Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir jam skirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia S. P. nustatyta nuo sulaikymo, vykdant nuosprendį, dienos.

Į bausmės laiką S. P. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-06-10 iki 2010-09-10.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista pagal LR BK 259 str. 1 d. ir S. S., tačiau nuosprendis toje dalyje neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2010 m. birželio 10 d. 13 val. 15 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti arba kitaip platinti, laikė psichotropines ir narkotines medžiagas - 9,612 g amfetamino ir 0,037 g heroino, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 10 d., apie 13 val. 15 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), S. S. už 100 litų neteisėtai pardavė 1,773 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, o likusią dalį – 7,839 g psichotropinės medžiagos - amfetamino ir 0,037 g narkotinės medžiagos - heroino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti arba kitaip platinti, laikė iki 2010 m. birželio 10 d. 16 val. 30 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Dėl R. K. ir E. S. parodymų apeliantas nurodo, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl parodymai turėjo būti vertinami kritiškai ir nelaikomi patikimais. Dėl S. S. parodymų, apeliantas nurodo, kad jie keitėsi keletą kartų, buvo nenuoseklūs ir prieštaravo faktinėms aplinkybėms ir nors S. S. 2012-06-06 teisme aiškino, jog 2010-09-07 pakeitė parodymus dėl to, kad A. R. jai davė 10 000 Lt už parodymų pakeitimą ir grąžino jos aukso papuošalus, tačiau ji negalėjo nurodyti, kur vyko jų susitikimas, kokiomis kupiūromis ir kokia valiuta buvo perduoti pinigai, taip pat negalėjo nurodyti, ko konkrečiai prašė A. R.. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai patikėjo R. K. ir E. S. parodymais, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamoji S. S. būtų papirkta dėl parodymų keitimo, o teismo išvada, kad parodymus apie pinigų ir aukso perdavimą S. S. iš dalies patvirtina ir tyrimo metu pateiktas garso įrašas, nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais, įrašai neištirti specialistų, juos klausant nėra girdimi garsai, kad pinigai būtų skaičiuojami, kas leistų nustatyti jų kiekį ar jų perdavimo faktą, neištirta, kas kalbasi ir apie kokią bylą vyksta kalba. Pažymi, kad iš įrašų negalima padaryti išvados, kad jie susieti su šia baudžiamąja byla ir būtų galima įrodinėti jo kaltę, o tik galima daryti prielaidą, kad pokalbio dalyviai kalbasi apie skolos lapelio pasirašymą.

Pažymi, kad S. S. duoti parodymai 2010-09-07 pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra duoti laisva valia, dalyvaujant ne tik tyrėjui ir advokatui, bet ir kitiems proceso dalyviams, tuo metu ji į klausimus atsakinėjo logiškai, nuosekliai, labai protingai ir be sutrikimų, jos parodymai atitiko jo (apelianto) parodymus apie jų bendrą gyvenimą, siekį S. S. padėti atprasti nuo narkotinių medžiagų, ką, apelianto teigimu, patvirtina ir 2010-08-30 SMS žinutė, parašyti 7 dienos iki apklausos, iš kurios matyti, kad S. S. davė neteisingus parodymus, jį (apeliantą) apkalbėjo, dėl to pergyvena ir nori ištaisyti padėtį. Nurodo, kad chronologinis ir loginis S. S. parodymų tyrimas ir aiškinimas rodo, kad ji apkalba jį, dėl to, jog ji bijo griežtos bausmės. Vertindamas S. S. parodymus apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad S. S. yra kaltinamoji, todėl jos parodymai yra specifiniai, o dėl to, kad byloje jų interesų prieštarauja vieni kitiems, ji turi teisę sakyti netiesą, nes tokie parodymai jai naudingi ne tik nustatant kaltę, bet skiriant bausmę. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir besąlygiškai patikėjo S. S. parodymais. Tvirtina, kad esant nenuosekliems S. S. parodymams, kurie prieštarauja bylos medžiagai, teismas negalėjo jais vadovautis, o turėjo vadovautis tik jos parodymais, duotais 2010-09-07 teisme.

Dėl savo parodymų apeliantas teigia, kad teismas juos atmetė nepatikrinęs procesinėmis priemonėmis, taip pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas. Nuteistasis sutinka, kad jo buto rakto niekas neturėjo ir į butą, jo neesant, niekas patekti negalėjo, tačiau tvirtina, kad S. S. pas jį bute būdavo labai dažnai ir, jam nepastebint, galėjo atsinešti ir paslėpti narkotines medžiagas, o ateidama pas jį dažnai, jas pasiimti. Tvirtina, kad jis yra griežtai nusistatęs prieš narkotikus, todėl ji niekada jo negalėjo prašyti ir neprašė narkotikų, jis dėjo pastangas, kad S. S. juos nustotų vartojusi, ji žinojo jo neigiamą nusistatymą, tačiau ji prašydavo paskolinti pinigų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai S. S. frazes ,,dėl to paties“, ,,kaip visada dėl to paties“, ,,benzino“ vertino, kaip S. S. užmaskuotą pasakymą, kad jai reikia narkotikų, o jo žodžius ,,tuščias“, kad jų neturi, nes tai tik S. S. teiginiai, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Apeliantas tvirtina, kad S. S. dėl to siekė dažnai susitikti su juo jo namuose, o narkotikus laikyti jai savo namuose buvo nesaugu dėl šeimos narių. Nurodo, kad iš pokalbių matyti, jog jis vengdavo susitikinėti su S. S., o jei jis būtų prekiavęs narkotikais ir iš to būtų turėjęs naudos, būtų siekęs kuo dažniau susitikti su S. S.. Dėl susitikimų su S. S. ne tik bute, bet ir parke, kavinėse, nurodo, jog tuo metu ji būdavo iš jo buto išėjusi ir jis ją veždavo į namus. Teigia, kad teismo išvada, jog S. P. atvažiuodavo pas ją pats ir atveždavo narkotikus, yra tik prielaida, tačiau ji neparemta bylos įrodymais, byloje nėra duomenų, kad jis, nesvarbu kada, tačiau bent vieną kartą būtų davęs, dovanojęs ar pardavęs S. S. narkotines medžiagas, net ir ant 2010-06-10 iš S. S. išimtų narkotinių medžiagų pakuočių nerasta jo genotipų (DNR) pėdsakų.

Pažymi, kad nors byloje yra įvairių dokumentų apie tai, kad jis prekiauja narkotikais, tačiau byloje jis teisiamas, kad narkotikus platino tik vienai S. S., kurią jis didelių pastangų dėka siekė atpratinti nuo narkotikų vartojimo. Tvirtina, kad iš teismo nuosprendžio įvertintų įrodymų visumos daroma išvada, jog jis įsigijo narkotikus tik dėl S. S. ir tik jai vienai juos platino, ir tik po 10 litų už gramą, kai juodosios rinkos kaina, ką patvirtino ir S. S., yra 30 litų. Nurodo, kad teismas turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir 2010-03-31 tarnybinį pranešimą, 2010-05-14 pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą ir kitus, kuriuose nurodoma, kad jis, važinėdamas automobiliu po Šiaulių miestą, prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Nurodo, kad jo telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami nuo 2010-03-22, ir jei jis būtų prekiavęs narkotikais išvežiodamas automobiliu, tai policija, slapta kontroliuodama jo telefoninius pokalbius, būtų, per visą telefoninių pokalbių kontrolės laiką, užfiksavusi bent vieną realų narkotikų pardavimo faktą, tačiau neužfiksavo, kadangi jis tokia veikla neužsiima, nėra nei davęs, nei pardavęs narkotikų ir S. S.. Nurodo, kad tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kaip ir kokiu būdu S. S. atsinešė į jo butą ir paslėpė narkotikus, o teismas tik paviršutiniškai padarė išvadą, kad narkotikai priklausė jam, nes jie buvo rasti jo bute, o jo aiškinimai dėl narkotikų atsiradimo jo bute nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme liko neišgirsti ir neįvertinti.

Tvirtina, kad jo kaltė grindžiama ir 2012-01-19 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant tirti pateiktų siūlų, kuriais buvo užrišta 40 plastikinių paketėlių, rasti ne mažiau dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, iš kurių vienas sutampa su jo genotipu, ant 40 plastikinių paketėlių nerasta sutepimų, tinkamų DNR tyrimui atlikti, ant elektroninių svarstyklių, dviejų popierinių ir dviejų folijos paketėlių, paimtų iš jo namų, nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti. Apeliantas tvirtina, kad ant siūlų galėjo likti jo DNR, kadangi jis siūlais naudojosi, tačiau jei jis būtų narkotikus pakavęs, svarstęs svarstyklėmis, pastoviai juos vyniojęs ir išvyniojęs, tai ir ant kitų objektų būtų likę jo biologinių pėdsakų. Apeliantas daro prielaidą, kad ant siūlų rasto antrojo asmens biologiniai pėdsakai galėjo būti S. S., tik techninėmis galimybėmis jų negalima buvo identifikuoti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ant siūlų nebuvo S. S. DNR pėdsakų, kadangi specialistas taip nenurodė, tvirtina, kad tai yra laisva teismo interpretacija, kuris iš išvados panaudojo tik tai, kas reikalinga apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Pažymi, kad specialisto išvada leidžia kategoriškai tvirtinti, kad ant siūlų buvo rasti ne mažiau dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, kas rodo, kad prie jų lietėsi du asmenys - jis ir S. S., tačiau dėl nekvalifikuoto pėdsako nuėmimo jos genotipo nustatyti negalėjo. Mano, kad specialisto išvada nepatvirtina jo kaltės disponavus narkotikais, o paneigia, kad narkotikai buvo jo žinioje ir jis jais disponavo. Teigia, kad nors narkotikai buvo rasti jo bute, tačiau to neužtenka, nes būtina įrodyti ir tai, kad narkotikai jam priklausė ir jis jais disponavo, platino vien tik S. S..

Apeliantui teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių teisingo nustatymo kelia abejones, nes, pasak jo, ne visi bylos įrodymai yra ištirti ir įvertinti, kai kurių esmė nutylėta, teisiškai neįvertinta, taip iškreipiant kitų įrodymų prasmę, neįvertinta įrodymų visuma, teismo motyvai išdėstyti taip, kad įvykio situacija lieka iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė tenkinti skundą jame išdėstytais motyvais, taip pat prašė, teismui nustačius, jog jo ginamasis kaltas, atsižvelgti į teismo medicinos ekspertizės išvadą dėl jo ginamojo sveikatos būklė ir taikyti jam LR BK 76 str. nuostatas. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, pažymėjo, jog ekspertizės aktas yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. P. teigia, kad nusikaltimo, kuriuo apkaltintas, jis nepadarė, kadangi narkotinės medžiagos, rastos jo bute, jam nepriklauso. Taip pat tvirtina, kad nuosprendis grindžiamas vien tik kitos kaltinamosios S. S., kuri jį apkalbėjo siekdama išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, parodymais, kad jo telefoninių pokalbių metu gauta informacija negali būti laikoma teisėtais įrodymais, kadangi jie gauti pažeidžiant BPK 154 str. nuostatas.

Kolegija pažymi, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir atliktas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. BPK 20 str. 5 d. įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikšmingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų (nusikalstamos veikos sudėties buvimo, asmens kaltumo, bausmės ir kt.) suformuoti. BPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal šio įstatymo prasmę apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės.

Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 str. 5 d. pažeidimo požymių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK nuostatas. Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, jog apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagrįsta ne prielaidomis, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, o teisme ištirtų įrodymų visetu: kitos šioje byloje nuteistosios – S. S. paaiškinimais, liudytojų R. K., E. S. parodymais, kratų, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, specialisto išvada ir kitais bylos įrodymais. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, o jame padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai bei paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme kolegijai neduoda pagrindo abejoti priimto nuosprendžio teisėtumu, pagrįstumu ir daryti priešingą išvadą negu tą, kurią padarė pirmosios instancijos teismas, pripažinęs byloje surinktus įrodymus pakankamais S. P. kaltei dėl narkotinių medžiagų laikymo, turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti pagal BK 260 str. 1 d., patvirtinti.

Jau minėta, kad pagal BPK 20 str. nuostatas įrodymus vertina teismas ir tai yra jo teisė bei pareiga. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinio skundo reikalavimus bei keisti ar naikinti teismo priimto sprendimo.

Apeliantas savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo advokato prašymus patikrinti neviešo pobūdžio veiksmais fiksuojamų įrodymų gavimo faktinį pagrindą, todėl jam kyla abejonės taikant LR BPK 154 str. nuostatas dėl surinktų įrodymų teisėtumo ir patikimumo. Pažymėtina, kad teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų. Svarstydamas prašymus bei dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 str. 5 d.). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio, pirmosios instancijos teismas nuteistojo gynėjo prašymą pateikti pirminę informaciją, kurios pagrindu buvo atliekami jo ginamojo bei S. S. telefoninių pokalbių pasiklausymai technikos priemonėmis, sprendė, tačiau gynėjui advokatui nenurodžius konkrečiai, ko jis prašo, teismas šio prašymo netenkino (3 t., 141 b. l.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga dėl S. P. naudojamo mobiliojo ryšio tinklais perduodamos informacijos fiksavimo ir kaupimo, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kreipdamiesi dėl elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kaupimo sankcionavimo, disponavo pirmine informacija apie S. P. galimai daromas nusikalstamas veikas. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gauta operatyvinė informacija, jog S. P. prekiauja narkotinėmis medžiagomis bei jas pristatinėja pirkėjams pilkos spalvos automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 2 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai 2010-04-21 rezoliucija ir 2010-05-19 nutartimi leido klausytis ikiteisminio tyrimo pareigūnams S. P. naudojamo mobiliojo ryšio telefono pokalbių, juos fiksuoti, kaupti bei daryti įrašus tris savaites nuo 2010-04-21 ir vieną mėnesį nuo 2010-05-19 (1 t., 41, 54 b. l.), kurių metu gauta informacija patvirtino, kad S. P. vykdo nusikalstamą veiką. Taigi, teisėsaugos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos apie S. P., tikėtina, daromą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje, todėl jo telefoniniai pokalbiai kontroliuoti ir fiksuoti esant tam pagrindui ir nepažeidžiant BPK 154 str. numatytų reikalavimų. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog šio straipsnio nuostatos nereikalauja, kad kreipiantis į teismą dėl šios procesinės priemonės taikymo asmeniui būtina pateikti visą informaciją apie tai, iš kur, kada ir kokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavo operatyvinius duomenis apie asmens galimai rengiamasi, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, o užtenka ikiteisminio tyrimo pareigūno prašymo, kuriame nurodomas šios priemonės taikymo konkrečiam asmeniui motyvuotas pagrindas bei bylos medžiaga. Taip pat atkreipiamas apelianto dėmesys, kad jo telefoniniai pokalbiai buvo klausomi ir fiksuojami jų duomenys ne tik todėl, kad buvo siekiama nustatyti jo gyvenamąją vietą, tačiau siekiant išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, tuo pačiu nustatyti ir su nusikalstama veika susijusius asmenis, todėl apelianto skundo teiginiai, jog šiuo atveju nepagristai buvo taikoma procesinė prievartos priemonė, numatyta LR BPK 154 str., kai tyrimui būtiną informaciją buvo galima gauti vadovaujantis LR BPK 155 str., atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų taikant BPK 154 str. numatytą procesinę prievartos priemone šioje byloje nenustatyta, įrodymai surinkti leistinais būdais.

Skundžiamu nuosprendžiu S. P. nuteistas už dviejų iš BK 260 str. 1 d. numatytų alternatyvių nusikalstamų veikų padarymą, t. y. už narkotinių medžiagų – amfetavimo ir heroino pardavimą S. S. ir laikymą, turint tikslą parduoti ar kitaip juos platinti.

S. S. teisme prašė remtis parodymais, duotais tyrėjai ir paaiškino, jog S. P. pažįsta 18 metų, daug metų gyveno kartu ir palaikė draugiškus santykius, 2010 m. birželio 10 d. jie susiskambino ir ji nuvažiavo paimti narkotikų, kai sulaikė policija, turėjo 10 pakuočių, ryte paskambino S. P. ir susitarė, amfetaminą vartoja pati, visada jų gaudavo iš S. P., eidavo kartą per savaitę, kartais kas dvi savaites, su S. P. bendraudavo telefonu, skambino iš „Bitės“ abonento, už amfetaminą sulaikymo dieną sumokėjo 100 Lt, po įvykio buvo atvažiavusios S. P. dukros ir jai grasino, grasinimai ją paveikė ir ji pakeitė parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, savo narkotinių medžiagų ji nėra palikusi pas S. P., svarstyklės priklausė jai, bet ji buvo davusi S. P. jomis naudotis, S. P. buvo skolinga, bet jis jai narkotikus parduodavo, su S. P. vykdavo pokalbiai apie narkotikus, tik ji jų neįvadindavo, nes manė, kad pokalbiai klausomi, kai pirko narkotikus jie buvo viename dideliame pakutyje, ji svėrė ir padalino į mažesnius, birželio 10 d. žinutėje ,,10 Lt benzinui“ buvo kalba apie 10 g. amfetamino, S. P. atnešė iš kambario 10 g narkotikų, jie buvo viename pakete, ji juos pati pasidalino į mažesnius paketėlius, S. P. jai pardavinėjo narkotikus pigiau, nes jų santykiai buvo geri (3 t., 143-144 b. l.).

Liudytojų apklausiamas R. K. parodė, kad yra S. S. sugyventinis, kad S. S. pirkdavo narkotikus iš S. P., ją jis sekė ir sužinojo, kas parduoda, skambino S. P. ir prašė neparduoti, iš ko daugiau S. S. pirkdavo, nežino, kartais S. P. atveždavo narkotikus ir prie namo, buvo kelis kartus atvažiavusi S. P. dukra dėl parodymų pakeitimo, už tai siūlė atiduoti auksą ir duoti pinigų, grasino, S. S. pakeitė parodymus, nes bijojo S. P. ir jo dukrų, kai S. S. gavo namuose pinigus už parodymų keitimą buvo ir jis, susitikimą įrašė telefonu, S. S. su S. P. susitikdavo visur, iš S. S. telefone rastos SMS žinutės, kurioje kalbama apie ,,šudą“, suprato, kad kalbama apie narkotikus (3 t., 145 b. l.).

Liudytoja E. S. teisme parodė, kad jos dukra S. S. gyveno su S. P., kad tuo metu, kai S. P. buvo suimtas jo dukros beveik kasdien atvažiuodavo pas juos, atveždavo lauktuvių, prašė, kad S. S. prisiimtų kaltę, davė 10 000 Lt, kad pakeistų parodymus, nuo kada dukra vartojo narkotikus ji nežino (3 t., 147 b. l.).

Iš 2010-06-10 protokolo apie procesinės prievartos priemonės panaudojimą matyti, kad vykdant įtariamosios S. S. slaptą sekimą buvo užfiksuotas jos vykimas automobiliu nuo Gegužių g. 77 namo iki Gegužių g. 33 namo, jos įėjimas į šio namo ketvirtą laiptinę, praėjus 15 minučių S. S. vėl grįžta iki savo automobilio ir išvažiuoja iki Gegužių g. 77 namo, kur prie namo 2 laiptinės 13.45 val. sulaikoma policijos pareigūnų (1 t. 70-72 b. l.). Atlikus S. S. kratą iš jos buvo paimti 4 paketėliai su baltos spalvos milteliais ir mobilaus ryšio telefonas (2 t., 19 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. 140-(5340)-ISl-5323 nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš 4 vnt. plastikinių paketėlių, 2010-06-10 asmens kratos metu paimtų iš S. S., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 1,773 g (2 t. 41-43 b. l.). 2010-06-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš pateiktų nuotraukų įtariamoji S. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr.2 - S. P., iš kurio pirko psichotropinę medžiagą - amfetaminą (2 t. 57-60 b. l.), o 2010-06-11 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamoji S. S. parodė, jog įtariamojo S. P. gyvenamoje vietoje pirko amfetaminą ir grįžo atgal į savo gyvenamąją vietą, kur ji buvo sulaikyta (2 t. 62-69 b. l.). Iš telefoninių pokalbių, fiksuotų nuo 2010-04-22 iki 2010-05-12, išklotinių matyti, kad į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. P., dažnai skambina ir rašo moteris, kuri naudojasi telef. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo užsukti iki jos arba privežti nurodytą kiekį neįvardintų daiktų ar medžiagų, kalbėdama, kad tai tas pats ,,kaip ir visada“, arba įvardindama kaip ,,soda“( 1 t., 41-51, 54-66 b. l.). Tyrimo metu nustatyta, kad telef. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi S. S., o iš pokalbių išklotinių matyti, kad ji 2010-06-10 9.52 val. skambina S. P., su juo tariasi dėl susitikimo, nurodo, kad jai trūksta ,,dešimt litų ant benzino“, 13.14 val. S. P. S. S. paskambina ir praneša, kad jau ateis, 13.30 val. S. S. S. P. vėl skambina ir klausia, ar jis pats nusileis, ar jai pas jį užlipti (1 t., 66 b. l.). Iš 2010-06-10 kratos protokolo matyti, kad kratos metu S. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 40 paketėlių su biria medžiaga, vienas paketėlis su biria medžiaga, 10500 litų įvairiomis kupiūromis, mobiliojo ryšio telefonai – „Samsung“ su SIM, „Nokia“, trys SIM kortelės, elektroninės svarstyklės su miltelių pėdsakais (1 t. 98-110 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš 40 vnt. baltos spalvos popieriaus paketėlių (paketas Nr. 0013706), 2010-06-10 paimtų iš S. P. namų, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio bendroji masė yra 7,633 g. Baltos spalvos miltelių iš vieno baltos spalvos popieriaus paketėlio (paketas Nr. 0013706), 2010-06-10 paimtų iš S. P. namų, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 0,206 g. Šviesių miltelių iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 0013706), 2010-06-10 paimtų iš įtariamojo S. P. namų, sudėtyje yra narkotinė medžiaga - heroinas, kurio masė yra 0,037 g. Ant elektroninių svarstyklių su užrašu „Champion“, paimtų 2010-06-10 iš S. P. namų, paviršių rasti psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakų ir kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (1 t. 164-167 b. l.). 2012-01-19 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad ant tirti pateiktų siūlų, kuriais buvo užrišta 40 plastikinių paketėlių, paimtų 2010-06-10 iš S. P. namų, rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 7, Nr. 8), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su S. P. genotipu (3 t., 122-124 b. l.).

