Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Justinos Vingilytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas tris kartus:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 7 MGL dydžio bauda. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi bauda pakeista į 16 val. viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. D. neatlygintinai dirbti visuomenės labui 16 val. ir viešųjų darbų bausmę atlikti per vieną mėnesį nuo nutarties gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Viešųjų darbų bausmę atlikęs 2011 m. spalio 10 d.;

2) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - 40 parų arešto, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui ir turto konfiskavimas. 2021 m. vasario 26 d. atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs;

3) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. liepos 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį ir paskirta 30 parų arešto bausmė. 2023 m. gruodžio 15 d. arešto bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. D., 2024 m. kovo 23 d., apie 22.50 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), verandoje, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - kartu gyvenantį brolį A. T., t. y. kilusio žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairįjį smilkinį, dėl ko nukentėjusysis A. T. nugriuvo ant grindų ir susitrenkė anksčiau traumuotą kairį petį, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė A. T. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. kovo 23 d. kartu su broliu A. T., apie 17.00 val., kieme gėrė alų. Vakare, atvėsus orui, nuėjo į verandą, kur tarp jo ir brolio kilo konfliktas. Atsimena, kad konflikto metu savo broliui tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą. Iki šio įvykio su broliu A. T. sutardavo gerai, nesipykdavo, nesmurtaudavo vienas kito atžvilgiu. Šis atvejis pirmas, jam tai buvo pamoka, prašys brolio atleidimo. Prisipažįsta, kad jis 2024 m. kovo 23 d., apie 22.50 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo brolį A. T., kuriam žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairįjį smilkinį, dėl ko A. nugriuvo ant grindų ir taip susitrenkė kairį petį. Supranta, kad tokie jo veiksmai broliui sukėlė fizinį skausmą. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, brolio atsiprašė, šis jam atleido ir sakė, kad ant jo nepyksta, nes jaučiasi ir pats kaltas dėl šio konflikto. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, mano, kad būdamas blaivus, nebūtų brolio mušęs. Šį įvykį matė jų motina I. T. (el. b. l. 155-157, 158-160, 171-174).

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo A. T. parodymai, liudytojos I. T. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, asmens apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga:

3.1. Nukentėjusysis A. T. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2024 m. kovo 23 d., apie 17.00 val., prie gyvenamojo namo, kieme, su A. D. vartojo alkoholį iki 22.00 val. Namuose buvo jo mama I. T., kuri buvo atvažiavusi į svečius, ir močiutė A. M. D.. Kadangi jiems su A. D. lauke paliko šalta, jie ėjo į gyvenamojo namo verandą. A. D. pradėjo lįsti prie jo dviračio, todėl jis ant jo supyko ir pasakė, kad prie jo nebelįstų, tačiau šis jo neklausė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. D. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairįjį smilkinį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smūgio jis parkrito ant verandos grindų ir susitrenkė kairįjį petį, kuris jau buvo anksčiau sužalotas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to, jam gulint ant verandos grindų, A. D. bandė galva jam suduoti smūgį į veidą, tačiau jis spėjo pasitraukti ir smūgio išvengė. Kas vyko toliau nieko neprisimena, kadangi buvo stipriai neblaivus, taip pat jam kartais dingsta atmintis. Tik pamena, kad po konflikto buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri jam davė nuo skausmo vaistų ir paliko namuose. Skausmą kairės pusės petyje, bei kairės pusės smilkinyje jaučia iki šiol. A. D. prieš jį anksčiau fizinio smurto nėra naudojęs. Būdamas neblaivus A. D. būna konfliktiškas. Su A. D. taikytis nenori (el. b. l. 51-54);

