- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 1-189-312/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Civilinis ieškovas
- P. Z.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Jurgita Lučinskaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K. (V. K.), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) lenkas, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu, 9 klasių išsilavinimo, teistas: 1) 2004-04-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 str. 1 d. areštu 45 paroms, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; 2) 2005-01-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. areštu 70 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., bausmę subendrinus su 2004-04-27 nuosprendžiu paskirtąja bausme, galutinė bausmė paskirta areštas 90 parų, 2005-06-20 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę; 3) 2006-11-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008-01-22 nutartimi 2008-01-30 paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 157 str. 3 d., lygtinai prieš 2 mėnesius 25 dienas, neišnykę trys teistumai, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,
Š. D., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2009-08-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. 7 MGL dydžio, t. y. 910,00 Lt bauda, teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir
R. T., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, neteistas gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. K. nužudė žmogų, kaltinamieji Š. D. ir R. T. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. K. 2011 m. gegužės 8 d., apie 20.30 val., šalia viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamiškėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė V. B. ne mažiau aštuoniolikos smūgių kojomis ir rankomis į veidą, kojas bei rankas, padarydamas muštines žaizdas, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, daugybines poodines kraujosruvas rankose ir kojose bei sukėlusį nukentėjusiojo mirtį nosies sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžiais, sukėlusiais kraujavimą į kvėpavimo takus, kas komplikavosi uždusimu, užpildžius krauju kvėpavimo takus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą nuo kurio V. B. įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis Š. D. 2011 m. gegužės 8 d., apie 20.30 val., šalia viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamiškėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė pastarajam rankomis bei kojomis ne mažiau penkių smūgių į rankas ir kojas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o taip pat padarydamas jam daugybines poodines kraujosruvas rankose ir kojose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. T. 2011 m. gegužės 8 d., apie 20.30 val., šalia viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamiškėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė pastarajam rankomis bei kojomis ne mažiau penkių smūgių į petį ir šonus, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o taip pat padarydamas jam odos nubrozdinimą kairio peties priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. K. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad kitus kaltinamuosius pažįsta, nes gyvena tame pačiame miesto rajone, V. B. įvykio dieną matė pirmą kartą. 2011 m. gegužės 8 d., apie 12.00 val. dienos, susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis, R. T., Š. D., G. B. ir Ž. G., kuriam buvo prakirsta galva. Tuomet L. K. išvažiavo su Ž. G. į ligoninę. Jis (kaltinamasis) tuo metu buvo išgėręs apie vieną litrą stipraus alaus. Maždaug po valandos ar dviejų valandų sugrįžo L. su Ž. Po to jie visi nuėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, kur susėdo ratu ant žemės ir gėrė stiprų alų. Prie jų dar prisijungė V. B. su E. G.. Taip alkoholinius gėrimus gėrė apie tris valandas. Jis buvo gerokai išgėręs, todėl dėl girtumo ir vaikystėje patirtos traumos tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Iš pradžių visi bendravo draugiškai, bet po to V. B. susipyko su Ž. G. dėl G. žmonos E., nes ji tuo metu buvo išėjusi gyventi pas V. Tuomet Ž. ir V. atsistojo ir pradėjo stumdytis. Jis (kaltinamasis) norėjo juos išskirti, bet V. B. jį pastūmė ir jis nukrito. Tada atsistojęs jis (kaltinamasis) dešinės rankos kumščiu sudavė V. du smūgius į kairį žandą. Po smūgių V. B. liko stovėti, bet apsiramino ir atsisėdo maždaug už pusės metrų nuo jų. Jis dar V. B. vieną kartą įspyrė į nugarą, kai jis gulėjo. Po šio jo smūgio V. B. į nugarą, prie pastarojo pribėgo Š. D. ir dėl kažkokio telefono pradėjo spardyti V. į galvą. Apie dešimt minučių Š. spardė šiam į galvą, šonus, po to du ar tris kartus užšoko kojomis V. B. ant galvos. Tuo metu B. jau gulėjo ant kairio šono toliau nuo jų, o jie buvo pasitraukę. R. T. prie V. B. priėjęs nebuvo. Po to jie visi nuėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, o V. B. liko gulėti. Prie jo taip pat pasiliko E. G.. Kitą dieną atvykus pas jį policijai sužinojo, kad V. B. mirė. Kaltu prisipažįsta tik dėl to, kad sudavė kumščiu V. B. du smūgius į veidą ir vieną smūgį koja į nugarą. Kodėl liudytojai duoda kitokius parodymus negu jis, paaiškinti negali. Dėl to, kad liudytojai sako, jog V. B. buvo nutemptas link miškelio, gali paaiškinti tik tai, kad gal liudytojai susitarė, nors L. K. ir yra jo draugė, bet taip pat prikalbėjo nesąmonių, gal norėjo jį apkalbėti, tačiau dėl ko tai galėtų daryti, nežino. Dėl ko jį apkalba Š. D., taip pat paaiškinti negali. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, neminėjo, kad Š. D. du, tris kartus buvo užšokęs V. ant galvos, tačiau kodėl to nepasakė, nežino, gal tiesiog nebuvo užfiksuota apklausos protokole. Konflikto metu buvo išgėręs alaus bei degtinės ir buvo stipriai apgirtęs.
