Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. rašto Nr. 2R-1982, 2017 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 2R-2305, Komisijos 2017 m. spalio 5 d. rašto Nr. R2(E)2694, taip pat dėl įpareigojimų Komisijai bei Inspekcijai atlikti veiksmus.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija gavo 2017 m. balandžio 4 d. pareiškėjų atstovės advokatų kontoros „Justicion“ advokatės Renatos Janušytės prašymą „Dėl duomenų teikimo apie leidimus, išduotus akcinėms bendrovėms „Vakarų skirstomieji tinklai“, „Lesto“, „Energijos skirstymo operatorius“ vykdyti veiklai el. energijos sektoriuje, leidžiančius tiekti el. energiją Vilniaus g., Jiezne, Prienų rajone 10 KV įtampos požemine kabeline linija ir veiksmų atlikimo“ (1 t., b. l. 20–22). Jame nurodyta, kad advokatė Renata Janušytė vadovaujasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais dėl teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams, dėl to prašo suteikti prašyme nurodytą informaciją. Kartu su prašymu Komisijai buvo pateikti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)16-T-5200-20978 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir 2017 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-955-4396 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (2 t., b. l. 28–31).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisė į objektyvų ir nešališką jo skundo nagrinėjimą yra savo pobūdžiu procesinė ir ginama tokia apimtimi, kuri numatyta Taisyklėse, taigi pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar atsakovas, pateikdamas atsakymą pareiškėjui, įvykdė Taisyklėse nustatytas sąlygas (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-442/2017). Vadinasi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar atsakovai, nagrinėdami prašymus, nesuvaržė besikreipiančiojo asmens teisės į objektyvų jų išnagrinėjimą ir ar atsakovų pateikti atsakymai yra išsamūs ir atitinka prašymų, kuriais buvo kreiptasi, turinį.

2017 m. birželio 30 d. Inspekcijos raštas buvo pateiktas atsakant į pareiškėjų atstovės 2017 m. balandžio 4 d. Komisijai pateiktą ir Inspekcijai persiųstą prašymo dalį suteikti informaciją apie Vilniaus g., Jiezne, Prienų r., esančios 10 kV požeminės linijos techninius saugos reikalavimus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 išnagrinėjo pareiškėjų skundą, kuriame L. Ž. ir A. Ž. prašė: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. L-66; 2) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus patvirtintą 2006 m. lapkričio 29 d. elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 6808; 3) panaikinti 2006 m. gruodžio 7 d. aktą dėl pripažinimo tinkama naudoti 10 kV požeminės kabelinės linijos statybą; 4) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus 2012 m. sausio 2 d. potvarkį Nr. 13-01; 5) panaikinti 2012 m. sausio 18 d. aktą dėl pripažinimo tinkama naudoti 10 kV požeminės kabelinės linijos statybą; 6) įpareigoti atsakovus išpjauti kabelio fragmentą kartu su movomis prie ieškovų namo ir atlikti šios kabelio atkarpos izoliacijos bandymus taikant bandomosios įtampos 21 kV per 5 min. dydį; 7) panaikinti techninio darbo projekto EDK-06-39-T2 (10 kV KL trasa) 1 fragmentą prie ieškovų namų valdos.

Teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjama kabelio linija, jos būklė įvairiais aspektais buvo tikrinama įvairių asmenų. Per nurodytus tikrinimus nenustatyta, kad kabelis būtų netinkamos būklės ar neatitiktų keliamų reikalavimų. Ginčo kabelio eksploatavimo žinialapyje laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. sausio 12 d. nenurodyta jokių įrašų apie kabelio gedimus, elektros išlydžius, nuotėkius ar pan. Teismo ekspertizės 2014 m. balandžio 30 d. akte konstatuota, jog kabelio linijos būklė ties ieškovo gyvenamuoju namu atitinka techninį darbo projektą ir techninius reikalavimus tokiems statiniams. Nuo ieškovų sklypo ribos nutiesta kabelio linija yra 1,38 m, 2,1 m, 1,9 m bei 1,5 m atstumu ir tai atitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 2 lentelės 4 punktą, kuriame nurodyta, kad elektros kabeliai minimaliai turi būti nutolę nuo pastato 0,6 m atstumu; kabelio linijos apsauga prie ieškovo gyvenamojo namo yra tinkama ir neapgadinta; devyniose vietose ties ieškovo sklypu kabelis įvertas į PVC 110 mm skersmens vamzdį; tai atitinka transformatorinėje apžiūrėtus įrašus, kad trasa veikia ir nėra trikdžių. Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl aplinkybių, susijusių su statybos leidimo išdavimu, bylos dalį nutraukė, nes ieškovai be pateisinamų priežasčių buvo praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartimi sprendimas buvo paliktas nepakeistas, taigi jis yra įsiteisėjęs.

