- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-28
- Bylos Nr.
- e2-6538-433/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02293-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- L. G.
- Atsakovas
- T. B.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstove D. M.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei T. B., trečiajam asmeniui L. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią T. B. vaiko I. G. atžvilgiu ir teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovės. Ieškinyje Tarnyba nurodo, kad atsakovė T. B. turi mažametę dukrą I. G., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. I. G. tėvas A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Motina T. B. yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo. T. B. šeima vaiko teisių apsaugos specialistams yra žinoma nuo 2018 metų. Nuo 2018-05-24 šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo. Atsakovei pirmagimio sūnaus V. B., gimusio (duomenys neskelbtini) metais atžvilgiu buvo apribota motinos valdžia, sūnus iki pilnametystės augo globojamas senelės L. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9045-1102/2022 T. B. laikinai apribojo motinos valdžią vaiko I. G. atžvilgiu, nustatė nepilnametei I. G. nuolatinę globą, priteisė iš motinos vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir paskyrė L. G. nepilnametės I. G. nuolatine globėja bei vaiki gaunamų lėšų administratore, tuo pačiu sprendimu nustatė nepilnametės I. G. gyvenamąją vietą kartu su globėja, jos gyvenamojoje vietoje. Tarnybos nuomone, tikslinga riboti T. B. valdžią neterminuotai nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kadangi atsakovė iniciatyvos susigrąžinti vaiką nerodo, padėtis atsakovės šeimoje per 6 mėnesių laikotarpį nepasikeitė. T. B. šeimai BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre Pagalbos šeimai skyriuje nuo 2020-05-04 taikoma atvejo vadyba, nuo 2021-05-17 teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. 2022-11-14 gautoje informacijoje iš BĮ Respublikos priklausomybių ligų centro nurodoma, kad T. B. buvo gydoma RPLC Vilniaus filiale pakaitiniame gydyme (duomenys neskelbtini) vaistu ((duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau buvo išbraukta, kadangi dėl nežinomų priežasčių neatvyko gauti paslaugos daugiau kaip 14 dienų. T. B. nustatyta ligos diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant (duomenys neskelbtini), priklausomybės sindromas. Moteris socialinei darbuotojai nenurodė dėl kokių priežasčių ji netęsė gydymo, tačiau socialinė darbuotoja stengėsi motyvuoti moterį dar kartą kreiptis dėl gydymo į RPLC, tačiau ji atsisakė. T. B. nėra registruota Užimtumo tarnyboje, taip pat moteris nedirba. Socialinė darbuotoja teikė konsultavimo paslaugas ir buvo siūlyta tarpininkavimo paslauga dėl darbinės veiklos užimtumo, buvo patekta informacija apie tuo metu vykdomą projektą „Kompleksinės paslaugos didinant vaikų ir šeimų socialinę įtraukti“ ieškantiems darbo Palaimintojo Jurgio Matulaičio socialiniame centre, bet moteris atsisakė pasiūlymo, teikdama, kad jai pagalba nereikalinga. Taip pat socialinė darbuotoja T. B. elektroniniu paštu buvo pateikusi pasiūlymą dalyvauti psichoedukaciniame renginyje „Smurto ratas“, renginį vedė Pagalbos šeimai skyriaus vyresnioji psichologė E. S.. Tačiau moteris dalyvauti siūlytame renginyje taip pat atsisakė. Darbo su šeima metu pastebėta, kad T. B. su socialine darbuotoja bendrauja nenuosekliai (neatsiliepia į telefono skambučius ir neperskambina, retai atsako į trumpąsias SMS žinutes). Moteris neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl nėra galimybės lankytis moters namuose. Socialinės darbuotojos pastebimu, paslaugų gavėja nerodo iniciatyvos keisti savo gyvenimo būdo, ji nededa pastangų siekiant susigrąžinti dukterį į šeimą bei nesiekia sudaryti saugių gyvenimo sąlygų vaikui augti ir ugdytis namuose. Globos koordinatorė J. B. informavo, kad globėja L. G. rūpinasi anūke, užtikrina mergaitės ugdymą, sveikatos priežiūrą. Globėja bendradarbiaujanti, priima specialistų pagalbą. Globėja nurodo, kad motina retai aplanko dukterį, išlaikymo neteikia. Pasak koordinatorės, globėja nurodo, kad su dukterimi T. B. neturi artimo ryšio, beveik nebendrauja, todėl nežino jos gyvenamosios vietos. Nuo atvejo vadybos inicijavimo pradžios, nepasiekta teigiamų rezultatų dirbant su šeima. Atsakovė neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas, nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių. Darbo su šeima metu, T. B. nesikreipė į Pagalbos šeimai skyriaus specialistus ir neišreiškė pagalbos poreikio, nesirūpina vaiko gerove, nesiekia susigrąžinti jos į šeimą, nežinoma jos gyvenamoji vieta. Nustatyti laikino motinos valdžios ribojimo pagrindai neišnyko: praėjus 6 mėnesių laikotarpiu nuo laikino motinos valdžios apribojimo, per šį laiką teigiamų, esminių pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko. T. B. buvo užtikrintas socialinių paslaugų