Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą (po trūkumų šalinimo) dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. D., I. D., Valstybės įmonė „Turto bankas“

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys I. D. ir A. D. pateikė atsiliepimus į pareiškimą ir sutiko su pareiškimu.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. P., kuri be pareiškėjo turėjo dar du vaikus V. S. D., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) ir A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini).

O. P. palikimo, paduodant pareiškimą notarui niekas nepriėmė, tai patvirtina notarės M. T.-Kučinskienės liudijimas (duomenys neskelbtini). Palikėja buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Palikėja nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, tai yra gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 0.0612 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu.

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ir po motinos mirties yra mokami reikalingi mokesčiai ir juos moka pareiškėjas, kuris nuo 2003 metų yra apdraudęs turtą esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), teismas pasisako, kad pagal VĮ Registrų centras duomenis, šio buto savininku nuo 1992-10-27 iki 2007-04-18 buvo pareiškėjas G. P..

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis nesikreipė į notarą po motinos mirties, tačiau jos palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šią aplinkybę patvirtino suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose bei patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus O. P., jos palikimą priėmė ir jį valdė bei valdo sūnus G. P., kuris yra pareiškėju byloje CK 5.50 straipsni0 2 dalis). Pateikti įrodymai patvirtina jog turtas naudojamas pagal paskirtį, tai yra pareiškėjas gyvenama gyvenamajame name, moka reikalingus mokesčius, turtą yra apdraudęs.

Byloje nėra duomenų, kad |O. P. palikimą būtų paveldėję (priėmę) kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, bei suinteresuotų asmenų teiginiai atsiliepimuose.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis).

Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinai priklausiusį turtą. Todėl įrodytas, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas pasisako, kad suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė, neprieštaravo fakto nustatymui ir faktinėms aplinkybėms nurodytoms pareiškime.

.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios (duomenys neskelbtini), motinos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,80 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas teikti (siųsti) byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.