Teismas daro išvadą, kad iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje jau yra pasisakęs dėl 10 kV požeminės linijos techninių reikalavimų, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, taip pat konstatuota, kad požeminė linija atitinka techninius saugos reikalavimus. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įvertinus pareiškėjų atstovės 2017 m. balandžio 4 d. pateikto prašymo esmę ir jame keliamus reikalavimus (pavyzdžiui, pateikti informaciją, ar VST turėjo galiojusį leidimą veiklai energetikos sektoriuje vykdyti, tiekiant elektrą 10 kV PKL kabeliu; ar turėjo AB „Lesto“ reorganizuota iš VST galiojusį leidimą veiklai energetikos sektoriuje vykdyti, tiekiant elektros energiją 10 kV PKL kabeliu; ar turėjo ESO šį leidimą ir kt.), darytina išvada, kad pakartotinai siekiama, jog būtų įvertinti 10 kV PKL techniniai saugos reikalavimai bei jų atitiktis teisės aktams, nors tai jau yra įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teismas kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjų skundo argumentą ginčijant Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštą, jog 2017 m. birželio 24 d. ir 2017 m. birželio 25 d. per Jiezno miestą pravažiavo tankų kolona ir sudrebino 10 kV PKL fragmentą, todėl būtina atlikti patikrinimą bei izoliacijos bandymą, kadangi toks reikalavimas nebuvo (ir negalėjo būti) išdėstytas Inspekcijai pateiktame 2017 m. balandžio 4 d. prašyme, kadangi aplinkybės atsirado vėliau, nei buvo pateiktas prašymas Inspekcijai.

Skunde taip pat nurodoma, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštas nepagrįstai nebuvo išsiųstas pareiškėjams. Su tokiu argumentu teismas negali sutikti. Kaip matyti, 2017 m. balandžio 4 d. prašymą Komisijai pateikė advokatų kontoros „Justicion“ advokatė Renata Janušytė. Jame nurodyta, kad atsakymą į šį prašymą prašoma pateikti tik elektroniniu paštu evelina_vertelyte@yahoo.com. Su prašymu, be kita ko, buvo pateikti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimai dėl teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams. Inspekcijos rašte nurodyta, kad sprendimas siunčiamas advokatų kontorai „Justicion“ elektroniniu paštu evelina_vertelyte@yahoo.com. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad Inspekcija laiku ir tinkamai informavo pareiškėjų atstovę apie 2017 m. birželio 30 d. raštą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštas Nr. 2R-1982 yra teisėtas ir pagrįstas, juo Inspekcija, vadovaudamasi Taisyklėmis, pateikė prašomą informaciją, taip pat pagrįstai buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl 10 kV požeminės linijos, Inspekcija laiku ir tinkamai informavo pareiškėjus apie 2017 m. birželio 30 d. raštą, dėl to naikinti rašto remiantis skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei skunde nurodomus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjai skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kodėl Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštas turėtų būti panaikintas. Kaip matyti iš ginčijamo rašto, pareiškėjai juo buvo paaiškinta, kad 10 kV PKL linija neina per pareiškėjų sklypą, šiam yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos, taip pat dėl teiginio, kad 10 kV PKL kabelis yra pravažiuojamoje kelio dalyje, paaiškinta, kad požeminių kabelio linijų nedraudžiama tiesti kelio zonose. Tokiu atveju, pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 „Dėl Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 173 punktą, kabelio linijai kertant geležinkelius ir kelius, kabeliai visoje kelio zonoje turi būti klojami tuneliuose, blokuose arba vamzdžiuose – ne mažesniame gylyje, nei nustato kelių techniniai norminai dokumentai. Jei kelio zona neapibrėžta, kabeliai nurodytu būdu klojami tik sankirtos ruože ir dar 2 m atstumu į abi puses nuo kelio juostos. Inspekcija pakartotinai atsisakė nagrinėti prašymo dalį dėl 10 kV požeminės linijos techninių saugos reikalavimų įvertinimo, taip pat pareiškėjos prašymu jai buvo išsiųstas 2017 m. birželio 30 d. raštas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu, vadovaudamasi Taisyklėmis, pateikė prašomą informaciją, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl 10 kV požeminės linijos, kadangi dėl to jau yra pasisakyta teismo sprendime, tai buvo išaiškinta pareiškėjai skundžiamame rašte (Taisyklių 47.2 punktas), taigi nėra pagrindo naikinti rašto remiantis skunde išdėstytais argumentais.

Dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2017 m. spalio 5 d. raštą Nr. R2(E)2694

Pareiškėjai nesutikimą su Komisijos 2017 m. spalio 5 d. raštu grindžia tuo, kad jų prašymai, pateikti Komisijai 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d., buvo užregistruoti pavėluotai 2017 m. rugpjūčio 22 d., taip pat dėl to, kad Komisija pavėluotai supažindino su Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. raštu. Pareiškėjai teigia, kad Komisija privalėjo stabdyti ESO išduotą licenciją.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 7 ir 9 d. elektroniniu paštu siuntė prašymus ne bendru Komisijos elektroninio pašto adresu, tačiau Komisijos darbuotojo elektroninio pašto adresu, kuris tuo metu buvo atostogose, dėl šios priežasties objektyviai prašymai negalėjo būti užregistruoti ir pateiktas į juos atsakymas. Bylos duomenys patvirtina, kad prašymas užregistruotas 2017 m. rugpjūčio 22 d. darbuotojui grįžus iš atostogų. Teismas atkreipia dėmesį, kad Komisija neturėjo pareigos persiųsti pareiškėjams Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. rašto, kadangi už atsakymo pateikimą ir jo tinkamą išsiuntimą yra atsakingas tas viešojo administravimo subjektas, kuriam prašymas yra adresuotas, šiuo atveju tai yra Inspekcija. Atsižvelgiant į tai, kad teismas detaliai dėl Inspekcijos 2017 m. birželio 30 d. rašto išsiuntimo pasisakė vertindamas šio rašto teisėtumą ir pagrįstumą, papildomai dėl šių argumentų nesikartotina.

Taigi teismas daro išvadą, kad Komisija 2017 m. spalio 10 d. rašte pateikė pagrįstą atsakymą į pareiškėjos klausimą, kodėl nesustabdė išduotų leidimų AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Lesto“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ vykdyti elektros energijos skirstymo veiklą. Kaip matyti iš skundžiamo Komisijos rašto, jame nurodyta, kad Komisija pagal jai suteiktą kompetenciją išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo galiojimą, panaikina bei kontroliuoja licencijuojamą veiklą, nurodytos licencijavimo veiklos sąlygas. Pareiškėjai raštu paaiškinta, kad nėra pagrindo stabdyti ESO veiklos, taip pat paaiškinta, kad Komisija nevertins 10 kV PKL techninių saugos reikalavimų, nes dėl jų jau yra pasisakyta.

Teismas daro išvadą, kad Komisija, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, pateikė išsamų ir pagrįstą atsakymą 2017 m. spalio 5 d. rašte Nr. R2(E)2694, kuriame atsakoma į pareiškėjos prašyme nurodytus klausimus, o jo naikinti vien dėl to, kad prašymai dėl darbuotojo atostogų buvo užregistruoti tik 2017 m. rugpjūčio 22 d., nėra pagrindo.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėjai skunde prašo įpareigoti Komisiją sustabdyti 2015 m. gruodžio 30 d. licencijos Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, galiojimą; taip pat prašo įpareigoti Inspekciją nustatyti ESO pažeidimus bei juos nustačius įpareigoti Inspekciją imtis priemonių užkardant neteisėtus veiksmus ir elektros energijos tiekimo 10 kV PKL, nutiesto Vilniaus g., Jiezne, Prienų rajone, eksploatavimą.