Toliau duodamas parodymus, atsakant į prokuroro klausimus, kaltinamasis parodė, kad konfliktas su V. B. kilo dėl Ž. G. žmonos E., dėl telefono konflikto nebuvo. Kodėl į konfliktą įsijungė Š. D., nežino. Toliau lygtai ir buvo konfliktas dėl telefono vagystės, nors pinigus už telefoną V. B. lyg ir buvo atidavęs, bet jis (kaltinamasis) nežino. R. T. tempė V. B. už plaukų.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 102-103, 127, 131-132), kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir, be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad 2011 m. gegužės 8 d. jis su draugais jau kelintą dieną gėrė. Apie 14.00 val., kartu su L. K., G. B., Š. D., R. T., E. G., Ž. G. ir V. B. nuėjo prie miškelio, už teniso kortų, esančių už „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio ir susėdę ratu ant žolės, gėrė. V. B. sėdėjo per vieną žmogų nuo jo. Begeriant, E. G. susipyko su Ž. G. ir jie atsistoję susistumdė. Tuomet nuo žemės atsistojo V. B., norėdamas užstoti E., susistumdė su Ž. G., todėl jis (kaltinamasis) atsistojo ir norėjo juos išskirti, bet V. jį pastūmė nuo ko jis nugriuvo. Tuomet jis (kaltinamasis) atsistojo ir sudavė V. B. vieną kartą kumščiu į veidą bei kartą spyrė dešine koja į nugarą. Tuo metu pašoko ir Š. D., kuris pribėgęs prie sėdinčio V. B., koja du ar tris kartus spyrė jam į galvą. Kas vyko toliau, nežino, nes pasitraukė į šalį ir į tą pusę nežiūrėjo, o kai atsisuko, pamatė V. B. gulintį ant žemės, bet šalia jo jau nieko nebuvo. Jis prie V. B. priėjęs nebuvo, į jį nekreipė jokio dėmesio, o po kurio laiko nuėjo su kitais toliau gerti prie parduotuvės. Vėliau duodamas parodymus, kaltinamasis parodė, kad jis V. B. sudavė 2-3 smūgius kumščiu į veidą, kraujas nebėgo. Po to iš karto priėjo Š. D. ir puolė mušti V., iš pradžių suduodamas jam kumščiais į galvą, nuo ko V. nugriuvo, o vėliau smūgiavo jam gulinčiam koja iš viršaus į kairę veido pusę. Š. V. B. mušė apie dešimt minučių, sudavė daugiau nei dešimt smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Kiti į tai nereagavo, tik po kurio laiko jis (kaltinamasis) su R. T. priėjo prie V. B. ir atitraukė Š. D. į šalį. V. liko gulėti. Ar jam bėgo kraujas - nematė.
Kaltinamasis Š. D. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta, jog V. B. įspyrė vieną kartą į pilvą. 2011 m gegužės 8 d. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jis, Liutauras, L. K., R. T., G. B., vyras pravarde “Čipa“ ir dar keli asmenys. R. T. ir V. K. pažinojo anksčiau, nes gyveno viename rajone, o V. B. buvo jo kaimynas. Visi nutarė nueiti į miškelį išgerti. Iki to laiko jis buvo išgėręs maždaug vieną litrą alaus. Nusipirko keturis ar šešis pusantro litro talpos butelius alaus ir miškelyje susėdę gėrė. Maždaug po valandos iš miškelio išėjo Ž. G., E. G. ir V. B. ir prisėdo prie jų. Jis sėdėjo šalia G. B., už jos – L. K., toliau – V. B.. Kaip sėdėjo kiti – neprisimena. Pokalbio metu jis paklausė V. B. ar jis dar vagia iš savų. To paklausė todėl, kad maždaug prieš metus V. iš jo buvo pavogęs telefoną. V. atsakė, kad nevagia. Kadangi jis (kaltinamasis) jau buvo gerokai išgėręs, vienu metu užmigo. Po to prabudo nuo moterų riksmų, ir pamatė kaip maždaug už 15 metrų nuo jo V. K. spardo gulintį žmogų. Ar šalia V. buvo dar kas nors, neprisimena. Kad spardomas žmogus yra V. B., nematė, nes vyriškis gulėjo į jį nugara. Tuomet jis priėjo arčiau ir pamatė, kad žmogus visas kruvinas, rankomis susiėmęs už galvos. Kaip tik tuo metu L. K. pasakė, kad šis pavogė telefoną, ir jis (Š. D.) vieną kartą spyrė jam į pilvą, bet jį nuo V. atitraukė G. B. ir liepė prie šio nelįsti, nes jis už telefoną pinigus atidavė. Tada jis nuėjo į šalį ir atsisėdo prie kitų. Iš tikrųjų, V. B. už pavogtą telefoną jam visus pinigus buvo atidavęs jau anksčiau. Pastarajam vieną kartą įspyrė į pilvą, nes buvo girtas. Prie gulinčio V. B. matė tik vieną V. K.. Po kurio laiko jis su G. B. nuėjo namo. Konflikto metu V. K. jo neragino mušti V. B., tik sakė, kad šis pavogė telefoną. Kaip V. B. atsirado toliau nuo sėdinčiųjų, nežino, nes tuo metu miegojo. Kol visi sėdėjo ratu, nematė, kad kas nors būtų sudavęs smūgius V. B.. Kiek tiksliai smūgių sudavė V. K., pasakyti negali. Galėjo suduoti apie penkiolika smūgių kojomis. V. B. gulėjo ant kairio šono ir nuo smūgių galvą dengėsi rankomis. Kas po to atsitiko su V. B., nesidomėjo, nes buvo piktas dėl anksčiau pavogto telefono. Nors šis pinigus ir atidavė, bet jie nebendravo. Kad R. T. būtų mušęs V. B. – nematė. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pirmoje apklausoje buvo pasimetęs ir nežinojo ką sakyti, po to pasakojo viską taip kaip buvo. Ikiteisminiame tyrime duotus parodymus palaiko iš dalies, t. y. palaiko paskutinius teisme duotus parodymus. Kodėl V. K. jį apkalba - nežino.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 154-155, 157-159, 168-171, 189), kaltinamasis Š. D., be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad V. B. maždaug prieš metus iš jo buvo pavogęs telefoną, tačiau grąžinęs 200,00 Lt, bet po to jie nebebendravo. Begeriant miškelyje, iš pradžių viskas vyko draugiškai, tik jis V. B. papriekaištavo dėl anksčiau pavogto mobilaus ryšio telefono. Jokių kitų konfliktų nebuvo ir, būdamas visiškai girtas, jis užmigo. Jis pabudo nuo merginų riksmų ir pamatė 15-20 metrų atstumu nuo jų ant šono nugara į jį gulintį žmogų, šalia kurio galvos stovėjo V. K., pravarde „Leninas“ ir nuolat eidamas aplink gulinčio žmogaus galvą, iš visų pusių į ją spardė abiem kojomis bei kelis kartus sulenkdamas ir ištiesdamas koją, smūgiavo į galvą iš viršaus. Iš viso į galvą buvo suduota kojomis 5-8 smūgiai. Gulintis žmogus vartėsi bei buvo užsidengęs veidą rankomis, taip bandydamas apsiginti. Tuomet jis atsistojo ir priėjęs arčiau, išgirdo mušamą žmogų kriokiantį ir gargaliuojantį bei atpažino V. B.. V. K. pasakius „šitą žiurkę užmušiu“, jis (Š. D.) V. B. dešine koja sudavė vieną smūgį į pilvą, bet G. B. jį iš karto nuo V. B. nutempė. Jis matė, kad V. veidas buvo truputį kruvinas. Ar V. K. toliau mušė V. B., neprisimena. Po kurio laiko jis dar truputį išgėręs ir nekreipdamas dėmesio į V. B., liepus G. B., su ja kartu išėjo namo.
