208,86 kv.m., pastogės patalpos plotas 60,47 kv.m. Ieškovė pateikė atliktus name esančių patalpų savininkams tenkančių pastogės patalpos dalių skaičiavimus, pagal kuriuos matyti, kad atsakovei priklausančių patalpų daliai (19,22+2,38) proporcingai priklauso 1060/10000 dalys 60,47 kv.m. ploto pastogės patalpos, kas sudaro 6,41 kv.m. plotą. Skaičiavimus patvirtina į bylą pateikta ginčo pastogės kadastro duomenų byla, taip pat NTR 2021 m. birželio 2 d. išrašo 4.1. punkte esantis įrašas, kad atsakovės vardu yra įregistruotos 1060/10000 ginčo pastogės patalpos dalys pagal 2017 m. sausio 17 d. Turto dalių paskaičiavimo projektą.

8. Reikalavimą atidalinti ginčo pastogės patalpą kompensacijos būdu ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad neįrengtos pastogės būklė yra prasta, ji yra nesandari, dėl ko patenka drėgmė į pastato vidų ir skverbiasi gilyn į ieškovei priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias žemiau pastogės, kas sąlygoja būtinumą imtis skubių priemonių atlikti pastogės remonto darbus (pastogės nusidėvėjimas 63 proc., patalpų apžiūros akte būklė nurodyta „bloga“, pateiktuose J. Š. konstrukcijos tyrimuose nurodyta, kad reikia pertvarkyti avaringumo požymius turinčią pastogės konstrukciją, pakeisti stogo dangą, užtaisyti plyšius sienutėse, sutvarkyti pastogės gelžbetonio perdangą, mechanines pažaidas). Be to, ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad į pastogę atsakovei objektyviai nėra galimybės patekti, nes į pastogę galima pateikti per 45 ir 44 butus, kurie atsakovei nepriklauso (atsakovei priklauso butas Nr. 57, turintis 19,22 kv.m. ploto). Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei priklauso esminiai didesnė pastogės dalis (90 procentų), o atsakovei - tik 10 procentų, akcentuojant, kad atsakovė neturi fizinės galimybės patekti į pastogės patalpas neatlikus pastato dalies rekonstrukcijos darbų numatant patekimą į pastogę.

9. Teismas, vertindamas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pirmiausia pasisako dėl ieškovės reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensacijos priteisimo būdu.

10. Įstatymas numato, kad atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

11. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus.

12. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektu yra laikoma patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Vienas iš nekilnojamojo daikto formavimo būdų yra atidalijimas nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalies, suformuojant ją kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą – suformuojant atskirus nuosavybės teisės objektus, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai. Tinkamas bendraturčio atidalijimas yra visiškas turto dalies atidalijimas, nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, išskyrus pastato bendras konstrukcijas, bendrą inžinerinę įrangą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmenybė yra teikiama atidalinimui natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.).

13. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio ar priešieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą.

14. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kurių nedalumas nustatytas įstatymų. Taigi daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta (išskyrus atvejus, kai daikto nedalumą nustato įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad atidalijant daiktą žala galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

15. Analizuojant ieškovės nurodytas ieškinio aplinkybes bei atsakovės procesinį elgesį byloje (atsiliepimo nepateikė, ir, nors buvo sudariusi sutartį su advokate, buvo derinamos pozicijos dėl bylos užbaigimo taikiai, vėliau nutraukė su advokate atstovavimo sutartį) darytina išvada, kad ginčo dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl atidalijimo kompensacijos būdu nėra. Taip pat konstatuotina, kad nėra ginčo, kad kompensacija mokėtina atsakovei, kuriai priklauso esminiai mažesnė pastogės dalis – tik 10 procentų pastogės patalpos, be to, ji neturi techninės galimybės patekti į pastogę neatlikus rekonstrukcijos darbų, kurių kaštai preliminariai vertintini kaip neproporcingi įvertinus atsakovei priklausančios pastogės dalį, kuri sudaro 6,41 kv.m. plotą.

16. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės sąlygoja išvadą, kad natūra atidalinti ginčo pastogės patalpos pagal šalių turimas dalis ir galimybę pateikti į pastogės patalpas negalima. Akcentuotina, kad ieškovės pateiktas patalpų išdėstymo planas iš kadastro bylos patvirtina, kad į pastogę galima patekti tik iš dviejų butų – 45 ir 44, kurie nuosavybės teise atsakovei nepriklauso. Ieškovė turi techninę galimybę pateikti į pastogę, nes jai priklauso butas Nr. 45 (LR CPK 12, 177, 178, 179, 185 straipsniai). Todėl įvertinus ginčo pastogės valdomas dalis bei tai, kad atsakovė be papildomų investicijų ir rekonstrukcijos darbų atlikimo neturi galimybės patekti į jai priklaunčią 6,41 kv.m. ploto pastogės dalį, pastogės atidalijimo klausimas kompensavimo būdu šioje situacijoje laikytinas teisingu ir pagrįstu, ir teismas sprendžia, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo atsakovei galima ir tai neturėtų būti vertinama kaip esminis savininko teisių pažeidimas, nes atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškovei priklausančia dalimi, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai (natūra) atidalyti protingais kaštais dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi neatlikęs papildomų pastogės rekonstrukcijos darbų.

17. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pagal ieškovės pateiktus įrodymus bei atsakovės užimtą pasyvią procesinę poziciją nėra jokių objektyvių galimybių racionaliomis išlaidomis pastogę padalinti į dvi atskiras 447/500 ir 53/500 dalių patalpas. Tai reiškia, kad atidalijimas natūra nagrinėjimo atveju neįmanomas, kadangi būtų padaryta neproporcingos žalos statinio paskirčiai. Nagrinėjamo ginčo atveju vienintelis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra kompensacijos taikymas bendrasavininko, valdančio žymiai mažesnę statinio dalį, atžvilgiu.

18. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensavimo būdu tenkinamas.

19. Atsakovei išmokėtinos kompensacijos sumai apskaičiuoti ieškovė pateikė įrodymus – nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyta vidutinė rinkos vertės (4860 Eur), kadastro duomenų bylos medžiagą, kurioje nurodyta 10900 Eur vidutinė rinkos vertė, 2020 m. gruodžio 15 d. Turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią atsakovei priklausančios dalies vertė būtų 1968,53 Eur (16600/447 x 53), 2021 m. birželio 15 d. turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią vertė būtų 2027,52 Eur. Patikslintu ieškiniu ieškovė sutiko išmokėti atsakovei kompensaciją, kuriai apskaičiuoti paėmė savivaldybei sumokėtos kompensacijos apskaičiavimą, pagal kurį ji sutiko mokėti 459,73 Eur už 1 kv.m. pastogės ir mokėtina kompensacijos suma būtų 2946,87 Eur (459,73 x 6,41). Tokie ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai sąlygoja išvadą, kad atsakovei siūloma išmokėti kompensacijos dalis atitinka teisingą, adekvačią kompensaciją ir, kaip matyti, yra net didesnė nei nustatyta turto vertinimo ataskaitoje (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Todėl, ieškovei sutinkant išmokėti nurodyto dydžio kompensaciją, iš jos atsakovės naudai priteistina 2946,87 Eur dydžio piniginė kompensacija už ieškovei tenkančią 53/500 dalį.

20. Teismui pripažinus ieškovės reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensacijos būdu pagrįstu, alternatyvus reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nesvarstomas, pažymint, kad turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensacijos būdu labiau atitinka abiejų šalių interesus nei naudojimosi tvarkos nustatymas esant nustatytoms aukščiau išdėstytoms teismo aplinkybėms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. Proceso įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 871,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 44 Eur žyminio mokesčio, viso 915,20 Eur (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai). Teismas, įvertinęs ieškovės advokato pateiktą ataskaitą apie aptirtas bylinėjimosi išlaidas, bylos eigą bei trukmę sprendžia, kad patirtos išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytų užmokesčio dydžių. Prašymas priteisti 774,40 Eur sumą naudojimosi tvarkos projekto parengimui netenkinti, nes alternatyvus ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nebuvo sprendžiamas tenkinus reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kompensacijos būdu.

22. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 6,84 Eur, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovės (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 53/500 dalis 60,47 kv. m. ploto pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant jas ieškovei L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) o iš ieškovės L. Č. priteisiant atsakovei R. B. 2946,87 Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 915,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,84 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.