Analizuojant minėto Aprašo nuostatas darytina išvada, kad Komisija, suteikdama subjektui licenciją, vertina jo teikiamus dokumentus technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų srityje. Komisijai nei Aprašu, nei Licencijavimo taisyklėmis neįtvirtinta pareiga vertinti šiuos pareiškėjų skundo reikalavime nurodomus dokumentus: statybos leidimą 2006 m. lapkričio 29 d. pastatytam 10 kV požeminės linijos statiniui, išvadą apie 10 kV požeminės linijos poveikį aplinkai, A. Ž. ir L. Ž. sutikimą bei kitus. Darytina išvada, kad suteikiant licenciją vertinami iš esmės tik pajėgumą veiklai vykdyti įrodantys dokumentai.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, kada stabdomos licencijos. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja nė vienas įstatyme įtvirtintas pagrindas, kodėl turėtų būti stabdoma ESO veiklos licencija, pareiškėjai šio savo reikalavimo skunde nedetalizavo ir nepagrindė, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatuotina, kad Komisija, išduodama ESO energetikos veiklos licenciją Nr. L1-12 (ES), kuri suteikia teisę verstis elektros energijos skirstymo veikla nurodytoje teritorijoje, bei energetikos veiklos licenciją Nr. L1-10 (VET), suteikiančią teisę verstis elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla nurodytoje teritorijoje, įvertino Apraše nurodytus duomenis, kuriuos subjektas privalo pateikti, pagrįstai išdavė licencijas, taip pat nebuvo nustatytas joks pagrindas, kodėl šios licencijos turėtų būti panaikintos. Šios aplinkybės pareiškėjai buvo paaiškintos ir Komisijos 2017 m. spalio 5 d. raštu.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, prašydami įpareigoti sustabdyti licencijos galiojimą, nurodo sąlyginį reikalavimą, t. y. kol ESO nesutvarkys juridinių dokumentų, leidžiančių eksploatuoti 10 kV požeminės kabelinės linijos (toliau – PKL) (duomenys neskelbtini), privačioje žemėje, t. y. kol ESO išpirks iš pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios namų valdos nekilnojamus daiktus (žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus) pagal vidutinę rinkos kainą, nustatomą VĮ Registrų centro Kauno filialo. Pažymėtina, kad skundo reikalavimai turi būti suformuluoti konkrečiai ir aiškiai. Šiuo atveju, analizuojant Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme Komisijai suteiktas funkcijas (8 straipsnio 9 dalis), darytina išvada, kad jos nenustato teisės Komisijai įpareigoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ išpirkti iš pareiškėjų žemės valdą, toks pareiškėjų reikalavimas yra niekuo nepagrįstas, todėl net ir patenkinus šį reikalavimą negalėtų būti įgyvendinamas. Dėl to, kas išdėstyta, toks reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ginčas dėl kabelio teisėtumo, dėl techninių reikalavimų atitikties teisės aktams jau ne kartą įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6368-905/2015 atmetė pareiškėjų ieškinius.

Pareiškėjai taip pat kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ 2006 metų kovo mėnesį pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 06-76 ir 2006 metų gegužės mėnesį pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 06-139; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Ekspertika“ parengtą 2006 m. gegužės 29 d. bendrosios techninio darbo projekto (2006-05-18 KP-67) ekspertizės aktą Nr. 06-05/36; 3) įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti elektros energijos tiekimą kabeliu iš transformatorinės TP-J-99, esančios Bulikos g., Jiezne, Prienų rajone, įmonei UAB „Doleta“, esančiai Vilniaus g. 52, Jiezne, Prienų rajone, į modulinę transformatorinę MT-J-290; 4) priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ ieškovei L. Ž. 10 000 Eur neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą eksploatuojant ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje paklotą 10 KV požeminės kabelinės linijos kabelį, 17 000 voltų (trifazis įtampos dydis); 5) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ ieškovui A. Ž. 10 000 Eur neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą eksploatuojant ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje paklotą 10 KV požeminės kabelinės linijos kabelį; 6) priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Doleta“, UAB „Elektros darbai“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Ekspertika“ valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei L. Ž..

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3095-918/2017 A. Ž. ir L. Ž. ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime, be kita ko, buvo pasisakyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog ginčo kabelis paklotas laikantis tiek norminių teisės aktų reikalavimų, tiek nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, jog kabelis yra ne tik tinkamas eksploatuoti, bet ir saugus, o ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog faktinė situacija yra pasikeitusi. Ieškovams neįrodžius būtinųjų prevencinio ieškinio sąlygų, ieškinio reikalavimą įpareigoti nutraukti elektros energijos tiekimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eAS-740-438/2017, nagrinėdamas pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą buvo atsisakyta priimti, konstatavo, kad atsakovų veiksmų teisėtumas tiek klojant ginčo kabelį, tiek jį eksploatuojant yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. LVAT nurodė, kad, kaip matyti iš išdėstytų faktinių aplinkybių, pareiškėjai, ginčydami išduotas licencijas, iš esmės siekia iškelti dar vieną panašaus pobūdžio bylą, tačiau Komisijos aktai nagrinėjamu atveju įtakos jų teisėms ar pareigoms nekelia, todėl jų teisėtumas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai pakartotinai, nepateikdami naujų argumentų ir motyvų, kvestionuoja ginčo elektros kabelio teisėtumą ir pagrįstumą, siekia, kad būtų nustatyti pažeidimai, nors teismai sprendimais jau yra patvirtinę, kad pažeidimų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau buvo konstatuota, kad toks kabelis yra įrengtas ir eksploatuojamas laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl pakartotinai teismui pareiškėjų keliami reikalavimai įpareigoti Komisiją bei Inspekciją atlikti veiksmus atmestini kaip nepagrįsti.

Atmetus kaip nepagrįstą pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Inspekciją nustatyti ESO pažeidimus, atmetamas ir išvestinis reikalavimas nustačius pažeidimus įpareigoti Inspekciją imtis priemonių užkardant neteisėtus veiksmus ir elektros energijos tiekimo 10 kV PKL, nutiesto Vilniaus g., Jiezne, Prienų rajone, eksploatavimą.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.