Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-15 · Administracinė byla Nr. I-1194-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
I-1194-162/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Skuodo rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 18 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-6) nurodo, kad buvo laikomas Skuodo rajono policijos komisariato areštinės kameroje, kurioje nebuvo langų, šviesos, trūko gryno oro, tualetai be pertvarų, patalynė nekeičiama, čiužiniai suplyšę, Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo vedamas 1 valandai pasivaikščioti į lauką. Teigia dėl tokių sąlygų patyręs pažeminimą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, jautė nuolatinę depresiją, o patirtą žalą įvertina 100 eurų.

Pareiškėjas R. P. apie teismo posėdį informuotas tinkamai šaukimu (b. l. 13). Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė pareiškėjo patvirtinimą, kad jam įteiktas Klaipėdos apygardos administracinio teismo šaukimas bei siųsti procesiniai dokumentai (b. l. 24-25). Pareiškėjas 2015 m. gegužės 6 d. prašymu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujanti (b. l. 10).

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (b. l. 15-16) nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir nesutikimą grindžia tokiais argumentais.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Skuodo rajono policijos komisariate areštinės nėra, tačiau yra ilgalaikio sulaikymo patalpos, kurios naudojamos vadovaujantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-806 patvirtintu leidimu. Nurodo, kad sulaikymo patalpos yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-363 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytais reikalavimais (toliau – ir Įsakymas). Pažymi, jog sulaikymo patalpose įrengtas apšvietimas bei sanitariniai mazgai atitinka Įsakyme nustatytus reikalavimus, be to, sulaikymo patalpose papildomai yra įrengti langai, per kuriuos patenka natūrali šviesa, nors tokio privalomo reikalavimo įrengiant sulaikymo patalpas teisės aktais nėra nustatyta. Nurodo, kad pareiškėjas 13,27 kv. m ilgalaikio sulaikymo kameroje buvo laikomas vienas nuo 2015 m. kovo 16 d. vakaro iki 2015 m. kovo 17 d. ryto ir nuo 2015 m. kovo 17 d. vakaro iki 2015 m. kovo 18 d. vidurdienio. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ir atsakovo atstovas neturi jokių dokumentų apie pareiškėjo kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundus Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo teisių pažeidimų.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 8). Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims nei jų atstovams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Skuodo rajono policijos komisariato areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 18 d., atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).

Dėl sveikatos saugos ir kitų reikalavimų neužtikrinimo

Pareiškėjas teigia neturtinę žalą patyręs dėl to, kad kameroje nebuvo langų ir nepateko šviesa, trūko oro, nebuvo įrengta tualetų pertvarų, patalynė nebuvo keičiama bei čiužiniai suplyšę. Pareiškėjas pabrėžia nebuvęs išvestas pasivaikščioti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, teismas patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013), o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1559/2014).

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas buvo laikomas Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose, kurias buvo leista eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-806 (b. l. 18).

Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553, reglamentuoja policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo tvarką (Instrukcijos 1 punktas). Instrukcijos 2 punkte nurodyta, jog sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pagal Instrukcijos 39 ir 41 punktus, į laikino sulaikymo patalpas asmuo gali būti uždarytas ne ilgiau nei 5 valandoms, o į ilgalaikio sulaikymo patalpas uždarytas ne ilgiau nei 48 valandoms.

Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimuose (toliau – ir Eksploatavimo reikalavimai), patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263, nustatyti policijos komisariatų laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpoms taikomi reikalavimai. Eksploatavimo reikalavimų 33 punkte nustatyti reikalavimai ilgalaikio sulaikymų patalpų įrengimui. Eksploatavimo reikalavimų 33 punkte numatyta, kad patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga (33.6 punktas); virš durų įrengiama niša apšvietimui (niša neturi būti didesnė nei 15 x 15 cm) ir vaizdo stebėjimo kamerai (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali būti pasirinkta ir kita) (33.9); užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma (33.10.1); langai (įrengti neprivaloma) (33.12 punktas).

Remiantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio viršininko 2015 m. gegužės 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-11530 nustatyta, jog pareiškėjas jo skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 18 d. Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose, kurios yra 2010 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-V-806 leistos pradėti eksploatuoti, nebuvo patalpintas. Minėtame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. buvo patalpintas į Skuodo rajono policijos komisariato trumpalaikio sulaikymo patalpą (Klaipėdos AVPK nurodė, jog buvo laikomas tik vienoje 13,27 kv. m. pločio ilgalaikio sulaikymo patalpoje, o ne trumpalaikio sulaikymo patalpoje) išblaivinimui, iš kurios išleistas 2015 m. kovo 17 d. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta pareiškėjo išleidimo iš Skuodo rajono policijos komisariato sulaikymo patalpos data yra ankstesnė nei jo patalpinimo data, todėl teismas sprendžia, kad minėtame pranešime nurodant datą padaryta rašymo apsirikimo klaida. Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas pareiškėjo sulaikymo laiką, remsis ir Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodytu paaiškinimu. Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo kameroje, kurios plotas 13,27 kv. m., buvo laikomas vienas nuo 2015 m. kovo 16 d. vakaro iki 2015 m. kovo 17 d. ryto ir nuo 2015 m. kovo 17 d. vakaro iki 2015 m. kovo 18 d. vidurdienio. Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas ilgalaikio sulaikymo patalpoje nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. kovo 18 d. pažymėta ir 2015 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. PR2-11530. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas su 120 cm aukščio atskiriamąją pertvara; apšvietimas dirbtinis, įrengti du langai, patalpoje turi būti lova, tačiau aprūpinimas patalyne bei vieta pasivaikščiojimui pagal Eksploatavimo reikalavimus nenumatytai. Pažymėta, kad iš pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų nebuvo gauta.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ilgalaikio sulaikomo patalpa Skuodo rajono policijos komisariate atitiko Eksploatavimo reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1962/2014 yra konstatavęs, kad nors ir Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 5-V-263, nėra numatytas ventiliacijos <...>, patalynės išdavimas, tačiau viršijus Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje, patvirtintoje 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553, numatytą uždarymo laikino sulaikymo patalpoje terminą (5 valandas), asmeniui turi būti užtikrintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Skuodo rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpoje ilgiau nei 5 valandas, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009), kuri nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Higienos norma HN 37:2009 inter alia numato, kad policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais (56 punktas); lovos skalbiniai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (59 punktas). Akcentuotina, jog Instrukcijos 40 punkte taip pat nustatyta, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai.

