Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios V. B. IĮ Ant marių kranto, atstovaujančios bankroto administratoriaus J. G., ieškinį atsakovui V. B., dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (CPK 130 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė prašo taikyti atsakovui atsakomybę dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei, taip pat, nevykdant imperatyvių įstatymo normų organizuojant įmonės kasdieninę veiklą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad vadovas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, pažeidus minėtą imperatyvią pareigą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti reikalinga nustatyti, kada atsirado vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylą, t.y. nuo kada bendrovė tapo nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi V. B. IĮ Ant marių kranto iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-950-796/2018). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas V. B. IĮ Ant marių kranto kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, bendra kreditorinių įsipareigojimų suma 26 885,07 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas aplinkybe, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti dokumentai, dėl ko negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties bei identifikuoti su juo susijusių operacijų. Pareigą perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Ši pareiga kildintina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vieninteliu atsakingu asmeniu buvo atsakovas V. B.. Jis, kaip individualios įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo V. B. IĮ Ant marių kranto, tuo pažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Be to, nemokėjimas mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovas, kaip įmonės vadovas, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 26 885,07 Eur (CK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, kadangi administratorei neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra jokių galimybių juos patenkinti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už iki bankroto bylos iškėlimo V. B. IĮ Ant marių kranto susiformavusius įsiskolinimus kreditoriams. Šių įsiskolinimų suma yra 26 885,07 Eur. Finansinių reikalavimų suma šiuo konkrečiu atveju laikytina žala įmonės kreditoriams, kurią pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti individualios įmonės vadovas – atsakovas V. B.. Atsakovo kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo (CPK 178 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistinas 101 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priteisti ieškovei bankrutavusiai V. B. IĮ Ant marių kranto, atstovaujamai bankroto administratoriaus J. G., iš atsakovo V. B. 26 885,07 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 07 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 26 885,07 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2018 m. rugsėjo 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. B. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.