Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. M., jo atstovei advokatei Nijolei Gaižutienei,

nutarimą priėmusios institucijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant,

išnagrinėjusi J. M. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-07-31 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-07-31 nutarimu Nr. 89-ANR_N-3500-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 300 EUR bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn., už tai, kad jis 2018-07-20, 16.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,82 promilių girtumas, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, tačiau laiko jam paskirtą administracinio poveikio priemonę per griežta, prašo jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinti, arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, tai yra, jis prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

J. M. teismo posėdžio metu skundą palaikė, nurodė, kad alkoholį, vartojo iš vakaro, jautėsi blaivus, todėl vairavo automobilį. Teisė vairuoti automobilį reikalinga darbo paieškoms, prižiūrint senyvo amžiaus A. R..

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. M. už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimali bauda bei skirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad J. M. paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė atitinka minimalias už jo padarytą nusižengimą nustatytas ribas, todėl spręsdamas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino trumpinimo arba tokios priemonės neskyrimo, kaip prašoma pareiškėjo skunde, teismas turi nustatyti egzistuojant išskirtines aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad ATPK 30¹ straipsnio pagrindu (šiuo atveju pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas) sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad J. M. padarė vieną iš pavojingiausių nusižengimų – vairavo automobilį esant nustatytam 0,80 promilių girtumui (pritaikius 0,02 prom. alkotesterio paklaidą). Toks neblaivumo laipsnis nėra laikytinas tik kaip nežymiai viršijantis leistiną ribą nuo kurios asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam (0,40 promilės), nes, kaip matyti, jis viršytas beveik dvigubai. Nors J. M. skunde nurodo, kad jis pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo nei dėl tyčios, sėdo už vairo manydamas, kad yra blaivus, t. y. tinkamai neįvertino savo galimybių vairuoti transporto priemonę, važiavo nedideliu greičiu, dėl ko galėjo įvertinti eismo sąlygas ir kitų eismo dalyvių elgesį, tačiau šie argumentai niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar pažeidėjo kaltės. Akcentuotina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris dvigubai viršijo leistiną ribą, rodo, tik tai, jog administracinį nusižengimą J. M. padarė tyčia.

Vien tai, kad nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu nebuvo sukeltas eismo įvykis bei jokia žala kitų asmenų turtui ar sveikatai padaryta nebuvo, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą, nes tokių padarinių atsiradimas lemtų atsakomybę visai pagal kitus ANK straipsnius, numatančius žymiai griežtesnes nuobaudas. Pažymėtina, jog transporto priemonę J. M. vairavo mieste, dienos metu (16.42 val.), kai eismas yra intensyvesnis, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio, vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesant tam jokio būtinumo, tokiu būdu elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai.

J. M. nurodė aplinkybes dėl jam ir jo šeimai kylančių neigiamų pasekmių atėmus teisę vairuoti transporto priemones. Tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas sutinka, kad dėl paskirtos nuobaudos J. M. bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti įsipareigojimus savo šeimai, susirasti darbą, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, ieškantis darbo, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti asmens teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju skunde nurodomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami sutrumpinti jam administracinio poveikio priemonės terminą, ar juo labiau, jos visai neskirti.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sprendžia, jog J. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai. Bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 5 dalis ir paskirta švelnesnė administracinė nuobauda arba administracinio poveikio priemonė nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Todėl naikinti ar pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018-07-31 nutarimą Nr. 89-ANR_N-3500-2018 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. M. skundo netenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018-07-31 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.