Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. K., G. K., E. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu dėl žmogaus mirties, priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovams S. K. 23508,00 Lt, E. K.-37600,00 Lt, G. K. 25 600,00 Lt, viso 86 708,00 turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovės atstovas advokatas R. T. palaikė visus atstovaujamosios S. K. ieškinio reikalavimus, ieškinį prašė patenkinti visiškai ir paaiškino, kad teismas turėtų remtis ne vien įrodymais, bet ir tikimybių pusiausvyros principu, nes yra tikimybė, kad žuvusysis tikrai dirbo ir turėjo pajamų, tačiau jų nedeklaravo.

Atsakovas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AYAS Nr.7105266 apdraudė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę ir šios sutarties pagrindu LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo numatytose ribose privalo atlyginti žalą, dėl kurios padarymo kyla apdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Eismo įvykio metu padaryta žala nustatoma, apskaičiuojama ir draudimo išmoka mokama taisyklėse, kurios patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu, tvarka. Taisyklių 8-10,11 punktuose numatyta, kad žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, įrodančius protingas ir pagrįstas išlaidas, kitais dokumentais apie žalą, mirusiojo gautas pajamas iki įvykio , išlaikytinių skaičių, jų gaunamas socialinio draudimo išmokas netekus maitintojo, ar kitas išmokas, mokamas dėl maitintojo netekimo. I. S. K. sakė, kad vyras dirbo, bet tokių duomenų nei nagrinėjant baudžiamąją bylą, nei šią bylą, nepateikė. Ieškovės vyro N. K. darbo santykiai nutrūkę iki įvykio, žuvusysis savarankiškų pajamų autoįvykio metu neturėjo, jis dirbo tik 5 mėnesius 2008 metais ir vidutiniškai uždirbo per mėnesį 639 litus. Atsakovas mano, kad ieškovė neturi teisės reikalauti negautų pajamų atlyginimo ir prašo šį reikalavimą atmesti. Pateikti duomenys įrodo, kad įvykio metu šeimoje dirbo tik ieškovė S. K., todėl atsakovas mano, kad vaikai buvo išlaikomi tik iš mamos gaunamo darbo užmokesčio ir išlaikymas nepilnamečiams iš tėvo priteistas nebuvo. Ieškovė reikalavimo, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikia po 800 litų nepagrindė jokiais duomenimis, CK 6.461 straipsniu ieškovė remiasi nepagrįstai, nes išlaikymo teisiniams santykiams ši norma netaikoma. Be to, atsakovas mano, kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovo išlaikymo vaikams po 400 litų kas mėnesį, savotiškai siekia ir pasipelnyti, nes pagal įstatymą vaikams mokamos našlaičių pensijos yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudikas neprisiėmė įsipareigojimo atlyginti išlaidas, nesusijusias su laidojimu ir maitintojo netekimu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai 23508 litų dėl sutuoktinio žūties netektų pajamų yra nepagrįstas. Ieškovė neįrodė nei žalos dydžio, nei fakto, kad žuvusysis įvykio laikotarpiu turėjo darbo pajamų, todėl atsakovas prašo ieškinį atmesti. Atsakovas dėl ieškovų iškeltos bylos patyrė 500,96 Lt kelionės išlaidų, patirtas išlaidas prašė pripažinti pagrįstomis ir jas iš ieškovų priteisti atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė. 2009-02-18 Šiauliuose, Gegužių gatvėje ties namu Nr. 5 automobiliu mirtinai buvo sužalotas pėsčiasis N. K.. Autoįvykio kaltininku pripažintas G. P., vairavęs mamai V. P. priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Baudžiamoji byla dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo išnagrinėta 2009-11-24 priimant nuosprendį, kaltininkas G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, susitaikius su nukentėjusia S. K., jų susitarimas dėl žalos atlyginimo teismo patvirtintas, baudžiamoji byla nutraukta ir civiliniams ieškovams - S. K., G. K. ir E. K.- pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą iš UAB DK „PZU Lietuva“.

