Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant vertėjai Natalijai Švec, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. G., institucijos skyrusios administracinę nuobaudą VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” atstovui Juliui Paulikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. G. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl 2009 m. spalio 1 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J.G. 2009 m. spalio 1 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” kontrolieriaus nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda - 60 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2009 spalio 1 d. apie 15:12 val. Klaipėdos mieste, važiuodamas 5 - ojo maršruto autobusu, valstybinio ženklo numeris CGP142 nebuvo pažymėjęs vienkartinio bilieto ir bilietą pažymėjo tik kontrolės metu.

- panaikinti 2009 m. spalio 1 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas dalinai.

J.G. ginčijamu nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį. Minėtas straipsnis numato administracinę atsakomybę už Keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas ir už šios veikos įvykdymą yra numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.

Iš administracinės bylos medžiagos ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad J.G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2009-10-01, 15:12 val. Klaipėdos mieste, 5-ojo maršruto autobusu, valstybinio ženklo numeris CGP 142, važiavo nepažymėjęs autobuso bilieto ir jį pažymėjo tik kontrolės metu.

1997 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 130 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, keleivių bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais - taksi taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, kurių 9 punkte numatytos keleivio teisės ir pareigos – įsigyti bilietą (9.2.1 punktas), saugoti bilietą ir bagažo kvitą (bilietą) iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui (9.2.2 punktas).

2007 vasario 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-41 patvirtinto Keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašą (toliau –Aprašas), kurio 31 punkte numatyta, kad važiuodamas vietinio susisiekimo (miesto) autobusu, keleivis privalo turėti vienkartinį bilietą ir įlipęs į autobusą nedelsdamas tinkamai jį pažymėti arba turėti: terminuotą bilietą (galiojantį biliete nustatytą terminą); vardinį terminuotą bilietą ir galiojantį pensininko, studento ar moksleivio pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę į šį bilieto tipą ir lengvatą (31.1. 31.2 punktai).

Nors J.G. teigia neįvykdęs pažeidimo ir vienkartinio bilieto nepažymėjęs iš karto dėl savo neįgalumo, tačiau pažeidimo įvykis ir jo sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (12-16) bei liudytojų parodymais. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju autobuso vairuotojas J.J. nurodė, kad J.G. įlipo į jo vairuojamą autobusą prie prekybos centro „Avitela“ Sausio 15 – osios gatvėje ir pora stotelių važiavo nepažymėjęs bilieto. Tik sustojime „Bazės“, kuris yra Šilutės plente, pamatęs kontrolierius suskubo pažymėti bilietą. Liudytojomis apklaustos kontrolierės R.T. bei E.R. taip pat nurodė, kad įlipant į 5-ojo maršruto autobusą, matė kaip J.G. pažymėjo bilietą, o autobuso vairuotojas patvirtino, kad keleivis tik pavažiavęs porą stotelių ir pamatęs kontrolę suskubo pažymėti bilietą ir tai nežiūrint jo nurodomos traumos padarė labai greitai. Objektyvių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pripažinti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti J.G. nenustatyta. Todėl teismas šiuos liudytojų parodymus, kurie duoti pasirašius įspėjimą dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, verstina kaip įrodymus, kuriais grindžiama J.G. kaltė dėl pažeidimo įvykdymo.

Pats J.G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jo ranka yra traumuota, todėl pirma pasidėjo ant sėdynės rankinę, paskui iš piniginės išsitraukė bilietą ir tik tada jį pažymėjo. Tačiau, kaip jau minėta, Apraše yra nurodyta, kad keleivis įlipęs į autobusą vienkartinį bilietą turi pažymėti nedelsiant, tai reiškia, kad įlipdamas į autobusą jis jau turi būti pasiruošęs bilietą, kad galėtų jį nedelsiant pažymėti. Taip pat pažymėtina, kad savo skunde J.G. nurodė, jog jo versiją, kad jis vienkartinį bilietą pažymėjo iki įlipant kontrolieriams matė ir kiti asmenys, tačiau nagrinėjant bylą Institucijos atstovei ir priimant nutarimą neteikė jokio paaiškinimo ir neįvardino asmenų, galinčių patvirtinti jo versiją. Apklausiami liudytojai taip pat nurodė, kad J.G. jokių asmenų, kurie būtų galėję patvirtinti jo keliamą versiją bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodyta. Teismui teikiamame procesiniame dokumente teigiama, kad jo versiją gali patvirtinti liudytojai, tačiau šie liudytojai nėra įvardinami ir teismui teikiamame skunde.