Įvertinus Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus bei 2015 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-11530 pateiktą informaciją spręstina, kad Skuodo rajono policijos komisariato sulaikymo patalpos iš esmės atitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, kadangi sulaikymo patalpoje buvo įrengtas sanitarinis mazgas su 120 cm aukščio pertvara (atitiko Higienos normos HN 37:2009 20 punktą), įrengti du langai ir dirbtinis apšvietimas (atitiko Higienos normos HN 37:2009 21 punktą).

Pareiškėjas teigia, kad patalynė nebuvo keičiama, o čiužiniai buvo suplyšę.

Minėta, kad pagal Higienos normos HN 37:2009 59 punktą, lovos skalbiniai keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 16 d. vakaro iki 2015 m. kovo 17 d. ryto ir nuo 2015 m. kovo 17 d. vakaro iki 2015 m. kovo 18 d. vidurdienio, t. y. iš esmės dvi paras su pertrauka. Vertinant tai, akivaizdu, jog per šį laikotarpį patalynė galėjo būti nekeičiama ir tai neprieštarauja Higienos normos HN 37:2009 59 punktui. Dėl nešvarios patalynės ar suplyšusio čiužinio pareiškėjas, sudarančio pagrindą juos pakeisti, pareiškėjas jokių nusiskundimų ar prašymų Skuodo rajono policijos komisariatui nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo aprūpintas švaria patalyne, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas skundą argumentuoja ir tuo, kad nebuvo 1 valandai išvestas pasivaikščioti į lauką.

Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 nenustatyta, kad asmenims, laikomiems ilgalaikio sulaikymo patalpose, privalo būti organizuojami pasivaikščiojimai. Tačiau Higienos normos HN 37:2009 11 punkte nustatyta, kad policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka. Higienos normoje HN 37:2009 nėra numatyta kokiais laiko intervalais ir kokios trukmės turėtų būti organizuojami suimtųjų pasivaikščiojimai. Suimtųjų pasivaikščiojimo laiko trukmė yra nustatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (redakcija galiojusi iki 2015 m. vasario12 d.) patvirtintose Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse. Taisyklių 54 nustatyta, kad policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti.

Pagal minėtas teisės aktų nuostatas sulaikytiems asmenims per parą turėtų būti užtikrinamas 1 valandos pasivaikščiojimas lauke. Sprendime minėta, jog pareiškėjas Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 16 d. vakaro iki 2015 m. kovo 17 d. ryto ir nuo 2015 m. kovo 17 d. vakaro iki 2015 m. kovo 18 d. vidurdienio, t. y. pareiškėjas iš esmės Skuodo rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje buvo laikomas naktimis ir ne ilgiau kaip vieną parą be pertraukos, todėl nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos reglamentuojančios suimtųjų pasivaikščiojimą lauke.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 100 eurų neturtinės žalos atlyginimą teigdamas, kad dėl kalinamo nepriimtinomis ir nežmoniškomis sąlygomis patyrė pažeminimą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir kt.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau teisminėje praktikoje ir teisės teorijoje neturtinė žala suprantama kaip ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Asmens laisvės apribojimas neabejotinai vertintinas kaip sukeliantis neigiamus išgyvenimus ir sukrėtimą veiksnys, tačiau neturtine žala gali būti pripažįstami tik neigiamo poveikio sukelti netrumpalaikiai ir nevienkartiniai išgyvenimai ar emocijos. Be to, pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas, pareiškėjas turi pareigą įrodyti, jog prašoma atlyginti žala buvo realiai patirta. Tokį įrodinėjimo pareigą nustatančių teisės normų aiškinimą teikia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad pateikti įrodymus dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas ir nenustačius teisės aktų pažeidimų pareiškėją laikant Skuodo rajono policijos komisariato areštinės ilgalaikio sulaikymo kameroje laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 18 d. (kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 18 d. pareiškėjas Skuodo rajono policijos komisariato areštinėje nebuvo laikomas), nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti neturtinę žalą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė