- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2-739-639/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10350-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 31 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant E. K. ir S. J., dalyvaujant ieškovui A. P. ir jo atstovams advokatui K. G. ir advokato padėjėjui R. M. ir atsakovei G. B. ir jos atstovui advokatui A. D., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei G. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. B. ir trečiajam asmeniui A. B. dėl solidarios 40000,00 Lt skolos priteisimo, prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti. Nurodė, kad 2000-08-03 ieškovas A. P. ir trečiasis asmuo A. B. sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo iš ieškovo pasiskolino 40000,00 Lt. Trečiajam asmeniui negrąžinus paskolos iki sutartyje numatyto termino 2000-08-15, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos iš trečiojo asmens priteisimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-01-18 sprendimu ieškovo ieškinys trečiojo asmens atžvilgiu buvo patenkintas. 2002-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo padalintas dalis G. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto: dalis gyvenamojo namo Kopų 58, Klaipėda ir dalis šiltnamio. Atsižvelgiant į 2002-02-01 sprendimą ta apimtimi, kuria konstatuota, kad minėtoje byloje dalintas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe, nes jis pagerintas ir išlaikytas iš abiejų sutuoktinių lėšų bei tuo, kad teismas, dalindamas nekilnojamąjį turtą, nematė pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, taip pat tuo, kad sutuoktiniai kartu gyvena, kartu išlaiko vaikus ir t.t., yra pagrindas teigti, kad šiais tikslais A. B. vardu iš ieškovo skolintos lėšos laikytinos pasiskolintos šeimos interesais ir naudai, o aplinkybė, kad A. B. šiomis skolintomis lėšomis pagerintą turtą prašė padalinti, atsižvelgiant į atliktus pagerinimus bei papildomo turto sukūrimo akivaizdžiai įrodo, kad G. B. pripažino A. B. sandorį, kuriuo iš ieškovo buvo gautos lėšos šių šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas daugiau nei 12 metų pagrįstai tikėjosi, kad atliko visus teisės aktų numatytus veiksmus, kad jo reikalavimo teisės būtų įgyvendintos priverstine tvarka, išieškojimą nukreipiant abiejų sutuoktinių atžvilgiu. Tokius ieškovo teisėtus lūkesčius lėmė vyravusi teismų praktika bei teismų ir antstolių veiksmai, patvirtinę, kad išieškojimas ieškovo naudai pagrįstai vykdomas iš abiejų sutuoktinių atžvilgiu, taigi ieškovas pasitikėdamas teisiniu reguliavimu, teismų praktika bei valstybės institucijų veiksmų teisėtumu, neatliko jokių papildomų veiksmų dėl to, kad būtų priimtas atskiras teismo sprendimas ir atsakovės G. B. atžvilgiu.
A. G. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokių lėšų iš ieškovo ji nesiskolino ir net nežinojo apie šį paskolos sandorį sudarytą tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Taip pat nurodė, kad ieškovo trečiajam asmeniui A. B. paskolinti pinigai nebuvo panaudoti bendriems šeimos pareikimas tenkinti. Tretysis asmuo – A. B. nenurodė, jog turįs ieškovui turtinių įsipareigojimų. Dėl išdėstyto prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, be to taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį taip pat atmesti.
Tretysis asmuo A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai bei pranešimai apie bylą įteikti viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentai nustatyta, kad ieškovas A. P. 2000-08-03 paskolino trečiajam asmeniui A. B. 40000,00 Lt. Paskolos sutartis patvirtinta notaro (b.l. 8). Kadangi A. B. nustatytu terminu paskolos negrąžino ieškovas kreipės į teismą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2001 m. sausio 18 d. sprendimu priteisė iš A. B. 40 000 litų skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Paskolos sutartyje nenurodoma, kad minėtą paskolą gavo šios bylos atsakovė G. B.. Minėtu teismo sprendimu paskola taip pat priteista tik iš A. B.. Ieškovas perdavė vykdymui priteistą skolą. Nustatyta, kad antstolis bendraskolininkais laikė A. B. ir D. B.. Vykdomosiose bylose buvo areštuotas A. B. ir D. B. turtas. Minėtus antstolio veiksmus D. B. apskundė teismui. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-11-13 ir Klaipėdos apygardos teismo 2006-12-14 nutartimis, antstolės veiksmus pripažino teisėtais, nustatytęs, jog antstolė turėjo teisę areštuoti abiejų buvusių sutuoktinių turtą.
Tačiau taip pat nustatyta, kad G. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę bei panaikinti areštą nuo jai paskirtos turto dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2002-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-31²³/2002 padalijo A. B. ir G. B. bendrą turtą ir nustatė, kad jiems priklauso po 11/100 dalių gyvenamojo namo ir po 1/2 dalį šiltnamio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), panaikino visus G. B. turto – 11/100 dalių gyvenamojo namo ir 1/2 dalies šiltnamio, esančių adresu (duomenys neskelbtini), areštus ir visus nuosavybės teisės į nurodytą turtą apribojimus. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovė G. B. kartu su atsakovu A. B. turėtų atsakyti už pastarojo ir jo individualios įmonės skolas. Panaikintas ieškovei priklausančios turto dalies areštas, nes ieškovė nėra skolininkė, nėra kreditorių, kurie būtų pateikę įrodymus, jog areštas būtinas jų reikalavimų užtikrinimui. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Minėtoje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir A. P. (b. l. 10–13).
Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Sarteksas“ v. UAB ,,Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB ,,Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G., bylos Nr. 3K-3-337/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno žydų religinė bendruomenė v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-554/2009; kt.). Kiekvienu atveju teismas, aiškindamas ir taikydamas aptartą proceso teisės normą, kaip ir bet kurio įstatymo aiškinimo ir taikymo atveju, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tik taip gali įgyvendinti savo konstitucinę pareigą – užtikrinti teisingumą kiekvienoje byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis).
Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, kad 2000-08-03 paskolinta trečiajam asmeniui A. B. 40000,00 Lt paskola buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams. Esa tai patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-11-13 ir Klaipėdos apygardos teismas 2006-12-14 nutartimis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-11-13 d. nutartyje nurodė, kad iš byloje ir vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų (šie įrodymai net nepaminėti), pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad iš kreditorių pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms, bendro turto pagerinimui, individualios įmonės veiklai vystymui, todėl skolų išieškojimas gali būti vykdomas iš abiejų sutuoktinių turto, nes vieno sutuoktinio asmeninio turto skoloms apmokėti neužteko. Antstolė, nepanaikindama pareiškėjos turtui arešto, siekia užtikrinti kreditorių teises bei skolų išieškojimo įvykdymą, todėl jos veiksmus ir patvarkymą, kuriuo atsisakyta panaikinti pareiškėjos turtui areštą, pripažinti neteisėtais ir panaikinti pareiškėjos turtui areštą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nors teismas ir nurodė bei padarė išvadą, kad pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms tenkinti, tačiau kokiais konkrečiais įrodymais remiantis padarė minėtą išvadą nekonkretizavo. Priešingai nei nurodė teismas pareiškėja minėtoje byloje teigė, kad turto padalinimo byloje skolos šalims nėra pripažintos bendromis. Klaipėdos apygardos teismas 2006-12-14 nutartyje atmesdamas G. B. skundą pažymėjo, kad antstolė pagrįstai areštavo pareiškėjos turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, jei nepavyktų paneigti įstatyme numatytos prezumpcijos dėl buvusiam sutuoktinių skolų kilmės (b.l. 18). Taigi abu paminėti