3.2. Liudytoja I. T. apklausų metu parodė, kad 2024 m. kovo 22 d., apie 15.00 val., atvyko į savo sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos mama A. M. D., bei jos du sūnūs A. D. ir A. T.. Nuo ryto su abiem sūnumis kieme skaldė malkas. Kol A. D. bei A. T. dirbo lauke, jie vartojo alkoholį. Pasibaigus alkoholiui, A. T. iš jos pasiskolino 20 Eur ir nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti alaus. Jam grįžus, jie visi nuėjo į gyvenamojo namo verandą, kur A. D. bei A. T. toliau vartojo alkoholį. Ji buvo su jais kartu, bet alkoholio nevartojo. Jiems bevartojant alkoholį, A. T. norėjo per nešiojamą garso kolonėlę paleisti muziką, tačiau A. D. to padaryti neleido. Po to, A. D. ketino eiti į lauką parūkyti, o A. T. jam išeinant pro duris, abejomis rankomis suėmė A. už kaklo ir jį smaugė, po ko jie abu ant verandos grindų pargriuvo ir ten abu grūmėsi. Jiems gulint ant grindų A. suėmė A. už rankų ir laikė prispaudęs prie grindų, po to A. rankos kumščiu tyčia viena kartą sudavė ant grindų gulinčiam savo broliui A. į kairės pusės smilkinį. Po to, A. šaukė, kad A. jį paleistų, nes jis nori parūkyti. A. jį paleido. Po įvykusio konflikto ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kiek žino, A. D. prieš A. T. fizinio smurto nenaudoja, šis kartas buvo pirmas. Sūnus dažniausiai konfliktuoja, kai būna neblaivus. Po muštynių A. skundėsi, kad jam skauda kairįjį smilkinį ir kairįjį petį. Buvo atvykę ir greitosios pagalbos medikai, apžiūrėję A. nieko rimto nenustatė, į ligoninės priėmimą tolesnei apžiūrai nevežė, nes A. skundėsi tik smilkinio ir peties skausmu. A. dar prašė vaistų nuo skausmo, tačiau medikė nedavė ir pasakė, kad nereikia dėl tiek vaistų. Iš anksčiau A. turėjo vaistų nuo skausmo, tai medikams išvykus vis tiek išgėrė. Medikė liepė jai jį stebėti ir pablogėjus sveikatai vėl kreiptis. A. blogiau nepasijuto, todėl nei kitą dieną, nei vėliau pas medikus nesikreipė (el. b. l. 78-81, 82-85);

3.3. Iš tarnybinio pranešimo, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2024 m. kovo 23 d., apie 22.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, kilusio žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio A. D., kuriam nustatytas 2,84 prom. neblaivumas, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairįjį smilkinį savo kartu gyvenančiam neblaiviam broliui A. T., kuriam nustatytas 2,83 prom. neblaivumas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po smūgio A. T. virto ant grindų ir susitrenkė anksčiau traumuotą kairįjį petį, bei taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. t. 1, b. l. 1-4);

3.4. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo veranda. Verandos aplinka tvarkinga, akivaizdžių grumtynių pėdsakų nematyti. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (el. b. l. 13-16, 17-20);

3.5. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nukentėjusiajam A. T. užfiksuotas patinimas ties kairiu smilkiniu bei sužalojimas kairiame petyje. Įvykio vietoje buvo gauti paaiškinimai, kad 2024 m. kovo 23 d., apie 22.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, neblaivus A. D. žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairįjį smilkinį savo broliui A. T., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to tyčia parvertė A. T. ant grindų. Griūdamas A. T. užsigavo kairės pusės petį. 2024 m. kovo 23 d., 23.36 val., įvykio vietoje alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. nustatytas 2,84 prom. neblaivumas, 23.34 val. A. T. nustatytas 2,83 prom. neblaivumas (el. b. l. 21-24, 25, 26);

3.6. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusįjį A. T., jo kairės pusės smilkinyje matyti patinimas ir paraudimas, taip pat matyti kairės pusės petyje paraudimas. Apžiūros metu fotografuota (el. b. l. 27-28, 29-31);

3.7. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad iš Bendrojo pagalbos centro buvo atsisiųstas skambučio apie įvykį, kurio ROIK (duomenys neskelbtini), garso įrašas. Iš įrašo, failas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2024-03-23 22_53_19)“, 01.11 min. trukmės, matyti, kad paskambinusi I. T. praneša apie tai, kad abu jos vaikai, t. y. broliai mušasi. Į operatorės klausimą ar greitoji reikalinga, I. T. nurodo, kad gal ir reikės, ji nežino (el. b. l. 37, 38-40);

3.8. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad kūno kamerų duomenų bazės buvo paimti „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kurie pridedami prie šio tarnybinio pranešimo (el. b. l. 41-42, 43);

