Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-28 · Civilinė byla Nr. 2S-680-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-28Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
2S-680-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-08853-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
V. D.
Ieškovas
E. D.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Trečiasis asmuo
AB bankas „Snoras“, „Swedbank“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-680-577/2013(Teisminio proceso Nr.2-02-3-08853-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.;103.4.;104.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo V. D. patikslintą priešieškinį ieškovei E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir atsakovui priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB bankas „Snoras“, „Swedbank“, AB, 856 – oji Užutėkio individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija, 481 – oji DNSB „Ūmėdė“, AB „Lesto“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Apeliantas V. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-726/2012. Teismas 2012-12-18 nutartimi įpareigojo apeliantą iki 2013-01-07, vėliau šis terminas atsakovo atstovo prašymu buvo teisėjos rezoliucija pratęstas iki 2013-01-14, pašalinti apeliacinio skundo trūkumus. Apeliantas per nustatytą bei pratęstą terminą nutarties neįvykdė, apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, o vieno mėnesio terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra daugiau nei pakankamai, todėl jo apeliacinis skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 316 str.).

Apeliantas V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį bei pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmos instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas bei teisės principus. Apeliantas pažymi, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo procesiniai dokumentai turi būti įteikiami LR CPK 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus ir kitais LR CPK nurodytais būdais (LR CPK 117 str. 1 d.). Apeliantas nurodo, kad jo atstovė advokatė S. M., gavusi 2012 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį iki 2013 m. sausio 7 d. ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus, negalėdama šventiniu laikotarpiu susisiekti su apeliantu, kuris šiuo metu gydosi užsienyje, 2012 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su prašymu pratęsti terminą minėtos nutarties trūkumams šalinti. 2013 m. sausio 16 d. skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teisėja Pelagėja Stonkienė advokatės prašymą tenkino ir rezoliucija terminą trūkumams ištaisyti pratęsė iki 2013 m. sausio 14 d., tačiau nei apeliantas V. D., nei jo atstovė advokatė S. M. nebuvo informuoti apie teisėjos Palagėjos Stonkienės priimtą rezoliuciją. Apeliantas tvirtina, kad tik 2013 m. sausio 21 d. buvo gauta 2013 m. sausio 16 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartis, kuria buvo nuspręsta V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-726/2012 laikyti nepaduotu ir grąžinti jį V. D.. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė apelianto teisę kreiptis į teismą (LR CPK 5 str. 1 d.) bei netinkamai taikė LR CPK 117-132 straipsniuose nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atsakovo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos insatncijos teismas 2012-12-18 nutartimi įpareigojo apeliantą iki 2013-01-07 pašalinti apeliacinio skundo trūkumus; vėliau šis terminas atsakovo atstovo prašymu buvo teisėjos rezoliucija pratęstas iki 2013-01-14. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas ar jo atstovė buvo informuoti, kad terminas trūkumams pašalinti teisėjos rezoliucija buvo pratęstas ir koks yra nustatytas naujas terminas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XI skyriaus antrasis skirsnis įtvirtina procesinių dokumentų įteikimo institutą. Procesinis įteikimas – tai įstatymo nustatyta tvarka ir forma atliktas ir patvirtintas procesinis veiksmas, kuriuo teismas siūlo adresatui susipažinti su pateikiamo procesinio dokumento turiniu. Kad procesinis įteikimas būtų teisėtas ir sukeltų atitinkamus teisinius padarinius, būtina atlikti teisėtą įteikimo procedūrą ir nustatyta tvarka patvirtinti įteikimą. Už procesinių dokumentų įteikimą yra atsakingas teismas, kuris sprendžia, kokia apimtimi ir kokiu būdu bus įteikti procesiniai dokumentai, įgyvendina įteikimo procedūrą, rūpinasi, kad procesinį įteikimą atliktų kompetentingi organai, saugo procesinių dokumentų įteikimą patvirtinančius įrodymus. Teismas įteikimo funkciją vykdo per tarpininkus. CPK 117 str. numato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nurodytais būdais, o įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais – telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Vadovaujantis bendrąja taisykle, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai įteikiami adresatui asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). CPK 124 str. numato teismo šaukimo, pranešimo ir kito procesinio dokumento įteikimo patvirtinimo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad už procesinių dokumentų įteikimą yra atsakingas teismas, o byloje nėra duomenų, paneigiančių apelianto nurodytą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nei jo, nei jo atstovės neinformavo apie tai, jog terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti teisėjos rezoliucija buvo pratęstas, pripažintina, kad apeliantas apeliacinio skundo trūkumų nepašalino ne be pateisinamos priežasties. Nors kita vertus, pastebėtina ir tai, kad apeliantas (jo atstovė), žinodamas, jog teismo nustatytu laiku negalės pašalinti apeliacinio skundo trūkumų, ir pateikęs prašymą dėl teismo nustatyto termino pratęsimo, irgi turėjo pareigą rodyti iniciatyvą ir domėtis šio prašymo išnagrinėjimo rezultatu.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į CPK 5 str. 1 d. įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam esant jo pažeistas teises ar įstatymo saugomą interesą, teisę į teisminę gynybą. Be to, tinkamo proceso, teisės būti išklausytam bei kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesniojo teismo priimtą sprendimą ar nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2004). Iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – dėl netinkamo teismo procesinio elgesio neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 6 d.). Vertinant susiklosčiusią situaciją spręstina, kad nagrinėjamu atveju, apeliantui grąžinus apeliacinį skundą, buvo ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į pačios apeliacijos svarbą, t.y. į tai, kad teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrintas apeliacinės instancijos teisme, kai to siekia bent viena proceso šalis.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismo procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis naikintina (CPK 337 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 338 str., 337 str. 2 d. 2 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti apeliantui V. D. terminą iki 2013 m. kovo 14 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Teisėja Jadvyga Mardosevič