Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-2375-722/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-03
Bylos Nr.
e2-2375-722/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01798-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Ieškovas
BUAB „Junita“
Atsakovas
A. Ž.
Civilinė byla Nr. e2-2375-722/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01798-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.2; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 3 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Junita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Administratorė“, ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė BUAB „Junita“, atstovaujama bankroto administratoriaus MB „Administratorė“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Ž. 27 102,48 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui A. Ž. adresuota ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti jam 2017-10-09 deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siunčiant procesinius dokumentus deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti rašytiniai įrodymai: Kauno apygardos teismo 2015-08-27 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2133-555/2015 kopija, Juridinių asmenų registrų išplėstinio išrašo kopija, Kauno apygardos teismo 2016-01-25 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-862-555/2016 kopija, Kauno apygardos teismo 2016-03-17 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-862-555/2016 kopija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017-03-31 rašto Nr. (7.2) S-29219 „Dėl informacijos suteikimo apie BUAB „Junita“ įsiskolinimą“ kopija, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-03-28 rašto Nr. (20.21-06) RMA-4540 „Dėl informacijos apie BUAB „Junita“ pateikimo“ kopija, BUAB „Junita“ sąskaitų, mokėjimų ir kontrolės laikotarpių nuo 2012-12-01 iki 2015-10-31 kopija, patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2012-01-06 iki bankroto bylos UAB „Junita“ iškėlimo vadovas buvo atsakovas. Kauno apygardos teismas 2015-08-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2133-555/2015 iškėlė bankroto bylą UAB „Junita“, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Administratorė“. Nutartys įsiteisėjusios. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2016-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-862-555/2016 patvirtino BUAB „Junita“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 37 617,67 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2016-03-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-862-555/2016 patvirtino patikslintą BUAB „Junita“ kreditorių reikalavimų sąrašą. Didžioji dalis, t. y. net 27 102,48 Eur dydžio BUAB „Junita“ kreditorių finansinių reikalavimų susiformavo laikotarpiu nuo 2013 m. iki bankroto bylos UAB „Junita“ iškėlimo, kuomet UAB „Junita“ jau buvo nemoki. Kauno apygardos teismas 2016-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-862-555/2016 konstatavo, kad BUAB „Junita“ turto neturi, todėl nutarė taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. UAB „Junita“ vadovas nesiėmė jokių priemonių įgyvendinti Kauno apygardos teismo 2015-08-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2133-555/2015 nustatytą pareigą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškleti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus dokumentus. Bankroto administratorius perdavė antstoliui vykdyti Kauno apygardos teismo 2015-11-27 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eB2-2133-555/2015 dėl bankrutuojančios įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų perėmimo iš buvusio BUAB „Junita“ direktoriaus A. Ž., tačiau atsakovas į antstolio raginimus nereagavo ir iki šios dienos įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui nėra perdavęs. Dėl UAB „Junita“ vadovo A. Ž. aplaidaus elgesio, įstatyme numatytų pareigų nevykdymo ir neveikimo nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Junita“ ir jos kreditoriai patyrė nuostolių (žalos), todėl atsakovas turi pareigą juos atlyginti.

Įstatymas įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės vadovas, savininkas, t. y. jiems kyla civilinė atsakomybė. Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus reikalavimo priteisti 27 102,48 Eur kreditorinių reikalavimų, reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015-05-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015).

Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Dėl neteisėtų veiksmų

Pažymėtina, kad nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės (CPK 182 straipsnis). Bankroto bylos iškėlimas yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas. Iš bankroto administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Junita“ turėjo priteistų skolinių įsipareigojimų, tačiau jų nevykdė, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ paskutinį kartą pateikti už 2012 m.

Kauno apygardos teismas 2015-08-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2133-555/2015, konstatavo, kad UAB „Junita“ nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų, neatliko iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Į įmonės balansą 2012 m. pabaigoje įrašyto turto vertė buvo 26 801,73 Eur, kurią sudarė vien trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 43 15,28 Eur dydžio sumą. Taigi, teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki, nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kas sudaro pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės vadovas turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdymas reiškia šio asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą).

Dėl kaltės

Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas, atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra šio asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Atsakovas minėtų įrodymų į bylą nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Dėl žalos

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Panaši nuostata įtvirtinta ir nuo 2016-01-01 galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, tiek pagal buvusį, tiek pagal esamą reglamentavimą įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki bei jie nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Kaip anksčiau minėta, dėl UAB „Junita“ vadovo neteisėtų veiksmų atsiradusia žala laikytina tas naujų įsipareigojimų prisiėmimas ar esamų įsipareigojimų padidėjimas, kuris atsirado įmonės vadovui pažeidus pareigą inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, lentelėje pateikiamas UAB „Junita“ finansinių įsipareigojimų kreditoriams padidėjimas nuo 2012-12-31, t. y. įmonei tapus nemokia.

BUAB „Junita“ finansinė padėtis 2012-12-31 rodė įmonės nemokumą ir sąlygojo atsakovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, t. y. numatyta galimybė apginti nepajėgiančios įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų įmonės bei jos kreditorių interesus. Nepaisydamas nemokios UAB „Junita“ bei jos kreditorių interesų, atsakovas nesiėmė veiksmų inicijuoti bankroto bylą, todėl nuo 2013-01-01 BUAB „Junita“ prisiimti įsipareigojimai, sudarantys 27 102,48 Eur dydžio sumą, yra įmonės bei jos kreditorių patirta žala dėl atsakovo nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. A. Ž. neįvykdžius imperatyvių įstatymo reikalavimų. Minėta suma yra laikoma ieškovės žala, kuri turi būti atlyginta (Šiaulių apygardos teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-264-267/2016).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės vadovui netinkamai vykdant savo pareigas susidarė 27 102,48 Eur kreditorinių reikalavimų suma, 27 102,48 Eur laikytina ieškovės patirta žala.

Dėl priežastinio ryšio

Vertinant, ar atsakovas yra atsakingas už įmonės kreditoriams padarytą žalą, pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Atsakovas turėjo inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūras, tačiau savalaikiai to nepadarė ir šiais veiksmais pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir dėl tokių jų neteisėtų veiksmų (neveikimo) įmonė ir kreditoriai patyrė žalą, kurią jis privalo atlyginti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 11 dalis). Daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visa apimtimi – iš atsakovo priteistina 27 102,48 Eur žalos atlyginimas.

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant ieškinį bankrutuojanti įmonė yra atleista, valstybei priteistinas iš atsakovo – 610 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, teismo 2017-07-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu galioja iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB „Junita“, juridinio asmens kodas 302692707, registracijos adresas: Jonava, Turgaus g. 3A, (atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „Administratorė“) naudai 27 102,48 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių vieno šimto dviejų eurų 48 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (27 102,48 Eur) skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 610 Eur (šešių šimtų dešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2375-722/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turto atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1–4 dalių, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai turi teisę per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Deksnienė