Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Stoniečiai“ ieškinį atsakovei D. S. trečiajam asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Roberita“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad atsakovė nėra bendrijos narė, tačiau turi vykdyti bendrijos susirinkimo priimtus sprendimus ir mokėti įmokas ir pan. Pažymi, kad reikalavimas kildinamas tik priimtų protokolų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018-10-10 priimtas Statinių savininkų bendrijos „Stoniečiai“ steigiamojo susirinkimo protokolas Nr. 1. Juridinių asmenų registro išrašas dėl Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Stoniečiai“. Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Stoniečiai“ įstatai. GNSB „Stoniečiai“ visuotinio susirinkimo 2020-06-17 protokolas Nr. 2. GNSB „Stoniečiai“ bendro naudojimo objektų 2021-09-09 aprašas Nr. STN/21.09.09. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2011-07-21 iki 2021-04-28 nuosavybės teise priklausė D. S.. Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2011-07-21 iki 2021-05-31 nuosavybės teise priklausė D. S.. Ieškovės 2021-08-09 pažyma dėl įsiskolinimo už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės 2021-08-09 pažyma dėl įsiskolinimo už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Antstolio pranešimai Dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių aktų sudarymo.

Teismas nurodo, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Pastebėtina, kad pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą. Išaiškintina, kad atskiri civilinių teisių gynimo būdai lemia ir skirtingą pareikšto reikalavimo įrodinėjimo dalyką bei apimtį, todėl šiuo atveju atsakovas turi gerai apsvarstyti ir nuspręsti, kuris teisių gynimo būdas efektyviausiai užtikrins jo teises ir teisėtus interesus.

Byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo bendrijos susirikinimo metu priimtų protokolų pagrindu, tuo tarpu atsakovė nesutinka su reikalavimais, nes ji nėra bendrijos narė.

Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas CK ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.). Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Atkreiptinas dėmesys, kad aptartas teisinis reglamentavimas taikomas tik tais atvejais, kai asmenys yra bendraturčiai. Šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis atsakovei skirtingais laikotarpiais priklausė du žemės sklypai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise būtų priklausiusi dalis žemės sklypo ar statinio, t. y. atsakovė būtų bendraturtė. Pažymėtina, kad tuo metu, kai ginčo žemės sklypai priklausė atsakovei, šiuose sklypuose nebuvo registruoti jokie statiniai atsakovės vardu. Tokias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai, iš kurių nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „LV Turizmo centras“ nuo 2014-02-04; žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nėra registruota statinių. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovės vardu būtų registruota dalis inžinerinių tinklų (pvz. vandentiekio, kelio ar kt.).

Darytina išvada, kad pagal ieškinyje nurodomą laikotarpį ieškovė nebuvo bendraturtė nei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ar kitų objektų, todėl negali būti taikomos CK 4.75, 4.76 straipsnių ir kt. nuostatos reglamentuojančios bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, priežiūrą ir pan.

