Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui V. G.,

viešame parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Freonetas“ (į. k. 300120052, adresas – J. Janonio g. 6, Panevėžys) ieškinį atsakovams D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)), R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)), R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas – (duomenys neskelbtini)) dėl 387 670 Lt priteisimo žalai atlyginti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė, vadovaudamasi LR ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 11 str. 3 d. 14 p., ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d., CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1-3 d., 6.246-6.249 str., 6.279 str., 6.37 str., 6.210 str., prašė priteisti solidariai iš atsakovų 387 670 Lt žalai atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-09-14 nutartimi UAB „Freonetas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. Nutartimi teismas įpareigojo UAB „Freonetas" valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui UAB „Tytus“ įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Administratorius iš VĮ „Registrų centras" duomenų nustatė, kad bendrovė veiklą vykdė iki 2009 metų, pagal paskutinės už 2009 metus pateiktos finansinės atskaitomybės duomenis UAB „Freonetas" turėjo 387 670,00 Lt vertės turtą, kurio valdymo organai administratoriui neperdavė, taip bendrovės kreditoriams padarydami 387 670,00 Lt dydžio žalą. Laikotarpiu nuo 2009 metų iki bankroto bylos UAB „Freonetas" iškėlimo valdymo organo funkcijas vykdė atsakovai R. P. ir D. Ž., kuris nuo 2010-02-10 tapo ir vieninteliu akcininku. 2011-03-29 atsakovas D. Ž. įmonei faktiškai esant nemokiai, todėl mano, jog fiktyviu sandoriu, akcijas perleido atsakovui R. R.. Pagal turimus dokumentus galima spręsti, jog atsakovai tinkamai neįvykdė savo pareigos išsaugoti ir perduoti administratoriui 387 670,00 Lt vertės turtą, taip savo veiksmais (neveikimu) padarydami analogiško dydžio žalą ieškovei bei jos kreditoriams. Sutinkamai su ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu, administratorius gina bankrutuojančios įmonės ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Nėra duomenų, kad keičiantis valdymo organams ar kas metais būtų atliekama turto inventorizacija, taip pat nėra duomenų, jog atsakovas R. P. būtų perdavęs turtą D. Ž.. Todėl mano, jog atsakomybė taikytina abiems valdymo organo funkcijas vykdžiusiems atsakovams, kurie neužtikrino, kad turtas būtų išsaugotas ir kad būtų veikiama kreditorių interesais. Atsakovas R. R., būdamas vieninteliu akcininku, neužtikrino, kad įmonė veiktų kreditorių interesais, nevykdė ABĮ 20 str. numatytų pareigų, nekeitė valdymo organų, ir taip neužtikrino turto išsaugojimo. Žalos dydį atitinka atsakovų neperduoto turto vertė, nes jį buvo galima panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsakovų, kaip valdymo organų ir bendrovės savininkų, kaltė yra preziumuojama. Atsakovai bendrais nesąžiningais veiksmais sąmoningai leido atsirasti žalai, todėl privalo žalą atlyginti solidariai (CK 6.6 str., 6.279 str. 1 d.). (b. l. 3-7).

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Todėl ieškovė prašė priimti sprendimų už akių ieškinį tenkinti visų trijų atsakovų atžvilgiu.

Priimtinas sprendimas už akių ieškinį tenkinti iš dalies.

Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 str. 2 d.). Sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais (CPK 230 str. 2 d., 285 str. 1 d.). Būtina įvertinti, ar nėra CPK 285 str. 3 d. pagrindų, kuriems esant netenkinamas šalies prašymas priimti sprendimą už akių. Nei vienas iš atsakovų neprašė atidėti parengiamojo posėdžio. Sprendimas už akių dėl atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos jis buvo informuotas CPK nustatyta tvarka (CPK 285 str. 2 d., 3 d. 3 p.). Atsakovai buvo informuoti apie ieškovės reikalavimą iš jų solidariai priteisti 387 670 Lt žalos atlyginimo, 5 % procesines palūkanas, nes jiems įteikti ieškinio ir jo priedų nuorašai ir jie į šią bylą, o atsakovas D. Ž. – ir į bankroto bylą Nr. B2-293-544/2013, jokių įrodymų apie įmonės turtinę padėtį nebuvo pateikęs (b. l. 3-7, 53-56, 63, 64, 68, 72, 76, 79, 80, 83, byla Nr. B2-293-452/2013).

