Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1217-259/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-09
Bylos Nr.: 2A-1217-259/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02324-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Trasauta“

Kategorijos

2.5.6.2Įskaitymas

Civilinė byla Nr. 2A-1217-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02324-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6.2.;2.5.9.2.;3.2.6.4.;3.3.1.18.;3.3.1.21.; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Medžio fabrikas“ atstovui advokatui M. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Trasauta“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-646-301/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Medžio fabrikas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trasauta“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sumokėto avanso priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 33000 Lt įsiskolinimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys bendradarbiaudamos pagal žodinius susitarimus automobilių pirkimui pervesdavo atitinkamus avansus, o būtent: 1) 2006-09-07 atsakovė sumokėjo ieškovei 23000 Lt avansą (kurį pagal CK 6.237 str. ir 6.242 str., ieškovė privalėjo grąžinti atsakovei kaip nepagrįstai įgytas lėšas, nes joks sandoris dėl jų nebuvo sudarytas); 2) 2007-01-16 ieškovė sumokėjo atsakovei 45 000Lt avansą (kurį pagal CK 6.237 str. ir 6.240 str., atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei kaip nepagrįstai įgytas lėšas, nes joks sandoris dėl jų nebuvo sudarytas); 3) 2007-02-01 atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Lt avansą (kurį pagal CK 6.237 str. ir 6.240 str., ieškovė privalėjo grąžinti atsakovei kaip nepagrįstai įgytas lėšas, nes joks sandoris dėl jų nebuvo sudarytas; 4) 2007-02-28 ieškovė sumokėjo atsakovei 13500 Lt avansą (tačiau joks sandoris dėl jų nebuvo sudarytas); 5) 2007-03-02 ieškovė sumokėjo atsakovei 25 000Lt avansą (kurį pagal CK 6.237 str. ir 6.240 str., atsakovė privalėjo grąžinti ieškovei kaip nepagrįstai įgytas lėšas, nes joks sandoris dėl jų nebuvo sudarytas); 6) 2009-05-04 UAB „Transverslas“ sumokėjo už atsakovę ieškovei 27000 Lt, kurie yra įskaityti į bendrą atsiskaitymą. Vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais ieškovė 2014-02-07 atliko prievolių įskaitymą dėl ankščiau nurodytų prievolių grąžinti avansus, dėl ko atsakovė liko skolinga ieškovei 33000 Lt, tačiau jų negrąžino, todėl ieškovė prašė juos priteisti.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, taip pat priešieškinį, prašė taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, 2015 m. birželio 27 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti - priteisti iš ieškovės atsakovei pastarojo 2007-04-26 sumokėtą ieškovui avansą – 16200 Lt, 6 proc. metines palūkanas nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė skolos reikalauja nepagrįstai (ieškovė neįrodė suklydimo ar prievartos). Faktiškai ieškovė reikalauja iš atsakovės žalos atlyginimo, nes šalių nesiejo sutartiniai santykiai (tik bendradarbiavimo). Todėl atsakovė prašo taikyti šiuo atveju ieškinio senatį deliktui (3 metai), kuri jau yra praleista (mokėjimai 2007 m.- 2009 m.), o atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškovė neprašė. Be to, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, nes ieškovė neturi vadovo, per kurį galėtų prisiimti teisės ir pareigas (akcininkas miręs, o direktorius M. M. atleistas iš darbo, nauja sutartis dėl vadovavimo įmonei nesudaryta). Nurodė, kad ieškovė priešieškiniui neprašo taikyti ieškinio senaties, kuri gali būti taikoma tik šalies prašymu. Dėl ieškovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų nurodė, kad jas yra apmokėjęs M. M., kaip fizinis asmuo, kuris jau nedirba pas atsakovę (buvęs direktorius M. M. atleistas iš darbo 2012 metais), todėl šios išlaidos negali būti laikomos ieškovės turėtomis šioje byloje bylinėjimosi išlaidomis.