Bylos duomenys rodo, kad narkotinės medžiagos – heroinas ir amfetaminas, už kurių laikymą, turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti, už ką skundžiamu nuosprendžiu nuteistas S. P., 2010-06-10 kratos metu buvo rastos S. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje Gegužių g. 33-56, Šiauliuose. Taip pat ir S. S., kuri nuteista už narkotinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų platinti (BK 259 str. 1 d.), patvirtino, kad ji amfetaminą 2010-06-10 įsigijo būtent iš S. P. jo bute. Ir nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta iškeldamas versiją, jog jo bute rastos narkotinės medžiagos jam nepriklauso, o gali priklausyti S. S., kuri, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, jį apkalba, šie apelianto argumentai niekuo nepagrįsti ir atmetami, nes juos visiškai paneigia byloje surinkti įrodymai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad S. S. visi parodymai, išskyrus parodymai, duoti 2010-09-07 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, yra melagingi. Tačiau ir su šiais apelianto skundo argumentais kolegija nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme davė analogiškus paaiškinimus dėl esminių bylos faktinių aplinkybių, ji nuosekliai tvirtino, kad savo reikmėm narkotikus įgydavo ir 2010-06-10 įgijo iš S. P., paaiškino, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo metu teisėją parodymus pakeitė dėl to, kad to prašė S. P. duktė, kuri jai grasino, o vėliau sumokėjo už parodymų pakeitimą, ką patvirtino liudytojai R. K. ir E. S. bei garso įrašas. Ir nors nuteistasis teigia, kad tik 2010-09-07 S. S. parodymai, kuriuose ji tvirtina ir nurodo, kad turėjo raktą nuo S. P. buto ir jam nežinant ten pasidėjo narkotines medžiagas ir 2010-06-10 S. P. nematant iš bendro paketo atsipylė 10 g narkotinės medžiagos, yra teisingi, tačiau, nepaisant to, kad jų byloje nepatvirtina daugiau jokie kiti įrodymai, išanalizavus bylos medžiagą akivaizdu, kad jie ir nelogiški, pvz. 2010-06-10 S. S. skambina S. P. ir tariasi dėl susitikimo, laukia kol jis grįš namo ir tik tada eina pas jį, kai tuo tarpu 2010-09-07 apklausos metu ji nurodė, kad turėjo S. P. buto raktą ir paketą su narkotinėmis medžiagomis padėjo jo bute kai S. P. nebuvo (2 t., 84-85 b. l.), todėl byloje nustačius, kad ji pas jį 2010-06-10 eina tik tada, kai S. P. sugrįžta į namus ir kodėl, turėdama raktą, neina į butą, kai butas yra tuščias, lieka neaišku. Be to, nors S. P. skunde tvirtina, kad specialistai ant tirti pateiktų siūlų, kuriais buvo užrišta 40 plastikinių paketėlių, identifikuoti antro asmens DNR negalėjo dėl nekvalifikuoto pėdsakų nuėmimo, kas nepaneigia, jog tai galėjo ir būti S. S. DNR, tačiau 2012-01-19 specialisto išvadoje Nr. 140-(7077)-IS1-395 aiškiai užfiksuota, jog mėg. Nr. 7, Nr. 8 rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami žmogaus biologiniai pėdsakai nepriklauso S. S. (3 t., 124 b. l.). Taigi, antro asmens specialistai pagal DNR negalėjo identifikuoti ne todėl, kad biologinis pėdsakas buvo nuimtas nekvalifikuotai, o todėl, kad, nustačius, jog jis nepriklauso S. S., jo nebuvo daugiau su kuo sulyginti.

