Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. (toliau – V. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 95-801 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog V. M. koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo 13 kartų paskatintas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje. Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M., gim. 1961 m., jau yra sulaukęs brandaus amžiaus, tačiau jo mąstymas bei elgesys iš esmės nekinta ir išlieka probleminis. Nors nuteistasis nesutinka, jog teismas įvertintų ankstesnį jo teistumą bei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, tačiau būtent ši informacija padeda nustatyti sritis, kurias V. M. turėtų koreguoti, siekdamas sėkmingos probacijos. Nors laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuteistasis atlieka pirmą kartą, tačiau, kaip teisingai į tai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, bausmę jis atlieka už eilės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Visos V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo susijusios su merginų, siekiančių užsiimti prostitucija užsienio valstybėse, gabenimu į Ispaniją ir Vokietiją, tokiu būdu išnaudojant jas nelegaliam darbui. Nusikalstamos veikos įvykdytos bendrininkaujant su kitais asmenimis, veikiant organizuotoje grupėje, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, turinčias reikšmės jo lygtiniam paleidimui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Svarbu ir tai, kad šis teistumas V. M. nėra pirmasis – jis buvo teistas pagal BK 293 straipsnį, numatantį atsakomybę už Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimą, kas iš esmės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikalstami veiksmai, už kurių padarymą V. M. šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo elgesio modelio dalis. Praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikyta švelnesnio pobūdžio bausmė – areštas, tačiau, įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad švelnesnė bausmės atlikimo forma V. M. nebuvo veiksminga. Šie duomenys patvirtina, kad visuotinai priimtų elgesio taisyklių išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nesimoko. Juo labiau, jog, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. M. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje supranta, kad veika, kurioje jis dalyvavo, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą jis iki šiol ignoruoja, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog V. M. iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, nesuvokia jo neigiamų pasekmių ir nesiekia šimtaprocentinės jo elgesio korekcijos vien tik teigiama linkme.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka už itin šiurkštaus pažeidimo padarymą – psichotropinių medžiagų vartojimą. Ši drausminė nuobauda buvo panaikinta tik 2017 m. gegužės 3 d., po to, nuteistasis buvo vien tik skatinamas, kas leidžia pagrįstai teigti, jog tinkama V. M. elgesio korekcija stebima vis dar nepakankamą laiką, t. y. vos kiek daugiau nei du metus, kas įvertinus jam skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką (bausmę atlieka nuo 2015 m. sausio 8 d.), vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę asmuo sugebės prisitaikyti prie bendrųjų elgesio normų ir jų laikytis nepažeidinėjant įstatymų. Juo labiau, jog nors šiuo atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 16 balų, tačiau statinių svertinių taškų suma siekia 15 balų, kas suponuoja išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija, kad ir nežymi, bet vis dar yra galima jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Neabejotina, jog vien tik asmeniui skirta drausminė nuobauda pataisos namuose nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šis faktas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad V. M. nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir elgiasi pagal jam vienam priimtinas elgesio normas, todėl komentuojama aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, neturėtų būti sumenkinama.

11. Pagrindo asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, nesudaro ir jo motyvacija dirbti bei darbo egzistavimas jo lygtinio paleidimu atveju. Bylos duomenimis nustatyta, kad darbą V. M. turėjo ir iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo – jo paties teigimu, apie 5 metus jis dirbo vadybininku, iki įkalinimo turėjo net 15 metų oficialaus darbo stažo, tačiau šis faktas nuo nusikalstamo elgesio V. M. nesustabdė. Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, kad nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo susiję su finansinės naudos siekimu, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog iš darbo užmokesčio gaunamų legalių pajamų V. M. būnant laisvėje nepakako savo asmeninių poreikių tenkinimui. Esant šių aplinkybių visumai, abejotina, jog vien tik darbo turėjimas laisvėje šiuo konkrečiu atveju gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Analogiška išvada darytina įvertinus ir V. M. socialinius ryšius su savo artimaisiais – broliu, mama. Neabejotina, jog šie asmenys bei tamprus socialinis ryšys su jais egzistavo ir iki V. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, tačiau nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jis gali veikti kaip apsauginis faktorius.

12. Nors kaip pagrindą taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistasis nurodo savo sveikatos problemas, tačiau tai vėlgi nelaikytina pakankama aplinkybe jo lygtinio paleidimo taikymui. Kaip nustatyta BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nuteistieji teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti medicinos pagalbą. Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos darbų įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad būdamas pataisos namuose nuteistasis gali gauti analogiškas medicinos priežiūros paslaugas kaip ir būdamas laisvėje, todėl vien tik suprastėjusi nuteistojo sveikatos būklė pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą nesudaro.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ar buvo šališkas nuteistojo atžvilgiu, priešingai nei teigiama V. M. skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kam, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.