Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. D. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – suteikti galimybę ieškovui 2017 m. liepos 9 d., sekmadienį, paimti sūnų R. D. iš atsakovės namų 12 val., o grąžinti sūnų atsakovei 2017 m. rugpjūčio 20 d., sekmadienį, iki 15 val. Taip pat prašo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui ir sudaryti sąlygas laisvai bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini) telefono skambučių, Skype, Viber, WhatsApp arba kitomis bendravimo programėlėmis kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 19 val., kurio trukmė nuo 15 min. iki 1 val. Ieškovas nurodo, kad nuo tos dienos, kai buvo kreiptasi į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovė užblokavo visas komunikacijos priemones, kad ieškovas negalėtų bendrauti su sūnumi. Prieš Šv. Velykas, kai ieškovas prašė teismo leisti jam praleisti velykines atostogas su sūnumi, atsakovė kelias dienas nevedė vaiko į mokyklą ir sūnus buvo išvežtas iš Lietuvos, kad tėvas negalėtų pasimatyti su sūnumi. Ieškovas 2017 m. gegužės 16 d. paskambino sūnaus mokytojai į mokyklą ir mokytoja pakvietė sūnų prie telefono, kad tėvas galėtų pabendrauti su sūnumi. Toks atsakovės elgesys yra piktnaudžiavimas savo teise, tuo labai kenkiant vaikui. Kadangi artėja vasaros atostogos, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas negalės pasimatyti su sūnumi. Pirmą atostogų su sūnumi savaitę ieškovas praleistų pas savo tėvus Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu vaikas pabendrautų ir su seneliais. Atsakovei yra gerai žinomos sąlygos sūnaus senelių namuose. Likusį laiką vaikas praleistų ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino ieškovo R. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė laikiną ieškovo R. D. bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. D. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos: ieškovas 2017 m. liepos 9 d., sekmadienį, paima sūnų R. D. iš atsakovės namų 12:00 val. ir grąžina jį atsakovei A. D. 2017 m. rugpjūčio 20 d., sekmadienį, iki 15:00 val.; ieškovas su sūnumi bendrauja telefono skambučių, Skype, Viber, WhatsApp arba kitomis bendravimo programėlėmis kiekvieną sekmadienį nuo 19 val., kurio trukmė nuo 15 min. iki 1 val. Taip pat teismas įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui ir sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Teismo nutartis vykdytina skubiai.Teismas konstatavo, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį vaiką R. D., gimusį (duomenys neskelbtini). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove (vaiko motina), numatant, kad šalys su nepilnamečiu vaiku bendrauja be jokių apribojimų, maksimaliai sudarant galimybes bendrauti su vaiku. Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, todėl, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, būtina apariamą ginčą laikinai sureguliuoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės ir nustatyti tokią bendravimo ir išlaikymo tvarką:Tėvas su sūnumi gali bendrauti savaitgaliais, abi šalys (tėvai) iš anksto suderina laiką (prieš 7 dienas). Savaitgalis tai laikas nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 15 val. Savaitgaliui tėvas sūnų pasiims iš gyvenamosios vietos pasibaigus jo ugdymo procesui ar kitai popamokinei veiklai penktadienį ne vėliau nei 19 val. ir grąžins sūnų sekmadienį iki 15 val. į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi suderintą savaitgalį jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 3 dienas informuos sūnaus mamą telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Abi šalys (tėvai) iš anksto suderina kitą artimiausią savaitgalį ar kitą laiką.Kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės mėn. pirmą sekmadienį) bei mamos gimimo dieną (gegužės 17 d.) sūnus praleidžia su mama. Tuo atveju, jei pagal šią nustatomą bendravimo tvarką sutaptų, kad sūnus tuo metu turėtų bendrauti su savo tėvu, tai abi šalys (tėvai) iš anksto suderina kitą laiką (prieš 7 dienas), kada sūnus bus paimtas bei kada grąžintas į savo gyvenamąją vietą.Kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio mėn. pirmą sekmadienį) bei tėvo gimimo dieną (sausio 5 d.) sūnus praleidžia su tėvu. Tuo atveju, jei pagal šią nustatomą bendravimo tvarką sutaptų, kad sūnus tuo metu turėtų bendrauti su savo mama, tai abi šalys (tėvai) iš anksto suderina kitą laiką (prieš 7 dienas), kada sūnus bus paimtas bei kada grąžintas i savo gyvenamąją vietą.Sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 