Ieškovė, bylos nagrinėjimo teisme proceso metu paaiškėjus, kad UAB „Transverslas“ 2009-05-04 sumokėjo ieškovei 27000 Lt vykdydama savo prievolę ieškovei (o ne už atsakovę UAB „Trasauta“ – kaip buvo nurodoma ieškinyje), patikslino ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, tai yra nurodė, kad atsakovė faktiškai yra skolinga ieškovui ir 27 000 Lt sumą. Ieškovė prašė CK 6.237 straipsnio 2 dalies ir 6.240 straipsnio pagrindu galutiniu sprendimu, atlikus mokėjimus pagal ieškinį ir priešieškinį, juos įskaityti ir priteisti iš atsakovės ieškovei 16800 Lt skolą (negrąžinti avansai, kurie buvo pervesti atsakovui tikslu nupirkti automobilius, tačiau automobiliai faktiškai nebuvo nupirkti, o pervestos avansų sumos ir liko atsakovės įmonėje). O būtent: 45000Lt+25000Lt+13500Lt-23000Lt-500Lt=60000Lt, tačiau, kadangi pradiniame ieškinyje ieškovas nekėlė reikalavimo dėl 27 000 Lt skolos priteisimo, nes manė, kad už atsakovę šią sumą 2009-05-04 sumokėjo UAB “Transverslas”, o dokumentiniame procese padidinti ieškinio reikalavimo negalima, todėl šioje byloje, nereikšdama atsakovei reikalavimo ir dėl 27000 Lt skolos, iš 60000 Lt dydžio atsakovės faktinės skolos ieškovei prašė priteisti tik 33 000 Lt, o atlikus mokėjimus pagal ieškinį (suma 33000 Lt) ir priešieškinį (suma 16200 Lt), juos įskaičius prašė priteisti galutiniu sprendimu 16 800 Lt (33000Lt-16200Lt=16800Lt) skolos, taip pakeičiant preliminarų sprendimą. Ieškovės nuomone, taikyti atsakovo atstovės reikalavimu teisme sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą nėra pagrindo, kadangi prašoma priteisti 16800 Lt skola yra ne žala, o turtas, kurio įgijimo pagrindas išnyko. Šiuo atveju taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. galutiniu sprendimu 2014 m. birželio 27 d. preliminarų sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4865,62 Eur (16800 Lt), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37,66 Eur (130 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės 3,23 Eur (11,14 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės 6,55 Eur (22,63 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2006-04-19 iki 2009-07-22, tai yra laikotarpyje kuomet šalys pervesdavo viena kitai pagal ieškinį ir priešieškinį reikalaujamų avansų sumas, M. M., būdamas UAB „Medžio fabrikas“ vadovu-direktoriumi, kartu dirbo ir pas atsakovę UAB „Trasauta“ vadybininku (b. l. 115-116, 117), o pastarojo motina liudytoja A. M. laikotarpiu nuo 2005-02-18 iki 2010-01-04 dirbo UAB „Medžio fabrikas“ buhaltere (b.l.119). Teismas nurodė, kad tiek ieškovės atstovas direktorius V. O., tiek buvęs atsakovės direktorius liudytojas M. M. patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu ieškovė pervesdavo atsakovei avansus, kad pastaroji nupirktų automobilius. Jokie rašytiniai sandoriai dėl automobilių pirkimo nebuvo sudaromi (tik pervedami avansai). Tačiau ieškovės avansų pervedimo į atsakovės sąskaitą bei atsakovės pervedimo į ieškovės sąskaitą laikotarpiu nuo 2006-09-07 iki 2009-05-04 procedūrų pasekoje buhalterinių dokumentų pagrindu tapo akivaizdu, kad kai kurie tiek ieškovės atsakovei, tiek ir atsakovės ieškovei pervesti avansai nebuvo panaudoti, tai yra atitinkami sandoriai (automobilių ar kitų prekių pirkimo-pardavimo sutartys) dėl jų nebuvo sudaryti, tačiau pervestos avansų sumos liko negrąžintos viena kitai šaliai (pagal ieškinį ir pagal priešieškinį) iki šiol, o būtent: 1) 2006-09-07 atsakovė pervedė ieškovei 23000 Lt dydžio avansą (b. l. 6), kuris negrąžintas; 2) 2007-01-16 ieškovė pervedė atsakovei 45000Lt dydžio avansą už automobilį (b. l. 7), kuris negrąžintas; 3) 2007-02-01 atsakovė pervedė ieškovei 500 Lt dydžio avansą (b.l.8), kuris negrąžintas; 4) 2007-02-28 ieškovė atsakovei grąžino 13500Lt avansą (b. l. 9, 10); 5) 2007-03-02 ieškovė pervedė atsakovei 25000Lt dydžio avansą už automobilį (b.l.11), kuris negrąžintas; 6) 2007-04-26 atsakovė sumokėjo ieškovei 16200 Lt dydžio avansą (pagal priešieškinį) (b. l. 77). Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjus, kad 2009-05-04 UAB „Transverslas“ ieškovei 27 000Lt sumokėjo (b.l. 12) ne už atsakovę, o pagal savo prievolę ieškovei, - ieškovės atstovas teisme patikslino ieškinyje nurodytas aplinkybes, tai yra nurodė, kad atsakovė yra skolingas ieškovei dar ir 27000 Lt sumą, dėl kurių reikalavimus atsakovei pareikš ateityje kitoje byloje, nes dokumentiniame procese pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimus negalima (CPK 430 str. 4 d.). Teismas sprendė kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės tik 33000Lt skolą yra pagrįstas, todėl ieškinį patenkino (CK 6.237 str. 2 d., 240 str. 1 d.). Nesant ginčo tarp šalių dėl priešieškinio reikalavimo, tai yra dėl 2007-04-26 atsakovės ieškovei pervesto 16200 Lt dydžio avanso priteisimo iš ieškovės tais pačiais argumentais kaip ir ieškovės prašomų priteisti iš atsakovės pastarajai pervestų avansų sumų, dėl kurių sutarys nebuvo sudarytos, - teismas sprendė, kad iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 16200 Lt skola (CK 6.237 str. 2 d., 6.240 str. 1 d.). Atliktus mokėjimus pagal ieškinį ir priešieškinį ir juos įskaičius, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 4865,62 Eur sumą (16800Lt), todėl preliminarų teismo sprendimą pakeitė (CPK 430 str. 6 d. 1p.).

Pasisakydamas dėl atsakovės atstovės prašymo taikyti ieškinio senatį, nes jos teigimu, ieškovės reikalavimas yra dėl žalos atlyginimo, kuriam taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas pagal savarankišką kitais pagrindais atsirandančių prievolių institutą, kurį reglamentuoja CK 6 knygos XX skyriaus normos, tai yra dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Todėl sprendė, kad šiuo atveju taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nes, kaip teigė, ieškovė neturi vadovo atstovo, per kurį galėtų prisiimti teises ir pareigas (akcininkas miręs, o vadovas direktorius M. M. atleistas iš darbo, nauja sutartis dėl vadovavimo įmonei nesudaryta), teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad nors įmonės vadovas-direktorius M. M. įmonės vadovu dirbo iki 2012-06-08 ir šis atleidimas nėra išviešintas (b. l. 115, 117), ieškovę UAB „Medžio fabrikas“, kuri yra registruota juridinių asmenų registre (b. l.115), byloje pagal 2010-10-30 atstovavimo sutartį Nr.18 atstovauja tinkamas atstovas - advokatas M. K..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo galutinį sprendimą pakeisti, ieškinį atmesti ar palikti nenagrinėtu, ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai ieškinį tenkino CK 6.237 straipsnyje numatytu pagrindu, nes šiame straipsnyje numatyti teisiniai santykiai šalių nesiejo. Teismų praktika numato tam tikrus apribojimus, kada be pagrindo įgyto turto priteisti atgal negalima. CK VI knygos komentare nurodyta, kad reikšdamas tokį ieškinį, ieškovas privalo įrodyti, kad perduodamas turtą suklydo, arba kad turtas buvo perduotas prievartos ar apgaulės būdu, t.y. kad