- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-09
- Bylos Nr.
- 1-1955-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42614-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- Z. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Z. B. (Z. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 1998 m. vasario 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/10 turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
2) 1998 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;
3) 2001 m. sausio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 246¹ straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL dydžio bauda, paskiriant draudimus;
4) 2005 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
5) 2006 m. sausio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;
6) 2010 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 MGL dydžio bauda;
7) 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 46 MGL dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. B. žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, 2019 m. spalio 5 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 15, vairavo motociklą Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Be to jis, 2019 m. spalio 5 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. 15, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motociklą Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,26 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis Z. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino pilnai ir parodė, jog gyvena kartu su savo motina, adresu (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą buvo teistas 2017 metais už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Teisės vairuoti transporto priemonių neturi ir šios teisės niekada neturėjo. Parodė, kad 2019 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 18.00 val., buvo svečiuose pas pažįstamą T. M., adresu (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholį, asmeniškai išgėrė apie pusę litro degtinės. Apie 18.00 val., pasibaigus degtinei, vairuodamas motorolerį Peugeot SV 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę, kurioje nusipirko dar vieną butelį degtinės ir vairuodamas motorolerį važiavo atgal pas savo draugę T., nurodytu adresu. Apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų reikalavimu kelis kartu prapūtė į alkoholio kiekio matuoklį, jam buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Po ko jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad vairavo motorolerį būdamas neblaivus nuoširdžiai gailisi (b. l. 53).
Kaltinamasis Z. B. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog psichikos ligomis nesirgo, narkologinėje, psichiatrinėje įskaitose neregistruotas, įtarimo esmę suprato. Patvirtina parodymus duotus 2019 m. spalio 6 d., įtariamojo apklausos metu, ir nori pridurti, kad žinojo, kad jam yra uždrausta vairuoti trejus metus. Žinojo ir suprato, kad šis terminas dar nepraėjo, tačiau vis tiek vairavo motociklą Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (b. l. 58).
Kaltinamojo Z. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
2019 m. spalio 5 d., Z. B. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209, patikros sertifikatas Nr. 1089158, 18:56 val. buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas, o 19:20 val. –
2,26 promilių girtumas (b. l. 12).
Alkoholio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 patikros sertifikatas Nr. 1089158 (b. l. 13).
Z. B. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 11).
Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. spalio 5 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK), Kelių policijos valdybos (toliau – KPV), Kelių patrulių rinktinės (toliau – KPR), 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule E. B., apie 18:45 val., tarnybiniu automobiliu V 1825, patruliuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį mopedą žalios spalvos be valstybinių numerių, kurį vairavo vyras. Minėtą mopedą, įjungę raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, stabdė, tačiau mopedo vairuotojas padidinęs važiavimo greitį, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur vairuotoją sulaikė. Bendraudami su šio mopedo vairuotoju, pajautė iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai. Buvo nustatyta jo asmenybė, tai Z. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (asmenybė nustatyta iš jo žodžių sutikrinus per VRIS CDB). Z. B. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartoja 15 metų, paskutinį kartą alų gėrė prieš porą valandų. Alkotesteriu Alkotest 7510, Nr. ARFM 0209, su galiojančia patikra Nr. 1089158, 18:56 val., buvo nustatytas 2.41 promilių girtumas. Antru pūtimu, tuo pačiu alkotesteriu, atliktu 19:20 val., nustatyta 2.26 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais vairuotojas buvo supažindintas. Patikrinus per VRIS CDB, buvo nustatyta, kad Z. B. teisės vairuoti transporto priemonių neturi ir niekada neturėjo. Mopedas žalios spalvos Peugeot, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuimti, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Z. B. elgėsi agresyviai, mosikavo prieš juos rankomis, dėl jo ir jų saugumo buvo panaudotos spec. priemonės-antrankiai. Mopedas Peugeot priverstinai buvo išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Vairuotojas Z. B. sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. OVS patalpas (b. l. 34).