teikimas, paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos šeimai planas, pateiktos rekomendacijos ir įpareigojimai, tačiau atsakovė tinkamai nesinaudojo (ir nesinaudoja) jai siūloma ir teikiama specialistų pagalba, nesiekė teigiamų pokyčių, nevykdė specialistų rekomendacijų, atsakovės šeimai visos įmanomos pagalbos priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos. Atsakovė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio. Atsakovė su vaiku kartu negyvena, nesirūpina, materialiai neišlaiko. Atsakovė dėl tėvystės įgūdžių stokos, turimų asmeninių problemų (priklausomybių), blogos turtinės padėties negali užtikrinti tinkamų vaikui augti ir prižiūrėti sąlygų, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaiką, atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją. Tarnyba neturi duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas būtų sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios. Surinkus apie atsakovę T. B. charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad ji teista, per 1 metų laikotarpį bausta administracine tvarka.
Atsakovė T. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo L. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nežino kur gyvena dukra. Dukra vartoja narkotines medžiagas, savo mažametį vaiką aplanko retai, niekur nedirba, ją išlaiko sugyventinis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė T. B. yra mažametės I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Mažametės I. G. tėvas A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9045-1102/2022 T. B. laikinai apribojo motinos valdžią vaiko I. G. atžvilgiu, nustatė nepilnametei I. G. nuolatinę globą, priteisė iš motinos vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir paskyrė L. G. nepilnametės I. G. nuolatine globėja bei vaiki gaunamų lėšų administratore, tuo pačiu sprendimu nustatė nepilnametės I. G. gyvenamąją vietą kartu su globėja, jos gyvenamojoje vietoje. BĮ Respublikos priklausomybių ligų centro duomenimis T. B. buvo gydoma RPLC Vilniaus filiale pakaitiniame gydyme (duomenys neskelbtini) vaistu ((duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau buvo išbraukta, kadangi dėl nežinomų priežasčių neatvyko gauti paslaugos daugiau kaip 14 dienų. T. B. nustatyta ligos diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant (duomenys neskelbtini), priklausomybės sindromas. Atsakovė T. B. yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Aukščiau minėta, kad nepilnametė I. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės T. B. dukra, šią aplinkybę patvirtina Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei T. B. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, 2022 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9045-1102/2022 ieškovės tenkino visiškai ir laikinai apribojo atsakovės T. B. motinos valdžią nepilnametės dukters I. G. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui I. G. nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirta L. G., vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Iš byloje surinktų įrodymų, proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog I. G. motina T. B. (atsakovė) yra visiškai nusišalinusi nuo dukros auklėjimo, dukra nesirūpina, jos neaugina, palaiko minimalų kontaktą su vaiku, tinkamo išlaikymo neteikia, susigrąžinti vaiko neketina. Be to, iš trečiojo asmens L. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog motinos bendravimas su dukra yra retas, išlaikymo dukrai atsakovė neteikia, niekur nedirba, T. B. gyvenamoji vieta nežinoma.
Tėvų valdžia gali būti tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti
Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad atsakovė T. B. nepilnamečiu vaiku rūpintis neketina, nerodo motyvacijos susigrąžinti dukros į šeimą. Teismo vertinimu, atsakovė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdo bei sąlygų, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikui; vaiku nesirūpina; nėra jokių duomenų, kad atsakovė ketintų susigrąžinti dukrą. Per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 22 d. teismo sprendimo, kuriuo atsakovei laikinai apribota motinos valdžia, situacija nepasikeitė, motina su dukra matosi retai, išlaikymo neteikia.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas, atsakovei T. B. neterminuotai apribotina motinos valdžia dukros I. G. atžvilgiu.
Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis valstybei iš atsakovės T. B. nepriteisiamas.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 26,56 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintą minimalią 5,00 Eur sumą. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės T. B. priteistinos 16,56 Eur dydžio pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 496 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovei T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,56 Eur (dvidešimt šeši eurai 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.