Dėl ieškovų reikalavimo atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl N. K. mirties.

Iš įprastinės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr.7105266 (baudžiamoji byla Nr. 40-1-066-09 1t. b.l. 29) matyti, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apdraudė transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. Iš mokėjimo nurodymo (baudžiamoji byla Nr. 40-1-066-09 2t. b.l. 44) matyti, kad 2009-03-09 atsakovas išmokėjo ieškovei S. K. 3452,80 Lt ( 1000 eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o iš nuosprendžio ir nutarties (baudžiamoji byla Nr. 40-1-066-09 2t. b.l. 132-135, civ. byla Nr.2-1091-207/2011 b.l. 24-28) matyti, kad ieškovams S. K., G. K. ir E. K.- pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą iš UAB DK „PZU Lietuva“.

Ieškovai remiasi Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu ir reikalauja iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti ieškovei S. K. 23508,00 Lt nesumokėtos būsto paskolos dalį, G. K. 25600,00 Lt ir E. K. 37600Lt išlaikymo, netekus maitintojo. Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko.

Kilusį šalių ginčą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės bei Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios draudimo teisinius santykius. Kaip jau ne kartą yra nurodyta formuojamoje teismų praktikoje, Draudiko atsakomybė yra sutartinė ir pareiga jam atlyginti žalą kyla iš sutarties, tai yra atsakovas ( draudimo kompanija) atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, kai tokia pareiga numatyta įstatyme ar draudimo sutartyje.

Ieškovė teigė, kad jos žuvęs sutuoktinis N. K. visą laiką dirbo, turėjo nuolatines darbo pajamas, iš kurių išlaikė visą šeimą, mokėjo būsto paskolą, o jam žuvus, šeima neteko pajamų. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.122 11 punkte numatyta, kad žalos atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo dydį nustato draudikas (atsakovas), jis žalos dydį nustato atsižvelgiant į pateiktus dokumentus. Mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių socialinio draudimo išmokas susijusias su maitintojo netekimu, kitas pagal teisės aktus mokamas išmokas dėl maitintojo netekimo.

Kadangi ieškovė įrodymų, apie mirusiojo sutuoktinio N. K. gautas darbo pajamas nepateikė ir neįrodė, kad jis tokių pajamų žūties dieną turėjo, ieškovės teiginius, apie tai, kad velionis išlaikė visą šeimą, mokėjo būsto paskolą, teismas pripažįsta neįrodytais, juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina, kad velionis N. K. autoįvykio metu - 2009-02-18 nedirbo ir draudžiamųjų pajamų neturėjo (b.l.80). N. K. anksčiau yra dirbęs tam tikrais laikotarpiais UAB „Verslo gamyba“ ir P. B. individualioje įmonėje (b.l. 16,81-82). Aptarti įrodymai yra pagrindas teismo išvadai, kad mirusysis žūties dieną pajamų neturėjo, todėl ieškovų reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo yra nepagrįstas.