Iš aptartų aplinkybių viseto akivaizdu, kad nėra paneigiamos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiama J.G. kaltė dėl jam inkriminuoto veikos įvykdymo. Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pagal www.maps.lt žemėlapių duomenis ir žemėlapyje rodomus autobusų sustojimus nustatyta, kad 5 - ojo maršruto autobusas važiuoja Klaipėdos miesto Sausio 15 osios – Tilžės – Kauno gatvėmis. Pagal liudytojo J.J.o parodymus nustatyta, kad J.G. į autobusą įlipo sustojime „Rumpiškės“, esančiame Sausio 15 – osios gatvėje ir nepažymėjęs vienkartinio bilieto važiavo du sustojimus iki sustojimo „Bazės“, esančio Šilupės pl. Liudytojos E.R. ir R.T. taip pat nurodė, kad į autobusą įlipo sustojime „Bazės“ ir šiame sustojime, autobuso priekinėje sėdynėje įrengtoje greta vairuotojo kabinos sėdėjęs keleivis staiga pasižymėjo vienkartinį bilietą. Iš šių įrodymų visumos seka, kad J.G. 2009-10-01 15:12 val. važiavo vietinio susisiekimo autobusu, neturėdama galiojančio bilieto, nes vienkartinį bilietą pažymėjo kontrolės metu, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį.

Teismas, nagrinėdamas skundą turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus, ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 297 str.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J. G. yra neįgalus, iš dalies darbingas (b.l.8). Nors ginčijamame nutarime ši aplinkybė nėra konstatuota kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau pasak Institucijos atstovo, ši aplinkybė buvo įvertinta paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

Skunde ir teisminio nagrinėjimo metu J.G. nurodė, kad jis vienas augina nepilnametį sūnų, jo pajamos yra tik invalidumo pašalpa. Iš byloje pateikto teismo sprendimo matyti, kad J.G. sūnaus Deniso gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, o motinai apribotos motinystės teisės, iš jos priteistas išlaikymas, tačiau, kaip nurodė, J.G. jis pinigų sūnaus išlaikymui negauna. Su sūnumi gyvena iš invalidumo pašalpos, todėl jo šeimos materialinė padėtis yra bloga. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad 60 litų bauda neproporcingai suvaržytų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinę padėtį, todėl yra pagrindai svarstyti klausimą dėl švelnesnės nei įstatymo nustatyta minimali administracinė nuobauda skyrimo.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, turtinę bei socialinę padėtį, pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir už veikos, numatytos ATPK 142 straipsnio 4 dalyje įvykdymą skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda, todėl nutarimas keistinas.

Taigi, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad J.G. skundas tenkintinas dalinai ir 2009-10-01 nutarimas, dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos – baudos dydžio keistinas ir skirtina mažesnė administracinė bauda nei sankcijoje numatyta minimali - t.y. skirtina 10 litų administracinė bauda. Teismas sprendžia, kad skiriant šią nuobaudą bus įvertintas ir pažeidimo sunkumas ir tuo pačiu atsižvelgta į asmens patraukto administracinėn atsakomybėn turtinę padėtį ir galimybę sumokėti paskirtąją baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n utarė:

J. G. skundą tenkinti dalinai.

2009 m. spalio 1 d. VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 050400 dalį, kuria J. G. už įvykdytą teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda - 60 litų bauda, pakeisti ir taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas J. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 10 litų baudą.

Kitoje dalyje VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” 2009 m. spalio 1 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 050400 palikti nepakeistu ir J. G. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.