19 d.) poriniais metais sūnus savo gimimo dieną švenčia su mama, neporiniais - su tėvu. Tuo atveju, jei gimtadienio diena sutampa su darbo diena, tuomet tėvas sūnų paima 15 val. ir gražina sūnų tą pačią dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Taip pat abi šalys (tėvai) pagal iš anksto suderiną laiką (prieš 7 dienas) gali gimtadienio šventę perkelti į artimiausią savaitgalį. Tada tėvas sūnų paima penktadienį ne vėliau nei 19 val. ir grąžina sūnų sekmadienį iki 15 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienais metais vasaros atostogų metu sūnus su tėvu praleis ne mažiau nei 30 (trisdešimt) kalendoriniu dienų, tačiau ne ilgesniais nei 15 dienų intervalais. Vasaros pradžioje tėvas sūnų pasiims iš gyvenamosios vietos 25-ios metų savaitės sekmadienį 15 val. ir grąžins 27-ios metų savaitės sekmadienį 15 val. į jo gyvenamąją vietą. Vasaros pabaigoje tėvas sūnų pasiims iš gyvenamosios vietos 31-ios metų savaitės sekmadienį 15 val. ir grąžins 33-ios metų savaitės sekmadienį 15 val. į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi tuo laikotarpiu jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas informuos sūnaus mamą telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Abi šalys (tėvai) iš anksto suderina kitą artimiausią laikotarpį.Sūnaus rudens, žiemos, pavasario ir papildomų atostogų mokykloje metu tėvas praleis su sūnumi ne mažiau nei 14 dienų. Siekiant išvengti nesutarimų, apie planuojamas atostogas vaiko tėvai informuos vienas kitą kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas. Atostogų dienos gali būti sumuojamos. Tėvui nesilaikant grafiko, neparvežant vaiko nustatytu laiku arba negrįžtant susitikti su vaiku, bendravimo laikas neperkeliamas kitam laikotarpiui.Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų atostogas sūnus praleidžia su tėvu tokia tvarka: vienais metais iš gyvenamosios vietos paimamas antrąją Kalėdų dieną 15 val., o grąžinamas Sausio 1 dieną iki 19 val. Kitais metais sūnus iš gyvenamosios vietos paimamas sausio 1 dieną ne vėliau nei 19 val., o grąžinamas sausio 6 dieną iki 15 val.Poriniais metais Šv. Velykų atostogas sūnus praleidžia su mama, o neporiniais - su tėvu. Sūnus iš gyvenamosios vietos paimamas sekmadienį 15 val. prieš prasidedant atostogoms ir grąžinamas kitą sekmadienį iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą.Jei dėl objektyvių priežasčių (ligos, vaiko lavinimo, sporto varžybų, stovyklų ir kitos veiklos) sūnus negalėtų su tėvu praleisti nurodytų švenčių, tai abi šalys (tėvai) informuoja vienas kitą kiek galima anksčiau ir iš anksto abipusiu susitarimu suderina kitą laikotarpį. Šalių susitarimu, sūnui susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai informuoja vienas kitą apie sūnaus ligą, pasikeitusią fizinę ar psichologinę būklę ir kitas problemas bei pastoviai informuoja apie sūnaus buvimo vietą atostogų metu.Sūnaus mamai sutikus, sūnus su tėvu galėtų išvykti atostogų į užsienį. Šalys susitaria, kad sūnaus tėvas iš anksto, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas informuos sūnaus mamą apie planuojamą sūnaus išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų ir nurodys valstybes į kurias vyks, tikslius adresus bei kitus kontaktus, tikslias grįžimo datas.Prieš keičiant faktinę sūnaus gyvenamąją vietą (keičiant, nuomojant, perkant būstą ir pan.), kai toks pasikeitimas iš esmės apsunkintų tėvo ir sūnaus bendravimą, taip pat prieš sūnaus išvykimą gyventi į užsienio valstybę sūnaus mama įsipareigoja informuoti sūnaus tėvą bei nurodyti jam tikslų sūnaus gyvenamosios vietos adresą. Sūnaus tėvas sutinka ir neprieštarauja jei sūnus su mama ateityje išvyks gyventi į užsienį.

6.12. Šalys susitaria, kad tėvas sūnaus išlaikymui teiks po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur sumą per mėnesį periodinėmis išmokomis, kurios bus mokamos iki sūnaus pilnametystės, jeigu išlaikymas nebus pratęstas įstatymuose nustatyta tvarka (studijuojant kolegijose, aukštosiose mokyklose, universitetuose ir panašiai). Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka, bei atsižvelgiant į infliaciją ir kitus faktorius. Šią sumą R. D. įsipareigoja pervesti į A. D. atsiskaitomąją sąskaitą Swedbank AB, (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos. Vaiko tėvas taip pat įsipareigoja papildomai finansiškai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo (papildomas gabumų lavinimas ir kt., išvykos, išleistuvės, gimtadienio šventės, pirmoji Komunija, rugsėjo 1 d.).

Įpareigoti ieškovą pateikti gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) deklaracijos dokumentą;Įpareigoti ieškovą pateikti galiojančios darbo sutarties kopiją;Priteisti iš ieškovo atsakovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė savo tokiais veiksmais visai negalvoja apie sūnų (duomenys neskelbtini), kuriam reikalingi abu tėvai. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iki 2017 m. birželio 19 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodo, kad jo manymu laikinosios apsaugos priemonės yra privalomos, nes atsakovė tiesiog yra atribojusi sūnų (duomenys neskelbtini) nuo tėvo. Nors ir galioja laikinosios apsaugos priemonės, vis vien ir toliau atsakovė visais įmanomais ir neįmanomais būdais daro kliūtis, kad vaikas nebendrautų su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

Atsakovė prašė prijungti naujus įrodymus – pokalbių įrašus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Susipažinus su atsakovės pateiktais garso įrašais nustatyta, kad garso pokalbio įrašuose užfiksuota informacija nėra aktuali atskirojo skundo išnagrinėjimui. Atskirasis skundas pateiktas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios buvo pritaikytos konkrečiam laikotarpiui – vasaros periodui. Garso įrašuose pateikiama informacija yra nekonkreti, neaišku kaip ji gali įtakoti skundžiamos nutarties priėmimo pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, jog prašymas pateiktas nesavalaikiai. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Atsakovė taip pat prašo vadovautis ir pateiktas rašytiniais paaiškinimais. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama, dėl šios priežasties atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai nėra vertinami ir neprijungiami prie bylos medžiagos.Atsisakius vertinti atsakovės pateiktus rašytinius paaiškinimus, nevertintinas ir ieškovo atsiliepimas į rašytinius paaiškinimus.

Dėl nutarties pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai pakeisti.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Civilinio kodekso (toliau CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Pažymėtina, kad viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių (toliau - LAP) instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Taikant LAP, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tarkim grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Byloje taikant LAP – vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, pagrindinė ir esminė teismo pareiga įvertinti ar šios priemonės pritaikymas nepažeis vaiko interesų. Kadangi LR CK 3.3 straipsnis nustato, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ne tik vaiko interesų apsaugos tikslu yra taikomos LAP, bet ir silpnesniojo sutuoktinio atžvilgiu. Taigi, būtent šiuo atveju dažniausiai LAP paskirtis yra užtikrinti būsimąjį teismo sprendimo įvykdymą ar užkirsti kelią bei nutraukti neteisėtus veiksmus ar realią grėsmę būsimų pažeidimų (pvz., kito sutuoktinio turto areštavimas siekiant santuokos nutraukimo byloje teisingai padalinti sutuoktinių turtą; ar įpareigoti kitą sutuoktinį, kuris naudoja psichologinį smurtą, gyventi skyrium).Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnis) ir, kaip minėta, turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, bei turi siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai labiau atitiks ne tik vaiko teises ir teisėtus interesus, bet ir jo tėvų teisės bei teisėtus interesus. Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 19 d. pažymoje nustatyta, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaiku, turi tam tinkamas sąlygas. Sūnus (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su abiem tėvais sutaria gerai. Paklausus ką mėgsta veikti su mama, vaikas teigė, kad eiti į kiną, žaisti, važinėtis dviračiais. Paklausus ką mėgsta veikti su tėčiu, teigė, kad žaisti, tačiau tėtis gyvena užsienyje, todėl retai susitinka. Paklausus ar jis bendrauja su tėčiu telefonu ar kompiuteriu, berniukas teigė, kad taip, tačiau jam labiau patinka susitikti su tėčiu, nei bendrauti per skaitmenines komunikacijos priemones. Taip pat berniukas nurodė, kad jam labiau patiktų bendrauti su tėčiu kiekvieną dieną, o per šventes, gimtadienius su abiem tėvais leisti laiką, o ne atskirai.Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra bendravimo tvarkos nustatymas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti mažamečių ir nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikai bendrautu su abiem tėvais.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To pačio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Be kita ko įstatyme numatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).Darytina išvada, kad svarstant klausimą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo privalu įvertinti: 1) vaikų amžių, jų emocinę būseną, jautrumą; 2) pasikeitusias aplinkybes, kurios gali įtakoti bendravimo tvarkos keitimą; 3) nustatytos laikinos bendravimo tvarkos trukmę. Kiekvienu atveju ypatingai svarbu įvertinti vaiko psichologinę būseną, kaip vaikas jaučiasi, ar pakeitus bendravimo tvarką bus labiau užtikrinti jo interesai, ar bus sudaryta geresnė aplinka vystymuisi.Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl ieškovo ir šalių sūnaus laikinos bendravimo tvarkos nustatymo vertina ir atsižvelgia į: ieškovo pateiktą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas kartą į savaitę nori su sūnumi bendrauti nuotoliniu būdu per telefoną, taip pat su juo praleisti vieną trečdalį vasaros atostogų, aplankydamas vaiko senelius iš tėvo pusės Lietuvoje, o likusią atostogų dalį praleisti ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenis neskelbtini); prioritetinius vaiko interesus, jo teisę bendrauti ir matytis su abiem tėvais; vaiko amžių, kuriam šiuo metu yra 9 metai; į tai, kad ieškovas šiuo metu gyvena užsienyje valstybėje, o būtent (duomenys neskelbtini), dėl to, jo bendravimas su vaiku ir taip yra minimalus; į maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, pagal kurį tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui. Teismas nustatė, kad R. D. rūpinasi vaiko gerove, domisi jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, noriai ieško būdų kuo daugiau laiko praleisti su sūnumi, tą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pažyma (e. bylos t.1, b. l. 14).Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neteks teisinės galios. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria nustatyta laikina ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.