Liudytojas L. R. (L. R.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013 m. kovo 21 d. įsigijo motociklą Peugeot SV80. Jokie motociklo pirkimo dokumentai nėra išlikę. Jis jį užregistravo brolio V. R. (V. R.) vardu, nes tuo metu nebuvo niekur deklaravęs gyvenamosios vietos. Motociklo valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini). Važinėjo motociklu apie porą metų. Po to kažkurį laiką motociklas buvo pas jo brolį garaže. Juo niekas nesinaudojo. Po to jis motociklą iš brolio paėmė, tačiau jis buvo be valstybinių numerių. Kur valstybiniai numeriai, jis pas brolį neklausė. Po to motociklas, nenaudojamas stovėjo porą metų jo garaže, kol jį pardavė Č. M. (Č. M.), kuris gyvena šiuo metu (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, o anksčiau jis gyveno (duomenys neskelbtini). Motociklą jam pardavė be jokios pirkimo - pardavimo sutarties, detalėms. Nematė, kad kas nors važinėtų motociklu Peugeot SV80 po (duomenys neskelbtini). Jokie motociklo pirkimo dokumentai nėra išlikę (b. l. 38).
Liudytojas V. R. parodė, jog 2013 metais, motociklą Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusipirko jo brolis L. R. už savo pinigus. Jis savo vardu jį įregistravo todėl, kad tuo metu jo brolis nebuvo niekur registruotas, o neregistruoti asmenys savo vardu transporto priemonės registruoti negalėjo. Todėl jis, brolio paprašytas, sutiko motociklą registruoti savo vardu. Gal metus brolis važinėjo minėtu motociklu. Po to motociklas buvo nenaudojamas porą metų ir buvo jo garaže. Jis buvo sugedęs, nevažiuojantis, variklis buvo nuimtas. Vėliau brolis motociklą išsivežė. Kur jis jį išsivežė ir kokiu tikslu, jis nežino. Jis motociklo Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neišregistravo, galvodamas, kad jis automatiškai yra nuimtas nuo jo vardo ir jam nepriklauso. Kai brolis motociklą išsivežė, daugiau apie jį nieko nežino. Jokių transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčių jis nepasirašinėjo (b. l. 42).
Duomenys dėl motociklo Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinimo V. R. (b. l. 16).
Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 10).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 14).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija dėl transporto priemonės priklausomybės, iš kurios matyti, kad transporto priemonės savininkas V. R. (b. l. 32).
VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad motociklo Peugeot SV80, 1993 m. gamybos, kaina su (duomenys neskelbtini) eurų (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Z. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – žinodamas, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, vairavo motociklą Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bei šią vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami Z. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir baudžiamojo poveikio priemonėmis sutinka (b. l. 76–78).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas įvertina Z. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tai kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, vienas nesunkus nusikaltimas, veikos padarytos esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – motociklu, vairuojant jį gyvenvietėje, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis Z. B. teistas (b. l. 67–70), vienas teistumas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 71–72), kas teismui leidžia daryti išvadą, kad savo elgesio ir veiksmų kritiškai nevertina, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 73–75), nedirbantis (b. l. 65), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 66). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – areštą, jų dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad Z. B. nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais, nusikalstamos veikos sunkių padarinių nesukėlė, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artima įstatymo numatytam vidurkiui.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai Z. B. buvo sulaikytas nuo 2019 m. spalio 5 d. 18:50 val. iki 2019 m. spalio 6 d. 14:58 val. (b. l. 46, 63) vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam Z. B. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė niekada neturėdamas šios teisės, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,26 promilių girtumas, kad tokie Z. B. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Be to, Z. B. anksčiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, o tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą eismo dalyvį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 4 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Z. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl motociklas Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad motociklas Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso V. R. (b. l. 32). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti motociklo Peugeot SV80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 150 eurai su PVM (b. l. 30).
Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis nėra PVM mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma motociklo Peugeot SV80, valstybinis numeris 31ARF, vidutinė kaina be PVM, kuri pagal Lietuvos Respublikoje taikoma 21% PMV mokestį yra 123,97 eurai (gauta iš VšĮ „Emprekis“ nurodytos 150 eurų kainos su PVM eliminavus 21% PMV mokestį). Tokia suma ir išieškotina iš kaltinamojo.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60–61), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
Z. B. (Z. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam:
- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir subendrintą bausmę Z. B. (Z. B.) skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu Z. B. (Z. B.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti Z. B. (Z. B.) laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 5 d. 18:50 val. iki 2019 m. spalio 6 d. 14:58 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai ir Z. B. (Z. B.) skirti galutinę 49 (keturiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.
Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu Z. B. (Z. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis Z. B. (Z. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti motociklo Peugeot SV80, valstybinis numeris 31ARF, vertę atitinkančią pinigų sumą – 123,97 eurus.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 354 straipsnio nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.