Ieškovė reikalavimą kildina bendrijos narių susirinkimų metu priimtų sprendimų pagrindu, kurie fiksuoti protokoluose. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2018-10-10 Statinių savininkų bendrijos „Stoniečiai“ steigiamojo susirinkimo metu įsteigta bendrija, patvirtinti bendrijos įstatai. Ši bendrija įregistruota 2018-12-10 Juridinių asmenų registre. GNSB „Stoniečiai“ įstatų 1.1 punktas nustato, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įgyvendinantis esamų ir/ar būsimų gyvenamųjų namų savininkų bendrąsias teises ir pareigas ir interesus, susijusius su bendrijos bendrojo naudojimo objektų ir bendrijai priskirtų žemės sklypų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu; 2.1 punktas nustato, kad bendrijos veiklą reglamentuoja CK, Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisęs aktai ir įstatai.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovei taikytinos Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos, pagal ieškovės įstatus. Teismas nurodo, kad bendrijos nariai nutaria ir apsprendžia, kokiais teisės aktais vadovausis reglamentuodami savo veiklą, t. y. vidiniuose bendrijos teisiniuose santykiuose (tarp bendrijos ir bendrijos narių), tačiau tokia situacija savaime nereiškia, kad tie teisės aktai nurodyti įstatuose turi būti taikomi ne bendrijos nariams, t. y. išoriniams teisiniams santykiams (tarp bendrijos ir ne bendrijos narių). Darytina išvada, kad bendrijos narių priimami sprendimai privalomi ir turi būti vykdomi bendrijos narių, tuo tarpu kitiems asmenims jie būtų privalomi tik tais atvejais, jeigu būtų susiję su teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymu. Jau minėta, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovę ir atsakovę būtų sieję bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, todėl Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, CK nuostatos netaikytinos. Teismo vertinimu, asmenys remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų sutartimi (susirinkimų metu) gali susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį, tačiau toks susitarimas negali būti taikomas tiems asmenims, kurie nedalyvavo ir neišreiškė pritarimo tokio pobūdžio susitarimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos tikslas yra įgyvendinti Namų valdų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, atstovauti bendrijos narių interesams (GNSB „Stoniečiai“ įstatų 2.2 punktas). Minėtų įstatų XII skyrius reglamentuoja bendrijos turtą, lėšas ir pajamų paskirstymą. Šio skyriaus 12.1 punkte nustatyta, kad bendrijos turtas yra atskiras nuo Namų valdos savininkų turto; 12.2 punkte nustatyta, kad bendrijos turtą sudaro bendrijos lėšomis pirktos ir kitais teisėtai įgytos materialinės ir finansinės vertybės. Byloje ieškovė pateikė GNSB „Stoniečiai“ 2021-09-09 Nr. STN/21.09.09 bendro naudojimo objekto aprašą, kurį sudaro devyni objektai: geriamo vandens gręžiniai su paskirstomaisiais vamzdynais, buitinių nuotekų valymo įrenginiai su surinkimo vamzdynais, lietaus nuotekų vamzdynas su surinkimo šulinėliais, vidaus susisiekimo keliai, apšvietimo stulpai, tvora, pakeliamas kelio užtvaras, vaizdo stebėjimo kamera, bendro naudojimo žemės sklypai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šie objektai priklauso ieškovei, pati ieškovė susirinkimų metu sprendė, kokį turtą įsigyti, kaip jį administruoti ir pan. Reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad atsakovė bendrijos narių susirinkimuose nedalyvavo, pritarimo bendrijos narių sprendimams neišreiškė, apie konkrečius priimtus sprendimus dėl kaupiamosios įmokos, administravimo įmokos, gatvių apšvietimui neišreiškė. Pastebėtina, kad pačios kaupiamosios įmokos paskirtis susieta su konkrečiais objektais, administravimu ir eksploatacinėmis išlaidomis. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad iš susirinkimo metu sprendžiama dėl kaupiamųjų įmokomų panaudojimo. Tuo tarpu administravimo išlaidos, kurios renkamos iš esmės skirtos bendrijos valdymo organų ir darbuotojų darbo užmokesčiui ir pan. Akivaizdu, kad asmuo, kuris nėra bendrijos narys neturi prisidėti prie tokio tipo išlaidų dengimui. Galiausiai, įmoka už gatvių apšvietimo įrengimą, skirta gyventojų gerbūviui, bet patys įrenginiai priklauso bendrijai, kaip savarankiškam asmeniui, o ne atskiriems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės susirinkimų metu priimti sprendimai negali būti taikomi ne bendrijos nariui (atsakovei), o nesant duomenų, kad atsakovė būtų nurodomu laikotarpiu buvusi bendraturtė su kitais asmenimis dėl nurodomų žemės sklypų, todėl netaikytinos ir CK normos dėl bendrosios dalinės nuosavybės. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškinys atmestas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.