atsakovas neturėjo teisėto pagrindo tokį turtą gauti. Šiuo atveju nei vienos iš šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo - priešingai, teigė, kad avansus mokėjo tikslingai, savo valia, nebuvo jokios prievartos ar apgaulės. Iš kitos pusės, ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kokiam tikslui ar sandoriui sudaryti turėjo būti naudojamas vienas ar kitas avansinis mokėjimas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl sandorių pagal gautus avansinius mokėjimus sudarymo ir t.t., t.y. Atsakovė labai ilgai po avansų sumokėjimo nei reikalavo sudaryti kažkokius sandorius, kuriems būtų panaudoti sumokėti avansai, nei jų grąžinti. Taigi, byloje nebuvo nustatytos nei suklydimo, nei apgaules, nei prievartos aplinkybės, kurios yra būtinos CK 6.237 straipsnio taikymui. Gera valia perduotas turtas negali būti išreikalaujamas. Taip pat byloje nebuvo įrodyti jokie konkretūs susitarimai tarp šalių, kuriuos būtų galima vertinti kaip sutartinius santykius - duomenų apie ofertų bei akceptų buvimą tarp šalių byloje nėra, ieškovė neįrodinėjo, kokiam konkrečiam sandoriui sudaryti pinigai buvo pervedami, taip pat neįrodinėjo kitų rūšių sutartinių santykių buvimo. Todėl, nesant įrodyto ofertos ir akcepto buvimo, o taip pat apibrėžto šalių įsipareigojimų turinio, nėra pagrindo konstatuoti buvus sutartinius santykius. Apeliantės nuomone, esama situacija galėtų būti traktuojama tik kaip deliktinės atsakomybės atsiradimas - abi šalys buvo gavusios priešpriešinius mokėjimus, jie nebuvo gauti nei dėl suklydimo, nei dėl prievartos, nei dėl apgaulės, tačiau šalys jokių sandorių avansų pagrindu nesudarė, todėl tokiais veiksmais sukėlė kitos šalies nuostolius.

2. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą. Ginčo objektu esantys mokėjimai buvo atlikti 2007 m. 1-3 mėn., todėl CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi dar 2010 m. 1-3 mėn., o ieškinys pareikštas tik 2014 m. birželio mėn., t.y. žymiai praleidus ieškinio senaties terminą. Todėl atsakovė prašė šį terminą taikyti ir ieškinį atmesti vien remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi.

3. Iki kreipimosi į teismą ieškovė neturėjo nei akcininko, nei bendrovės vadovo, kuris atstovauja bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 str.) ir kt. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodė, kad byloje ieškovė turėjo tinkamą atstovą-advokatą, veikiantį pagal atstovavimo sutartį, kuri nebuvo pasibaigusi. Apeliantės nuomone, pavedimo santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir jo atstovo (advokato) iki to laiko, kai bendrovė neteko savo akcininko ir vadovo, negali būti aiškinami kaip suteikiantys teisę neribotą laiką atstovui savo nuožiūra atlikti veiksmus bendrovės vardu. Faktiškai, kreipimosi į teismą metu bendrovė neegzistavo, nors formaliai buvo įregistruota Juridinių asmenų registre, tačiau nesant organo, per kurį bendrovė (juridinis asmuo) veikia, kreiptis į teismą tuo metu negalėjo. Atstovas, veikiantis pagal pavedimą, negali atlikti daugiau veiksmų, nei tai galėtų atlikti pati bendrovė tuo pat metu, kadangi negali suteikti daugiau teisių, nei turi pati. Atlikti daugiau veiksmų, nei galėtų pats atstovaujamasis, gali tik įstatyminis, o ne sutartinis atstovas, ir tik esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms (paskiriamas kuratoriumi ir pan.), todėl apeliantės nuomone, ieškinys pareikštas asmens, kuris neturėjo teisės jo pareikšti, nes ieškovė, neturėdama CK 