Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-02-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-785-920/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
e2YT-785-920/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23064-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Baublys
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas
Advokatai
Nida Kazokienė
Civilinė byla Nr. e2YT-785-920/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23064-2016-4
Procesinių sprendimų kategorijos:3.2.6.1; 3.4.5.2KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys,sekretoriaujant Sonatai Skučienei,dalyvaujant pareiškėjui V. V.,pareiškėjo atstovei advokatei Nidai Kazokienei,suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus atstovei A. J.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui, Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi pareiškimu į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo sutuoktinės S. V. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovė nurodė, kad 2014-01-10 mirė pareiškėjo sutuoktinė. Iki sutuoktinės mirties kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė sirgo, pareiškėjas ją prižiūrėjo ir rūpinosi ja iki mirties. Visą turtą, kuris mirties dieną priklausė ir sutuoktinei, priėmė pareiškėjas pradėdamas faktiškai valdyti. Turtas buvo įgytas santuokos metu, pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė, tačiau liko gyventi tame pačiame bute, kuriame gyveno ir iki sutuoktinės mirties, naudojosi bendrais bute buvusiais daiktais, taip pat naudojasi garažu ir žemės sklypu, visą nekilnojamąjį turtą tvarko, prižiūri, moka mokesčius. Paveldėtojas pagal įstatymą yra tik pareiškėjas. Paveldėjimo byla po S. V. mirties nėra užvesta (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja (b. l. 36-38).

3. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir VĮ Turto bankas atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka (b. l. 24-26, 46-48).

4. Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ Turto banko atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant, byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Vadovaujantis CPK 444 str. 1 d., teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taigi, teismai nustatinėja tik tokius faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. V. ir S. V. (iki santuokos pavardė Z.) susituokė 1973-01-20 (b. l. 6). Mirties liudijimas patvirtina, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). S. V. ir V. V. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8) . Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), butas įgytas 1992-02-20, t. y. santuokos metu; negyvenamoji patalpa garažas boksas (duomenys neskelbtini), turtas įgytas 1992-05-05, t.y. santuokos metu; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), sklypas įgytas 1996-10-18, t. y. santuokos metu (b. l. 9-11). Sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad pareiškėjas yra sodo bendrijos narys, įsiskolinimų bendrijai neturi (b. l. 12); (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nėra skolingas bendrovei (b. l. 15); uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ duomenimis pareiškėjas skolos už tiektas paslaugas įmonei neturi (b. l. 13).

7. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

8. Po sutuoktinės S. V. mirties, pareiškėjas V. V. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po S. V. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo nepateikė.

9. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas V. V. iki sutuoktinės mirties ir po mirties gyveno, santuokoje įgytame bute, rūpinosi kitu nekilnojamuoju turtu, t.y. garažu, žemės sklypu, t.y. po sutuoktinės mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais minėtą visą nekilnojamąjį turtą, valdė kaip savininkas, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Konstatuotina, kad pareiškėjas V. V. po savo sutuoktinės S. V. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

10. Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. V. po savo sutuoktinės S. V., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Baublys