Tokius pačius parodymus kaltinamasis Š. D. davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, tik nurodė, kad V. K. koja V. B. sudavė į galvą apie penkiolika smūgių, o po to kai jis (Š. D.) nuėjo, V. liko šalia V. B. ir mušė jį dar apie dvi - tris minutes.
Kaltinamasis R. T. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai, su V. B. kartu mokėsi. Nepažįsta tik Ž. G. ir jo žmonos E. 2011 m. gegužės 8 d. išėjęs pavedžioti šuns, susitiko Š. D., V. K., L. K. ir Ž. G., kurie gėrė degtinę ir butelį jau buvo baigę. Po to atėjo V. B. su E. G.. Visi nusipirko 5-6 pusantro litro talpos butelius alaus ir nuėjo prie „Elguvos“ gerti. Iš pradžių visi gėrė vienodai, tik G. mažiau. Išgertuvių metu L. K. ir E. G. pradėjo pyktis, kiek jis suprato, dėl to, kad V. B. gyvena su E. Tada į barnį įsikišo V. K., kuris užsistojo L. Tuomet susistumdė V. B. su V. K., kurie stumdydamiesi nuėjo į šalį. Kad kuris nors būtų sudavęs smūgius – nematė. Jis (kaltinamasis) liepė V. eiti namo, nes jam gali blogai baigtis, bet šis neklausė ir pradėjo kažką sakyti ant V. Tuomet jis dar kartą liepė jam išeiti ir sudavė pastarajam į petį, bet šis vis tiek nepaklausė ir toliau konfliktavo. Š. D. tuo metu negalėjo miegoti, nes jis nurodė visai kitą vietą kur viskas vyko ir tai galėjo būti dėl jo stipraus girtumo. Po to, kai jis (R. T.) sudavė smūgį V. B. į petį, šis neišėjo ir toliau konfliktavo su V. K.. Jis (kaltinamasis) kartu su V. K. V. B. už plaukų netempė. Konfliktas tęsėsi nuo tos vietos, kur jie sėdėjo maždaug šešių metrų atstumu link (duomenys neskelbtini) viešbučio pusės. Tiksliai neprisimena, bet atstumas galėjo būti ir apie penkiolika metrų. Jis, supykęs ant V. B., kad šis jo nepaklausė, toliau į juos nekreipė dėmesio. Vyrai buvo jam už nugaros. Ten konfliktas vyko apie penkias minutes, tačiau jis jokių smūgių negirdėjo, nes kompanijoje buvo garsiai kalbama. Vėliau Š. D. prisiminė telefoną ir nubėjo link jų. Maždaug po penkių minučių, jis (R. T.) atsisukęs pamatė gulintį V. B., jo niekas nemušė, vyrai tik stovėjo. Tada jis išėjo namo. Prisipažįsta, kad sudavė V. vieną smūgį į petį, tačiau ne norėdamas jo sužaloti ar sukelti jam skausmą, bet stengdamasis atkreipti jo dėmesį.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis R. T. paaiškino, kad galėjo būti, jog į konfliktuojančių V. ir V. pusę buvo atstisukęs ir iki Š. D. nuėjimo link jų ir, kad V. B. jau gulėjo ant žemės, todėl tuos parodymus palaiko.