3.9. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai nuo 2024 m. kovo 23 d. 23.17 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 23.49 val. Iš užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad A. T. nurodo, kad jį primušė brolis. I. T. nurodo pareigūnams, kad A. D. truputį sudavė A. T., nes jis pats užsipuolė. I. T. pasako ir kartu parodo medikei, kad A. D. sudavė A. T. į kairį smilkinį smūgį, sako A., kad nereikėjo brolio pulti, kad pats pradėjo muštis. A. T. nurodo, kad brolis pirmas jį „užsipuolė“, jis norėjo pasivažinėti su dviračiu, bet A. D. pasakė jam, kad neduos dviračio ir kilus barniui A. D. jam kumščiu sudavė smūgį į kairį smilkinį. A. D. pasako „biški, broliškai“. A. T. liečia savo kairį smilkinį sakydamas, kad jį skauda, pasako, kad jam skauda ir kairį petį, nurodo, kad jį užsigavo nugriuvęs. A. T. ir A. D. alkotesteriu nustatomi neblaivumai. A. T. nustatytas 2,83 prom. neblaivumas, A. D. – 2,84 prom. neblaivumas. Medikė apžiūrėjusi A. T. burną pasako, kad jam kraujas bėga iš danties. A. T. pasako, kad nežino kodėl, kad jam lūpų ir dantų neskauda, skauda tik smilkinį. A. T. nurodo, kad petį jam užgavo brolis, petį skauda. I. T. pasako, kad A. čia parkrito ir parodo į verandos grindis. A. T. dar kartą pasako, kad jam A. D. sudavė smūgį į smilkinį (parodo pridėdamas savo kumštį prie savo kairio smilkinio), kad tuo metu stovėjo verandos tarpduryje ir nuo smūgio nugriuvo ant grindų verandoje (el. b. l. 44-46).

4. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku brolis A. D. jo atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys, bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

5. Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam A. D. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)) 418 straipsnio 1 dalis. Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam žinoma galimybė užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos, bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 183-186, 187-190, 191-193).

6. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę, taip pat, sunkina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, už kurį teistumas yra neišnykęs, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Todėl jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (tyčia) ir rūšį (nusikaltimai žmogaus sveikatai), stadiją (nusikaltimas baigti), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – A. D. teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (el. b. l. 98-102, 103-116), administracine tvarka penkių metų laikotarpyje baustas du kartus, vieną baudą sumokėjęs, informacijos apie paskirtos antros baudos sumokėjimą nėra (el. b. l. 91-97), nedirbantis (el. b. l. 88-87). Duomenų, kad kaltinamasis būtų registruotas priklausomybės ligų įskaitoje byloje nėra. Duomenų, kad po nusikaltimų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,84 promilės alkoholinis girtumas), kas neabejotinai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Teismo nuomone, A. D. nors ir pripažįsta kaltę, tačiau kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, nes nusikaltimą padarė praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po arešto bausmės atlikimo už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, padarymą (arešto bausmę atlikęs 2023 m. gruodžio 15 d.). Todėl, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį, už kaltinamojo padarytą vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, skiriama Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštas (Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 1-4 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti arešto bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti A. D. skiriant arešto bausmę ir nustatant šios bausmės dydį truputį didesnį nei šios bausmės vidurkis. Kaltinamasis su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. A. D. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsniu 2024 m. kovo 24 d. 0.02 val. sulaikytas (el. b. l. 124-125, 129-132), paleistas 2024 m. kovo 25 d. 11.20 val. (el. b. t. 1, b. l. 139-141, 142-144). Sulaikyme išbūtos dvi paros įskaitytinos į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 66 straipsnis, Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 13 dalis).

10. Kaltinamajam 2024 m. kovo 25 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 175-178, 179-182) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

11. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – „Body“ kamerų vaizdo įrašai, esantys byloje prie tarnybinio pranešimo (el. b. l. 43), garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, esantis byloje (el. b. l. 37, 38-40), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu A. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtas 2 (dvi) paras ir laikyti A. D. atlikusiu 2 (dvi) paras arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo A. D. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

A. D. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į arešto bausmės atlikimo vietą - Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, planuojamą atvykimo laiką iš anksto suderinęs telefonu su įstaiga (kontaktiniai telefonai nurodomi Lietuvos kalėjimų tarnybos internetinėje svetainėje www.kaldep.lt). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, raštu arba elektroniniu paštu privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui ir susiderinti su šia įstaiga atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

2024 m. kovo 25 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vaizdo įrašus, esančius byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs A. D. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.