2.81, 2.82 straipsniuose, Akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 straipsniuose numatyto juridinio asmens organo (vadovo), negalėjo nei sukurti, nei įgyvendinti savo teisių. Atitinkamai, šių veiksmų negalėjo atlikti ir bendrovės atstovas, veikiantis pagal sutartį, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovės prašomą dalinį įsiskolinimą -16800 Lt. Sumokėtas avansas nėra ir negali būti laikomas žala. Gautą avansą atsakovė privalo grąžinti, nes jis yra laikomas, kaip be pagrindo įgytos lėšos (kaip skola, o ne žala). Kadangi tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai (viena šalis pervedė avansą, o kita šalis juos gavo), bet jie nebuvo tinkamai įvykdyti (nebuvo sudaryti jokie sandoriai, kurių pagrindu viena šalis įgytų iš kitos šalies prekes ar paslaugas), todėl šalys turi grąžinti tai, ką įgijo be teisėto pagrindo, nes pas šalis esantis kitos šalies turtas (pinigai) tampa įgytu be teisinio pagrindo (turto įgijimo pagrindas išnyko, pasibaigė) ir šalis, kuri to nepadaro, laikoma nepagrįstai praturtėjusia, todėl privalo grąžinti skolą. Teismas nustatė, jog ieškovės įmonės direktorius avansų sumokėjimo metu dirbo ir vadybininku pas atsakovę ir šios abi įmonės tarpusavyje bendradarbiavo, todėl akivaizdu, jog avansų sumokėjimas buvo abiejų įmonių įprasta bendro verslo praktika, todėl skola netapo žala, o taip ir liko skola.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas juridinių asmenų ginčas dėl prievolės grąžinti avansines įmokas buvimo, šios prievolės teisinio kvalifikavimo, taikytino reikalavimui grąžinti avansinėms įmokoms ieškinio senaties termino trukmės, atstovavimo juridiniam asmeniui pagrindo ir tinkamumo.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė ir atsakovė, vykdydamos ūkinę veiklą ir bendradarbiaudamos žodinių susitarimų pagrindu, automobilių pirkimui viena kitai pervesdavo atitinkamas pinigų sumas avansu, o būtent: 2006-09-07 atsakovė sumokėjo ieškovei 23000 Lt avansą; 2007-01-16 ieškovė sumokėjo atsakovei 45 000Lt avansą; 2007-02-01 atsakovė sumokėjo ieškovei 500 Lt avansą; 2007-02-28 ieškovė sumokėjo atsakovei 13500 Lt avansą; 2007-03-02 ieškovė sumokėjo atsakovei 25 000Lt avansą; 2007-04-26 atsakovė sumokėjo ieškovei 16200 Lt dydžio avansą pagal priešieškinį (b. l. 6-12,77). Vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais ieškovė 2014-02-07 atliko prievolių įskaitymą dėl ankščiau nurodytų prievolių grąžinti avansus, dėl ko įrodinėjo byloje jog atsakovė liko skolinga ieškovei, tačiau pinigų negrąžino, todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė juos ieškovei priteisti iš atsakovės LRCK CK 6.237 str. ir 6.242 str. pagrindu.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 33000 Lt negrąžinto avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 495 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l .24, 25). Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, pateikus papildomus įrodymus, priešieškinį (b.l.74-77) Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. galutiniu sprendimu 2014 m. birželio 27 d. preliminarų sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 4865,62 Eur (16800 Lt), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37,66 Eur (130 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovės 3,23 Eur (11,14 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės 6,55 Eur (22,63 Lt) išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, valstybės naudai (b. l . 132-133).