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 190-192, t. 4, b. l. 24-25), kaltinamasis R. T., be aukščiau aptarpų aplinkybių, parodė, kad besėdint, tarp V. B. ir V. K. kilo žodinis konfliktas dėl kažkokio pavogto telefono. V. pakvietė V. pasikalbėti ir jis matė, kaip jie stovėdami 3-4 metrų atstumu stumdėsi, bet į juos niekas nekreipė dėmesio. Netrukus jie grįžo ir atsisėdo atgal, bet po 2 minučių V. B. vėl ėmė reikšti nepasitenkinimą, todėl jis priėjo prie pastarojo ir, norėdamas jį nuraminti, nestipriai sudavė jam kairiu kumščiu vieną kartą į dešinį petį, sakydamas, kad jis eitų namo. Po to jis grįžo į savo vietą, o po kurio laiko pamatė, kaip V. K. ir V. B., jau būdami link teniso kortų dvidešimties metrų atstumu, vėl kažką aiškinasi susikibę, bet nesimušė. Netrukus link jų nuėjo Š. D., o pastarajam einant, jis jau matė V. B., gulintį ant žemės. Suprato, kad darosi nesąmonės, pasiėmė šunį ir išėjo. Išeidamas matė, kaip link V. B. ėjo L. K. ir E. G.. Jis nematė, kad V. K. ir Š. D. muštų V. B., tačiau tai suprato iš aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis R. T. kaltu neprisipažino, o kaltinamieji V. K. ir Š. D. prisipažino iš dalies, jų kaltė įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė P. Z. parodė, kad V. B. buvo jos sūnaus klasės draugas, su sūnumi palaikydavo ryšį, dažnai užeidavo, kartais likdavo nakvoti. 2011 m. gegužės 7 d., šeštadienį jis buvo atėjęs pas jos sūnų, jokių sumušimų ant jo nesimatė, o pirmadienį per televiziją išgirdo apie įvykį. V. tėvai buvo anksti mirę, 2010 metais jis už skolas prarado butą, artimųjų neturėjo, todėl po šio įvykio ji V. palaidojo. Ji gavo 1050,00 Lt laidojimo pašalpą ir laidotuvėms dar pridėjo savo pinigų – 1000,00 Lt. Pirko karstą, mokėjo duobkasiams, turėjo kitų išlaidų, dėl kurių yra pateikusi byloje dokumentus.
Liudytoja E. G. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nužudytąjį. 2011 m. gegužės 8 d., po pietų paskambino jos vyras Ž. G. ir pakvietė ateiti išgerti į sodelį prie „Elguvos“, Karoliniškių mikrorajone. Tą dieną su V. B. jau buvo išgėrę stipraus alaus ir jautėsi apsvaigę. Ji nuėjo kartu su V., nes tuo metu su juo gyveno apleistame name. Iš pradžių susitiko sodelyje prie „Elguvos“, paskui visi perėjo į miškelį prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio. Ten buvo Š. D., G. B., L. K., V. K. pravarde „Leninas“, R. T. ir dar kažkoks tamsus vyras, kurio nepažinojo. Kažkas nupirko maždaug keturis 8 laipsnių stiprumo, dviejų litrų talpos butelius alaus. Begeriant, ji su L. K. susiginčijo ir V. ją (E. G.) užstojo. Tuomet V. jį pasišaukė pasišnekėti. Ar jis V. sudavė smūgį, neprisimena. Jie nuėjo truputį toliau, jokio triukšmo nesigirdėjo. Maždaug po 5-10 minučių sugrįžo ir atsisėdo. Besėdint Š. D. pasakė V., kad šis kažkada iš jo pavogė telefoną. Po to V. K. pradėjo mušti V. Š. tuo metu sėdėjo. Iš pradžių V. su V. buvo atstistoję, vėliau V. jį pastūmė, nuo ko šis nugriuvo ir tuomet V. pradėjo spardyti V. kojomis. Spyrė jam virš dešimties kartų. Pataikė V. į galvą. Kiek laiko visa tai tęsėsi, pasakyti negali. Po to, vienu metu, prie V. su V. priėjo Š. D. ir maždaug penkis kartus įspyrė gulinčiam V. kažkur į šoną. Vėliau prie jų priėjęs