Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams V. S., L. S., T. S. dėl Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš socialinio būsto, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (įteikta 2021 m. spalio 8 d.). Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams apie bylos nagrinėjimą yra tinkamai pranešta, teismas nutaria bylą išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto nuomos“ išnuomojo 3 metams atsakovui V. S. ir jo sūnums L. S. ir T. S. Širvintų rajono savivaldybės socialinio būsto fondo 2 (dviejų) kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – socialinis būstas). 2011 m. sausio 27 d. nuomotoja – ieškovė Širvintų rajono savivaldybės administracija ir atsakovas V. S. sudarė Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl socialinio būsto nuomos. Sutartimi ieškovė suteikė nuomininkui ir jos šeimos nariams už Sutartyje nustatyto dydžio mokestį socialinį būstą laikinai valdyti ir naudotis juo gyvenimui. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pratęsimo“ pratęsė V. S., jo sūnums L. S. ir T. S. Sutartį dėl socialinio būsto nuomos 3 metams. Šio įsakymo pagrindu Sutarties šalys 2014 m. vasario 18 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikas pratęstas iki 2017 m. sausio 27 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto nuomos sutarties pratęsimo“ pratęsė V. S., jo sūnums L. S. ir T. S. Sutartį dėl socialinio būsto nuomos iki tol, kol Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant pajamas) neviršys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių. Kartu šiuo Įsakymu nuomininkas ir jo šeimos nariai buvo įpareigoti kasmet iki gegužės 1 dienos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Šio įsakymo pagrindu Sutarties šalys 2015 m. gegužės 6 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie Sutarties, kuriame aiškiai nustatė ir šalių parašais patvirtino, kad nuomininkas kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka privalo deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 5 punkte numatyta, kad asmenys ir šeimos, gaunantys paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, privalo deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kiekvienais metais iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Sutarties 6 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu, turi tokias pat teises ir vykdo pareigas, atsirandančias iš Sutarties, kaip ir nuomininkas. Atitinkama nuostata nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.589 straipsnio 1 dalyje. Taigi pareigą kasmet deklaruoti savo turtą (įskaitant gautas pajamas) turi tiek nuomininkas V. S., tiek jo pilnamečiai šeimos nariai sūnūs L. S. ir T. S..

Iš ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, kad kasmet ieškovė tinkamai pranešdavo atsakovams apie pareigą deklaruoti savo turtą (įskaitant gautas pajamas), tačiau atsakovas V. S. metinę gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaraciją už 2017 m. ir 2018 m. pateikė praleidęs Įstatymu nustatytą terminą, o deklaraciją už 2019 m. užpildė ir pateikė tik 2020 m. liepos 27 d., tuo tarpu jo pilnamečiai šeimos nariai deklaracijų už 2019 metų ataskaitinį laikotarpį nepateikė. Už 2020 m. atsakovai nepateikė jokių metinių gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijų, net jiems pratęsus terminą iki 2021 m. birželio 30 d.

Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma ir nutraukiama vadovaujantis CK ir Įstatymu. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje 4 punkte nurodyta, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai asmuo gydomas stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovai nevykdo Įstatyme nustatytos pareigos pateikti deklaraciją apie turtą ir pajamas, todėl nagrinėjamuoju atveju egzistuoja Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas nutraukti su atsakovais sudarytą Sutartį. Atsakovai nesirūpino teisės į socialinį būstą išsaugojimu, nebendradarbiavo su ieškove, nepateikė ieškovei jokių prašymų ar kitų dokumentų, patvirtinančių, jog deklaracijos per Įstatymo nustatytą terminą buvo nepateiktos dėl svarbių, nuo jų valios nepriklausančių objektyvių priežasčių, nėra pateikę deklaracijų iki šiol.

Pažymėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Jauniūnų seniūnijos seniūno pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. S. savivaldybės buto“ ieškovė buvo informuota, kad V. S., kaimynų ir seniūnaitės pateiktais duomenimis, socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) negyvena, kadangi yra išvykęs į užsienį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.610 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. CK 6.6.11 straipsnis numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. <>

Kartu atsakovų pareiga mokėti nuomos mokestį numatyta ir Sutarties 4.1. punkte, o Sutarties 3.3.3. papunktis numato, kad nuomotojas turi teisę nutraukti Sutartį ir nesuteikti kitų gyvenamųjų patalpų, jeigu nuomininkas pažeidžia nuomos sutarties sąlygas – daugiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ar mokesčių už elektros energiją, šaltą vandenį ir komunalines paslaugas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai daugiau kaip tris mėnesius nemoka būsto nuomos mokesčio. Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Širvintų šiluma“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad V. S. yra skolingas 798,52 Eur už socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomą ir komunalines paslaugas. Nuo 2018 metų Atsakovai už socialinio būsto nuomą ir komunalines paslaugas nemoka, todėl nuolat yra vykdomas skolos išieškojimas priverstine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nevykdo jiems Įstatymu ir Sutartimi numatytos pareigos kasmet pateikti deklaraciją apie turtą ir pajamas, taip pat į tai, kad atsakovai daugiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir kitų komunalinių paslaugų mokesčių, Sutartis su atsakovais nutrauktina.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad patalpos nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė yra aptariamo turto savininkė ir ji turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovus iš jai priklausančių patalpų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 83 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal įstatymą buvo atleista, ši suma į valstybės biudžetą priteisiama iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti 2011 m. sausio 27 d. Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su nuomininku V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl socialinio būsto fondo 2 (dviejų) kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos.

Iškeldinti nuomininką V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo sūnus L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 27,68 Eur žyminį mokestį, o iš atsakovų L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 27,66 Eur žyminio mokesčio.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.