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. galutinį sprendimą ginčija atsakovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai ieškinį tenkino CK 6.237 straipsnyje numatytu pagrindu, nes byloje nebuvo nustatytos nei suklydimo, nei apgaulės, nei prievartos aplinkybių, kurios yra būtinos CK 6.237 straipsnio taikymui. Gera valia perduotas turtas negali būti išreikalaujamas. Apeliantė teigia, kad abi šalys gavusios priešpriešinius mokėjimus ir jų negrąžinę, padarė viena kitai deliktinę žalą, sukėlė nuostolius, todėl tokiam ieškiniu pareikšti numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė praleido. Atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą teismas netenkino, todėl ginčą išsprendė neteisingai. Skunde taip pat keliami netinkamo atsakovės atstovavimo klausimai, kadangi iki kreipimosi į teismą momento ieškovė neturėjo nei akcininko, nei bendrovės vadovo, kuris atstovauja bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 str.) ir kt. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai sprendė, kad byloje ieškovė turėjo tinkamą atstovą - advokatą, veikiantį pagal atstovavimo sutartį, kuri nebuvo pasibaigusi. Esant šiai paaiškėjusiai aplinkybei, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, materialiosios teisės normas reglamentuojančias prievolių tinkamo vykdymo pagrindus ir principus, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., CK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, jog teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, jiems vykdant bendrą veiklą, ir dėl to nepagrįstai ieškinį tenkino CK 6.237 straipsnyje numatytu pagrindu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovė pagal žodinius susitarimus atliko viena kitai avansinius mokėjimus tam tikroms paslaugoms apmokėti. Ieškovė įrodė, kad dalies avansinių mokėjimų atsakovė negrąžino, paslaugų ir prekių pagal atliktus mokėjimus ieškovei nesuteikė. Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurių pasekoje atsakovė be teisinio pagrindo įgijo pinigines lėšas, šių lėšų nustatyta tvarka ieškovei negrąžino, todėl negrąžintas sumas pagrįstai LR CK 6.237 straipsnyje numatytu pagrindu priteisė ieškovei iš atsakovės. Byloje atsakovė neginčija Marijampolės rajono apylinkės teismo galutiniu sprendimu priteistų sumų dydžių, todėl teisėjų kolegija dėl patenkinto ieškinio apimties ir priteistos ieškovei iš atsakovės sumos dydžio nepasisako.

Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė, negrąžindama ieškovei be faktinio ir teisinio pagrindo gautų sumų, padarė ieškovei turtinę žalą, kad šios žalos pobūdis atsirado iš delikto ir tokia žala galėtų būti išieškoma taikant šiam reikalavimui sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurį ieškovė yra praleidusi, nes nuo skolos susidarymo jau yra praėję septyneri metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys reiškiamas pagal savarankišką kitais pagrindais atsirandančių prievolių institutą, kurį reglamentuoja CK 6 knygos XX skyriaus normos, tai yra dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Teismas todėl pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškovės nėra praleistas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad nepasitvirtino ir apeliacinio skundo motyvas, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai sprendė, kad byloje ieškovė turėjo tinkamą atstovą - advokatą, veikiantį pagal atstovavimo sutartį, kuri nebuvo pasibaigusi. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinį ieškovės vardu teismui pasirašė advokatas M. K. (b. l. 4), veikiantis pagal 2010 10 30 bendrovės direktoriaus išduotą atstovavimo sutartį, suteikiančią teisę neterminuotai atstovauti bendrovę visose institucijose (b. l. 20). Ta aplinkybė, kad sudaręs sutartį su advokatu bendrovės direktorius 2012 metais nutraukė darbo santykius su ieškove, pati savaime nenutraukia sudarytos bendrovės ir advokato atstovavimo sutarties, todėl visiški nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškinys šioje byloje turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Visą bylos nagrinėjimo laiką ieškovė turėjo tinkamą atstovą, veikianti minėtos atstovavimo sutarties (b. l. 20)pagrindu (LR CPK 51 str., 1 d., 57 str. 3 d.)..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, valstybė patyrė 3,98 eurus išlaidų, susijusių su procesijų dokumentų įteikimu (1 t. b. l. 1). Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apelianto (LR CPK 92 str.) .

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Trasauta“ (į.k. 302003539) 3,98 eurus išlaidų, susijusių su procesijų dokumentų įteikimu (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėArvydas Žibas