R. T., įspyrė V. apie porą kartų į kojas. Mušant V.,V. K. buvo prie jo galvos, Š. D. prie šono, o R. T. arčiau kojų. Po to, V. pradėjo gargaliuoti ir vyrai nustojo jį mušti. Tada visi atsitraukė. Priėjusi pamatė, kad V. veidas kraujuotas. Supratusi, kad jam gali būti blogai, pradėjo šaukti, kad kas nors kviestų greitąją medicinos pagalbą. Tada visi pradėjo skirstytis. Kas iškvietė medikus – nežino. Po kažkurio laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Medikai konstatavo V. B. mirtį. Matėsi, kad V. iš nosies tekėjo kraujas, vėliau jis nustojo gargaliuoti. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis, nes šiuo metu kai kurias aplinkybes gali painioti nežymiose detalėse.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90-91, 92-95, 108-111, 124-125, 132-133), liudytoja E. G., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad įvykio dieną miškelyje buvo ji su V. B., Š. D. su G. B., L. K. su V. K., Ž. G. ir R. T.. Visi sėdėjo ratu ir apie tris valandas vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.45 val., tarp jos ir L. K. kilo asmeninis konfliktas. Vienu metu L. K. užsimojo jai suduoti, pasilenkdama link jos, o V. B. uždengė ją savo kūnu ir pradėjo šaukti ant L. Tuomet atsistojo V. K., kuris sėdėjo priešais V. B. ir vieną kartą spyrė jam į galvą, smūgis buvo stiprus, nuo kurio šis nugriuvo ant žolės. Po to V. B. atsistojo, paėjo link stovinčio V. K. ir norėjo jam trenkti atgal, bet buvo labai girtas. Tuomet V. K., sudavęs jam ranka į krūtinę, vėl pargriovė ant žemės ir pradėjo jį, gulintį ant nugaros, spardyti kojomis. Tuomet prie jų pribėgo ir Š. D., kuris rėkdamas, jog V. B. už pavogtą telefoną liko jam skolingas dar du šimtus litų, kartu su V. K. ir buvusiu toje vietoje R. T., ėmė spardyti V. V. K. sudavė gulinčiajam į įvairias kūno vietas apie 20-30 smūgių, Š. D. sudavė apie penkis smūgius, gal ir mažiau, o R. T. - ne daugiau penkių smūgių. V. K. stovėjo šalia gulinčio ant nugaros V. B. dešinėje arčiau galvos, Š. D. stovėjo šalia V. K., tik arčiau V. apatinės kūno dalies, o R. T. stovėjo iš kitos pusės, bet kiek kas smūgių sudavė ir į kurias vietas, ji negali pasakyti, tačiau daugiausia į galvą spardė V. K.. Tai truko ne ilgiau dešimties minučių. Po suduotų smūgių V. B., pasisukęs ant šono, nusirito nuo kalniuko apie vieną metrą ir labai garsiai pradėjo gargaliuotibeir kriokti. Visi kiti konfliktą stebėjo, bet nesikišo, o ji rėkė, prašydama kad liautųsi mušę. Baigus mušti, pribėgo prie gulinčio V. B. ir pamatė, kad jam iš burnos bėga kraujas, visas veidas buvo kruvinas, todėl pradėjo prašyti, kad kas nors kviestų greitąją medicinos pagalbą. Tuomet išgirdo kaip kažkas sušuko „bėgam“ ir visi, surinkę alų, pabėgo. Ji liko prie V. B.. Kuriuo momentu jis mirė, pasakyti negali, nes jai pribėgus, jis nejudėjo, o vėliau liovėsi ir kriokęs.
