Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Halito“, A. R., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytiniame teismo posėdyje, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta visiems suinteresuotiems asmenims, papildomai išaiškinant, kad iki paskirto teismo posėdžio dar turi teisę pateikti rašytinius paaiškinimus (CPK 234 straipsnis). Iki teismo posėdžio kiti suinteresuoti asmenys papildomų rašytinių paaiškinimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/23/01529 pagal VMI prie FM išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 467-193038 dėl 654,63 Eur skolos išieškojimo, kurioje išieškojimas vykdomas iš skolininkės UAB „Halito“ išieškotojos VMI naudai.

Nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas 2023 m. spalio 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-172-58172 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas minėto patvarkymo neįvykdė ir informacijos apie turtinę padėtį nepateikė, antstolis pareiškimu prašo už 2023 m. spalio 18 d. patvarkymo Nr. S-23-172-58172 neįvykdymą UAB „Halito“ vadovui A. R. skirti baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 604 straipsnį procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Antstolio procesinių dokumentų įteikimui gali būti taikomos ir bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką. CPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 605 straipsnį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka; vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (2 dalis) CPK 624¹ straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).

Patvarkymas Nr. S-23-172-58172 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“ išsiųstas 2023 m. spalio 18 d. UAB „Halito“ Juridinių asmenų registro išraše nurodytais adresais ir elektroniniu paštu (v. b. l. 17-22). Registruoti laiškai UAB „Halito“ buveinės adresu ir įmonės vadovo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, grįžo neįteikti, o išsiuntus išviešintu el. paštu – asvorian@gmail.com, duomenų apie jų gavimą patvirtinimo negauta. (v. b. l. 17-22)

2023 m. spalio 18 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-58176 priverstinai nurašytos UAB „Halito“ priklausančios 645,63 (šeši šimtai keturiasdešimt penki Eur, 63 ct) piniginės lėšos.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalis numato, jog juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Įstatymas imperatyviai nurodo, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, „UAB „Halito“ vadovu nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. paskirtas A. R. (CK 2.66 straipsnis, 2.67 straipsnis).

Teisėto ir nenuginčyto antstolio reikalavimo nevykdymas pripažintinas CPK 585 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir įvertinus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog UAB „Halito“ vadovas A. R. nevykdė antstolio teisėtų reikalavimų, įmonės vadovas buvo tinkamai informuotas apie pareigas ir įspėtas apie atsakomybę už antstolio patvarkymo nevykdymą (CPK 585 straipsnis), tačiau iki pareiškimo padavimo patvarkymo vykdyti nepradėjo, paaiškinimų, kodėl patvarkymas nevykdomas antstoliui ir teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas antstolio pareiškimą tenkinti ir UAB „Halito“ vadovui A. R. skirti piniginę baudą (CPK 585 straipsnis). Baudos skyrimo tikslas nėra bausmė, o baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas - garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą. Įstatymas numato, kad bauda skiriama už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, į tai, kad UAB „Halito“ vadovas A. R., pagal vykdomosios bylos duomenis ir toliau jo nevykdo, nenurodo jokių nevykdymo priežasčių, darytina išvada, kad skirtina 10 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną nuo teismo nutarties priėmimo dienos.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad suinteresuotam asmeniui bauda skiriama nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki tinkamo antstolės patvarkymo įvykdymo, taip pat siekiant užtikrinti, kad nebūtų priskaičiuota neproporcingai didelė baudos suma, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga nustatyti, jog maksimali išieškotina iš UAB „Halito“ vadovo A. R. baudos suma negali viršyti 300 Eur. Jei A. R. priskaičiuota baudos suma pasieks nustatytą maksimalią sumą, bet antstolio patvarkymas vis dar nebus įvykdytas, antstolis galės iš naujo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-333-1092/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-246-253/2022 ir Nr. 2S-224-777/2022).

UAB „Halito“ vadovui A. R. išaiškintina, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus (CPK 75 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi,

Teismas nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Paskirti UAB „Halito“ vadovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už antstolio Jono Petriko 2023 m. spalio 4 d. patvarkymo S-23-172-58172 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“ nevykdymą 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 12 d. Nustatyti, kad maksimali išieškotina iš UAB „Halito“ vadovo A. R. baudos suma pagal šią nutartį negali viršyti 300 Eur (trijų šimtų eurų).

Išaiškinti, kad baudos skyrimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolio patvarkymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.