Neatvykusiam į parengiamąjį posėdį atsakovui R. R. apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai asmeniška įteikiant šaukimą (b. l. 83).

Neatvykusiam į parengiamąjį posėdį atsakovui R. P. anksčiau tuo pačiu adresu siųsta registruota korespondencija buvo įteikta sugyventinei (b. l. 64). Teismo šaukimo į šį posėdį šis atsakovas neatsiėmė (b. l. 70). Jam buvo pakartotinai išsiųstas pranešimas bei, tapus nežinomai vieno iš atsakovų gyvenamajai vietai, apie posėdžio laiką ir vietą paskelbta specialiame internetiniame tinklapyje (b. l. 73-74, 76, 80). Todėl daroma išvada, kad šiam atsakovui tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą.

Kadangi atsakovo D. Ž. darbo ir gyvenamoji vietą tapo nežinomos (b. l. 66-67) ir nėra galimybės paskirti kuratorių, Panevėžio apygardos teismo 2013-02-05 nutartimi atsakovui pranešimas apie parengiamojo posėdžio laiką ir vietą įteiktas viešo paskelbimo būdu 2013-02-07 specialiame interneto tinklapyje (b. l. 73-74, CPK 130 str. 3 d.). Pranešime yra nurodytos neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmės (b. l. 76). Todėl šiam atsakovui taip pat tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), įsitikinta, kad, jeigu pasitvirtintų byloje surinktų įrodymų turinys, yra pagrindas ieškinį atsakovo D. Ž. atžvilgiu tenkinti visiškai, o atsakovų R. R. ir R. P. atžvilgiu atmesti (CPK 285 str. 2 d.).

Įstatymas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Panevėžio apygardos teismo 2012-09-14 nutartimi UAB „Freonetas“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. Šia nutartimi teismas įpareigojo UAB „Freonetas" valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės administratoriui UAB „Tytus“ įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus (b. l. 9-10). Taigi, paminėtu įstatymu ir teismo nutartimi nustatyta atsakovo D. Ž., kuris laikotarpiu nuo 2010-05-25 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Freonetas“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2010-05-25 iki 2011-04-01 vieninteliu akcininku, pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą (b. l. 11-21). Ieškovė nurodo, kad pareigos perduoti administratoriui turtą šis atsakovas realiai neįvykdė, įmonė turto, kurį turėjo perduoti direktorius, savo žinioje neturi. 2013-01-11 Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankroto byloje D. Ž. už minėtos pareigos nevykdymą skirta bauda (b. l. 124-125). Paskutinė UAB „Freonetas“ finansinė atskaitomybė ir balansas JAR pateikta už 2009 metus (b. l. 22-31). Ši atskaitomybė sudaryta 2010-03-31, kada direktoriumi buvo atsakovas R. P., o patvirtinta 2010-05-31, kada direktoriumi buvo atsakovas D. Ž., tai formaliai patvirtina, kad turtas iš ankstesnio vadovo buvo perimtas. Šiame balanse nurodyta, kad bendrovė valdo 387 670 Lt vertės turtą, kurio administratoriui bendrovės vadovas D. Ž. neperdavė, tuo pažeisdamas minėtos įsiteisėjusios teismo nutarties nurodymus. Todėl daroma išvada, kad dėl šios pareigos neįvykdymo kyla civilinė atsakomybė, nes nustatyti žalos faktas, šio atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovo kaltė, kuri, nustačius kitas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, yra preziumuojama (CK 6.246 - 6.249 str.). Formalių įrodymų apie LR CK 6.253 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus nėra.