Kitas ieškovų reikalavimas yra priteisti nepilnamečiams G. ir E. K. po 400 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui, kaip išlaikymą, kurį jie būtų gavę iš savo tėvo, jei jis būtų nežuvęs. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog remiasi teismų praktika, kur numatyta, kad vaikui išlaikyti per mėnesį jo tėvai turi skirti vieną mėnesinę algą, tai yra kiekvienas tėvas po 400 litų. Tačiau Kasacinio teismo praktikoje, ne kartą teismams yra nurodyta, kad išlaikymo teisiniams santykiams LR CK 6.461 straipsnio nuostatos netaikomos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju šalies pareiga yra įrodyti vaiko poreikius, iki žalos atsiradimo turėtas ir gautas išlaikymas. Byloje yra neginčijami duomenys (b.l.9-10), kad G. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra žuvusiojo N. K. dukra ir sūnus, ir pagal įstatymą jie turėjo teisę į išlaikymą iš tėvo. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių tėvas mokėjo išlaikymą vaikams, o šie jį gavo. Iš pažymos matyti, kad įvykio metu (2009-02-18) šeimoje dirbo tik ieškovė S. K. ir ji per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo 1000,50Lt (b.l.23). Nors ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 800 litų, tačiau šio reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Kadangi žuvusysis darbo pajamų neturėjo ir byloje nėra kitų duomenų apie šeimos gautas pajamas ir jų šaltinius, teismas mano, kad įvykio metu ieškovai ir žuvusysis pragyveno iš S. K. gauto uždarbio. Nustačius šias aplinkybes, teismas mano, kad nepilnamečių vaikų turtinė padėtis žuvus jų tėvui, nepablogėjo, nes žuvusysis, neturėdamas darbo pajamų, teikti vaikams išlaikymą neturėjo galimybės, jo neteikė ir nėra pagrindo išvadai, kad nepilnamečiai neteko pajamų dėl tėvo žūties ( LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5dalis). Byloje yra duomenys, kad nepilnamečiams G. ir E. K., žuvus jų tėvui N. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, nuo žūties dienos (2009-02-18) skyrė našlaičių pensijas, kurios dydis per mėnesį 282,73 Lt kiekvienam vaikui (b.l.14-15,35-42), kuri pagal įstatymą (CK 6.290 str.1d.) turėtų būti įskaitoma į atlyginamos žalos dydį, jei tokį ieškovė būtų įrodžiusi.

Dėl išlaikymo sutuoktinei - ieškovei S. K. priteisimo. Šį reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, kad žuvus vyrui, ji neteko 23508,00 Lt pajamų – nesumokėtos būsto paskolos dalies, kurią jos sutuoktinis būtų sumokėjęs vienas jei nebūtų žuvęs. Iš bylos duomenų (b.l. 13, 17-22) matyti, kad sutuoktiniai Saulutės ir N. K. 2004-12-07 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko butą (duomenys neskelbtini), ir jo įsigijimui gavo kreditą iš Baltic-American E. F.. Nors ieškovė kredito sutarties teismui nepateikė, tačiau iš pažymėjimo turinio apie įregistruotą nuosavybę yra pagrindo spręsti, kad abu sutuoktiniai yra bendraskoliai iki įsiskolinimas už įsigytą turtą bus išmokėtas. Teismo nuomone, šis ieškovės reikalavimas, negali būti priskirtas prie ieškovės negautų pajamų dėl sutuoktinio mirties. Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovo atsakomybė yra sutartinė, o LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Iš to seka, kad Draudikas Įstatymu neįpareigotas, o sutartimi neprisiėmė įsipareigojimo atlyginti kitas išlaidas nei aptartosios, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo kaip netektas pajamas neišmokėtą paskolos būstui kredito likutį – 23508,00 Lt yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įvertinęs bylos įrodymus sprendžia, kad ieškovai neįrodė reikalavimų atsakovui dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu dėl žmogaus mirties, todėl ieškovų ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas (CPK 177, 178, 185 str. str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovų atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Nepilnamečių vaikų vardu teisminį procesą iniciavo ieškovė - nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė S. K., ji teikė įrodymus į procesą ir prisiėmė riziką reikalavimų pagrįstumui įrodyti, todėl teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus mano, kad pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenka ieškovei S. K.. Remiantis šia teismo nuostata, atsakovo patirtos kelionės išlaidos (b.l. 66-69,88-90), viso 500,96 Lt iš ieškovės S. K. priteistinos atsakovui, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso 22,60 Lt iš ieškovės S. K. priteistinos į Valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1d. 3p. ir 8p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 268, 269, 270, 279, 307 str., teismas

nusprendžia:

I. S. K., G. K., E. K. ieškinį atsakovui UAB DK “PZU Lietuva” dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu dėl žmogaus mirties, priteisimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. K. atsakovui UAB DK “PZU Lietuva” 500,96 Lt ( penkis šimtus litų,96 centus) patirtų kelionės išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. K. į Valstybės biudžetą 22,60 Lt ( dvidešimt du litus, 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.