teismai nagrinėdami G. B. skundą dėl antstolio veiksmų laikėsi prezumpcijos, kad sutuoktinio santuokos metu pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau ar tikrai ieškovo A. P. paskolinti pinigai buvo panaudoti Bagdonų šeimos poreikiams tenkinti ? Minėtoje byloje dėl antstolio veiksmų tokių įrodymų nėra. Tokia situacija susidarė dėl to, kad pagal tuo metu vyraujančią teismų praktiką, buvo laikomasi prezumpcijos, kad santuokos metu vieno sutuoktinio pasiskolinti pinigai yra jų bendroji solidarioji prievolė ir už jos įvykdymą jie atsako solidariai (CK 1.109 str. ). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendroji (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo (turėjo įrodyti), kad 2000-08-03 A. B. paskolinti pinigai (40000,00 Lt) buvo panaudoti bendriems Bagdonų šeimos poreikiams tenkinti. Kaip minėta tai įrodinėdamas ieškovas, kaip prejudiciniu faktu remėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-11-13 ir Klaipėdos apygardos teismo 2006-12-14 nutartimis kuriose buvo skundžiami antstolio veiksmai. Vienok teismas daro išvadą, kad pirmiau nagrinėtoje byloje (dėl antstolio veiksmų) ir šioje byloje įrodinėjami dalykai susiję, tačiau netapatūs, nes pirmiau nagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiamas paskolos prievolės pobūdis, o buvo sprendžiama, ar yra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas net nurodė, kad antstolio veiksmai dėl turto arešto teisėti, ir į jį gali būti nukreiktas išieškojimas jei nepavyktų paneigti įstatyme numatytos prezumpcijos, dėl buvusių sutuoktinių skolų kilmės.
Preziumuojami faktai –tai įstatymuose nurodytos prielaidos, kad yra tam tikros aplinkybės ar jų nėra. Teisinę prezumpciją gali paneigti kita šalis, kuriai ji yra nenaudinga. Kaip minėta teismas nagrinėdamas bylą dėl antstolio veiksmų, tame tarpe ir apeliacinės instancijos, vienareikšmiškai nenustatė prejudicinio fakto, kad ginčo paskolos pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Kitų įrodymų patvirtinančių, kad ginčo paskolos pinigai buvo panaudoti Bagdonų šeimos poreikiams tenkinti ir dėl to pagal minėtą paskolos sutartį G. B. turi solidariai atsakyti kartu su A. B., ieškovas nepateikė, nors teismas ir siūlė tai padaryti.
Tuo tarpu atsakovė G. B. visuose ankščiau paminėtose procesuose nuosekliai neigė, kad A. B. iš A. P. pasiskolinti pinigai buvo panaudoti jų šeimos (Bagdonų) poreikiams tenkinti. Šioje byloje ji parodė, kad A. B. dar 1996 m. paliko šeimą ir jie nuo to laiko bendro ūkio nevedė. Tai, kad A. B. pradėjo gyventi kitoje šeimoje patvirtina ir prie šios bylos prijungta civilinė byla Nr. N2-827-122/2007, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Minėtoje byloje nustatyta, kad A. B. yra Ž. J. tėvas. Byloje ieškovė R. J. nurodė, kad nuo 1995 m. artimai bendravo su A. B.. Byloje liudytoja A. J. J. patvirtino, kad R. J. su A. B. bendravo kaip su šeimos nariu (civilinės bylos Nr. N2-827-122/2007 b.l. 74). Šioje byloje apklausti liudytojai L. Ž. ir S. Ž. nurodė, kad bendravo su Bagdonais tačiau nematė, kad A. B., pasiskolinęs pinigų būtų ką nors įrengęs namuose ir pan.
Dėl išdėstytų įrodymų pripažintina, kad ieškovas A. P. neįrodė, kad pastarojo 2000-08-03 paskolinti A. B. pinigai buvo panaudoti A. B. ir G. B. šeimos poreikiams tenkinti. Teismas mano, kad byloje nustatytos priešingos aplinkybės, t.y. G. B. ankščiau aptartais įrodymais visiškai paneigė aplinkybę, kad A. B. pasiskolinti pinigai buvo panaudoti jų šeimos poreikiams tenkinti ( LR CPK 176,178 str.). Įvertinus tai ieškovo ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.