Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui K. R., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui K. R. ieškinio su priedais nuorašai bei šaukimas į teismo posėdį įteikti asmeniškai (e. b. l. 75, 76, 122-123). Atsakovas be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena keturių kambarių bute, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Šalių dukrai skirtas atskiras kambarys, kuris yra pilnai įrengtas, jame stovi lova, komoda, yra vaikui skirtų žaislų, ugdymo priemonių. Šalys gyveno Anglijoje, ieškovė su dukra į Lietuvą grįžo 2022 m. vasarą, atsakovas tam neprieštaravo, nes dar iki išvykimo šalys atskirai gyveno dvejus metus. Atsakovas dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį perveda po 160,00 Eur, jei atsakovas norės bendrauti su dukra, ieškovė neprieštaraus, kad dukra bendrautų su tėvu. Duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaiku nėra, mergaitė auga kartu su mama, kuri dukra rūpinasi, tenkina jos poreikius, atsakovas dukros auginime, auklėjime dalyvauja minimaliai, glaudesnis ryšys vaiką sieja su motina, todėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, tačiau ieškovė nustatyti konkrečios veikos bendravimo tvarkos su tėvu neprašo, jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku nedarys, todėl dėl bendravimo tvarkos nepasisako (e. b. l. 77-78). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovės atstovo paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą V. S. R., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16). Gimus dukrai šalys gyveno Jungtinėje Karalystėje, santuokos sudarę nebuvo, 2022 m. rugpjūčio mėn. ieškovė su dukra grįžo į Lietuvą, kur gyvena iki šiol, atsakovas liko gyventi Jungtinėje Karalystėje (e. b. l. l. 17, 18). Ieškovė viena augina dukrą, todėl siekdama gauti mokesčių lengvatas, kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovės atstovo paaiškinimais bei iš į bylą pateikto gimimo įrašo Nr. 2796 nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametę dukrą V. S. R., gimusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 16). Byloje tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovės teigimu gimus dukrai šalys gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, tačiau tarp šalių pablogėjus santykiams apie du metus šalys gyveno atskirai, o 2022 m. rugpjūčio mėn. ji su dukra grįžo į Lietuvą ir nuo to laiko šalių dukra gyvena su ja Kaune, jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota jų gyvenamojo vieta (e. b. l. 17, 18). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (e. b. l. 77-78) ir šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto (e. b. l. 80-83) matyti, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovei priklausančiame keturių kambarių bute, kuriame yra visi reikiami patogumai, bute švaru ir tvarkinga, šalių dukra turi atskirą kambarį, jame yra lova, komoda, žaislai bei ugdymo priemonės, bute yra visi namų apyvokos daiktai, vaikui sudarytos tinkamo sąlygos augti ir vystytis. Šalių dukra lanko Kauno lopšelį – darželį „Drevinukas?“, yra užregistruota į gydymo įstaigą Kaune, jos sveikata ir ugdymu rūpinasi ieškovė. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė su dukra grįžtų į Lietuvą, pats dukra rūpinasi minimaliai. Šalių dukrą glaudesnis ryšys sieja su mama, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių dukra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, šalių nepilnametės dukros V. S. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tačiau ieškovė konkrečios vaiko bendravimo tvarkos su tėvu neprašo, todėl plačiau dėl bendravimo tvarkos neapsisako (e. b. l. 77-78). CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant. Teismo posėdyje ieškovės atstovas parodė, kad atsakovas su dukra bendrauja minimaliai, internetu, ieškovė yra suinteresuota, kad dukra bendrautų su tėvu, tarp šalių jokio ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Pažymėtina, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikui susitikti su juo (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės išreikštą poziciją, tai, kad šiuo metu tarp šalių jokio ginčo dėl atsakovo dalyvavimo auklėjant dukrą ir bendravimo su ja nekyla, konkreti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nenustatytina (CK 3.170 straipsnio 2 dalis) ir atsakovas gali be apribojimų dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime bei bendrauti su ja.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl tarp šalių iškilus ginčui dėl bendravimo su dukra bei dalyvavimo ją auklėjant, susiklosčius situacijai, jog tėvų bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant būdas ar sąlygos neatitiktų dukros interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas ieškovės už ieškinį sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Be to, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 17,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti šalių nepilnametės dukros V. S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. R., (duomenys neskelbtini), ieškovės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 100,00 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo K. R., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 17,87 Eur (septyniolikos eurų 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria iki teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnametės dukros V. S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.