Kolegija sprendžia, kad byloje užtenka surinktų ir patikrintų įrodymų S. P. kaltei pagal LR BK 260 str. 1 d. patvirtinti, todėl nuteistojo argumentai, kad S. S. jį apkalba, siekdamas išvengti atsakomybės, neatitinka tikrovės, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų S. P. versiją bei leistų manyti, jog S. S. buvo verčiama duoti S. P. nepalankius paaiškinimus ar kad juos jai būtų nurodęs duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kitas asmuo.

Taigi, iš pirmiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip jas platinti, laikė ir pardavė S. S. būtent S. P.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog narkotines medžiagas būtų įgijusi ir jas platinusi S. S.. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl S. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl jį dėl šios veikos išteisinti, kaip to savo apeliaciniame skunde prašo nuteistasis S. P., nėra pagrindo.

Nagrinėjant bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą aukštesniajam teismui nuteistasis ir jo gynėjas nurodė, jog S. P. sveikatos būklė iš esmės atitinka sunkių nepagydomų ligų kriterijus, dėl ko yra pagrindas skirti teismo medicinos ekspertizę ir spręsti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinės instancijos teisme ir siekdama patikrinti nuteistojo ir jo gynėjo nurodytas aplinkybes apie nuteistojo sveikatos būklę ir galimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2013 m. birželio 27 d. paskyrė teismo medicinos ekspertizę (4 t., 61-62 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. surašytame ekspertizės akte Nr. EKG 42(118)/14 (01) nurodyta, kad S. P. diagnozuotos šios svarbesnės lėtinės progresuojančios ligos: koronarinė širdies liga, persirgtas miokardo infarktas, kairės vainikinės arterijos priekinės tarpskilvelinės šakos distalinio segmento okliuzija (užsikimšimas), stabili III funkcinės klasės krūtinės angina, širdies nepakankamumas stadija C, funkcinė klasė IV, pirminė arterinė hipertenzija III0 didelės rizikos grupė, hipertenzinė kardiopatija, abiejų prieširdžiu dilatacija ir nepakankamumas, skilvelinės ekstrasistolės, aortos ir mitralinio vožtuvų stenozė ir nepakankamumas II-III0; lėtinis virusinis C hepatitas I A genotipo su didele viremija, lėtinis erozinis gastritas. Medicininėje dokumentacijoje 2013-01 mėn. nurodyta, kad S. P. arterine hipertenzija serga daug metų, koronarinė širdies liga diagnozuota 2012 metais, lėtinis hepatitas C diagnozuotas 2011 metais. Taip pat ekspertai padarė išvadą, jog S. P. dėl jam diagnozuotų ligų atlikti bausmę laisvės atėmimo vietoje būtų per sunku (4 t., 78-80 b.l.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertų komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. surašytame ekspertizės akte Nr. EKG 42(118)/14 (01) pateiktas išvadas, atsižvelgdama į S. P. asmenybę (teistas 1 kartą, nusikalto teistumui išnykus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi) į ligų pobūdį, į tai, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik keturi metai, per kuriuos nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, bei į tai, kad nuteistasis S. P. susirgo sunkiomis nepagydomomis ligomis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, konstatuoja, kad yra objektyvus pagrindas S. P. atleisti nuo bausmės dėl ligos (Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnis 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 303 str. 3 d., kolegija,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti.

S. P., Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pripažintą kaltu ir nuteistą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, nuo paskirtos bausmės dėl ligos atleisti (BK 76 str. 1 d.).

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.