. Atsakovo D. Ž., kaip valdymo organo ir administracijos vadovo, teisės ir pareigos atsirado įstatymų pagrindu (ABĮ 19 str. 1, 4, 6, 8 dalys, 37 str. 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 -3 dalys, 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. ir kt.) Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų pagrindu (ABĮ 37 str. 10 d., CK 2.82 str. 3, 4 d., 2.83 str. 3 d., 2.87 str. 7 d.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, kas reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais ir jam keliama lojalumo pareiga. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, taip pat jis atsako už bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Už virš nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą pagal civilinės teisės normas. Pagal CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kadangi atsakovas nurodytuose įstatymuose nurodytų pareigų nevykdė, neišsaugojo įmonės turto ir jo neperdavė administratoriui, tai minėtu juridiniu pagrindu jam taikytina materialinė atsakomybė Todėl šio atsakovo teisinės civilinės atsakomybės sąlygos formaliai nustatytos.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, daroma išvada, jog ieškinio atsakovų R. P. ir R. R. atžvilgiu tenkinti nėra pagrindo. Atsakovas R. P. įmonės administracijos vadovu buvo iki 2010-03-01. Formalių įrodymų apie tai, kad jis neperdavė 2009 m. balanse nurodytos vertės turto atsakovui D. Ž., kuris patvirtino minėtų metų atskaitomybę, ar kad dėl jo kaltės turtas neišsaugotas, prarastas ir administratoriui neperduotas, nėra. Juridinio asmens dalyvio ir juridinio asmens valdymo organų yra atskiros atsakomybės rūšys, nes kiekvienai atsakomybei atsirasti reikalingas skirtingas teisinis pagrindas. Atsakovas R. R. nuo 2011-04-01 yra bendrovės akcininkas. Todėl ieškovė ieškinio pagrindu nurodo ir tai, kad šis atsakovas žalą turėtų atlyginti kaip įmonės savininkas. Teismo nuomone, šis ieškinio pagrindas ir šio atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos formaliai įvertinus bylos įrodymus nenustatytos (CPK 178 str.). Ieškinio reikalavimai dėl žalos padarymo kreditoriams gali būti nukreipti akcininkų atžvilgiu tik per jų pareigų, prisiimtų bendrovės atžvilgiu, nevykdymą. ABĮ įtvirtinta bendroji norma, kad akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda tik dėl nesąžiningų jo veiksmų. Byloje nėra formalių duomenų apie atsakovo R. R., kaip juridinio asmens dalyvio, bendrovės atžvilgiu atliktus aktyvius, sąmoningus, nesąžiningus veiksmus.

Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo D. Ž. priteistina 5 % procesinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai atsakovo D. Ž. atžvilgiu, tai iš jo į valstybės biudžetą priteisiamas įstatyme numatyto dydžio žyminis mokestis 7877 Lt ir 34,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2, CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kadangi atsakovų R. R. ir R. P. atžvilgiu ieškinys atmetamas, tai, šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės šių atsakovų atžvilgiu (CPK 150 str. 2 d., b. l. 49-50, 59-61).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Freonetas“ (į. k. 300120052, Janonio g. 6, Panevėžys) 387 670 (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt) Lt žalai atlyginti, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7877 (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio ir 34 (trisdešimt keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, į/k 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atsakovų R. R. ir R. P. atžvilgiu atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti visas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovų R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtui, lėšoms, turtinėms teisėms pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-995-544/2012 (turto arešto akto unikalus Nr. 2012031068).

Atsakovas D. Ž., dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę dėl jo peržiūrėjimo Panevėžio apygardos teismui paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. reikalavimus.

Šis teismo sprendimas už akių kitų dalyvaujančių byloje asmenų gali būti apskųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.