Liudytoja G. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su Š. D. anksčiau tris metus kartu gyveno. Įvykio dieną miškelyje susirinko ji, L. K., V. K., R. T., Š. D., E. G., V. B. ir Ž. G.. Visi gėrė 8 laipsnių stiprumo alų, supilstytą į dviejų litrų talpos plastikinius butelius, o ji – sidrą. Begeriant, L. K. ir E. G. pradėjo kažko pyktis. V. B. užstojo E. Tada stovėdamas V. koja spyrė sėdinčiam V. B. į nosį. Smūgis buvo stiprus, nes šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. V.nuo smūgio nenugriuvo, liko sėdėti. Paskui V. su V. B. nuėjo pasiaiškinti link miško. Kuris kurį kvietė eiti pasikalbėti, nežino. Vėliau abu sugrįžo ir gėrė toliau. Po kažkurio laiko, V. B. sėdint nuleista galvą, priėjęs V. K., spyrė jam į galvą. Nuo šio smūgio V. tik dar labiau nuleido galvą, bet liko sėdėti. Po to V. už plaukų nutempė V. į šalį, maždaug už 3-4 metrų nuo visų. Ten V. gulinčiam V. spyrė į galvą, po to spyrė jam dar kelis smūgius. Š. D. tuo metu miegojo, tačiau prabudęs ir pamatęs, kad V. daužo V. B., atsistojo ir priėjęs prie jų, vieną kartą įspyrė V. į pilvą. Kai Š. priėjo prie V. ir V., V. stovėjo prie V. galvos. Kokios nors kalbos apie telefoną ar skolą nebuvo. V. K. taip pat baigė mušti. R. T. V. nemušė, jis tik jį gynė, sakydamas „baikit, baikit, vyrai“. Matėsi, kad V. guli be sąmonės, todėl L. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o jie visi išėjo, liko tik E. G.. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, prašo jais vadovautis.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135-137), liudytoja G. B., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad begeriant, tarp visų pradėjo kilti įvairūs nesutarimai. Tai visi kaltino E. G. dėl jos santykių su V. B., tai konfliktavo dėl kažkokios skolos. Vienu metu, V. B. ginant E. G., atsistojo V. K., kuris vieną kartą stipriai dešine koja spyrė priešais sėdinčiam V. į veidą ir šis nuo smūgio griuvo aukštielninkas ant žemės, bet netrukus atsikėlė ir vėl atsisėdo. Po to visi gėrė toliau, bet praėjus maždaug penkioms minutėms, tarp V. K. ir V. B. vėl kilo konfliktas ir prie sėdinčio V. priėjęs V., sugriebė jam už plaukų ir nutempė jį sėdintį apie keturis metrus toliau nuo kitų ir dar du kartus spyrė V. į veidą ir galvą. Nuo smūgio į galvą V. nukrito ant žemės šonu, o V. dar kartą koja iš viršaus labai stipriai spyrė V. į galvą ar veidą. Tuomet, nieko nesakęs, prie gulinčio V. pribėgo Š. D. ir vieną kartą dešine koja spyrė jam į tarpukojį, tačiau jai pakvietus, jis grįžo prie jos. Matė, kad prie V. B. buvo priėjęs ir R. T., tačiau ar jis jį mušė, nematė. Po dešimties minučių V. ėmė labai stipriai kriokti ir priėjusi prie jo, pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas, o iš burnos - putos. Ji sušuko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Po to visi išsiskirstė.
Liudytojas Ž. G. parodė, kad kaltinamuosius ir nužudytąjį pažįsta, nes gyvena viename Vilniaus miesto rajone. Visų įvykių gerai neprisimena, nes tos pačios dienos rytą jis buvo sumuštas bei praradęs sąmonę. 2011 m. gegužės 8 d., su kaltinamaisiais, nužudytuoju, savo žmona E., G. B., L. K. ir R. T. miškelyje gėrė alų. Kiek išgėrė – neprisimena. Iš pradžių įvyko konfliktas tarp V. B. ir V. K. ir jie susimušė. Kiek pamena, V. K. kumščiu trenkė V. B. į veidą, vėliau abu pasišalino toliau aiškintis. Po to sugrįžo ir gėrė toliau. Paskui Š. D. užsiminė, kad dingo jo telefonas ir tada V. K. vėl priėjęs prie V. B., pradėjo klausinėti kur yra telefonas. V. K. vėl pradėjo V. spardyti. V. nuo smūgių buvo nukritęs ant žemės ir V. jį spardė gulintį. Kiek sudavė smūgių, pasakyti negali, bet buvo ne vienas smūgis. Kur pataikė, tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Prie jų pribėgo R. T. ir bandė raminti. Po to pribėgo Š. D. ir ne daugiau kaip pora kartų spyrė V. kažkur į šlaunį. Tada G. B. nutraukė Š. D. į šalį. Kaip jam pasirodė, per tą visą sumaištį netyčia spyrė ir R. T., tačiau kur jis pataikė, neprisimena. Po to L. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o jie išėjo. Su V. liko E. Kitą dieną sužinojo, kad V. B. mirė.
Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas paaiškino, kad tuo metu galėjo nurodyti aplinkybes netiksliai, nes pats buvo sumuštas ir neblaivus, todėl kai kurių aplinkybių neatsiminė ir jas nurodė netiksliai. Kad Š. D. būtų spardęs V. į galvą, jis nematė. Duodamas parodymus kitą dieną, šios aplinkybės jau nebenurodė, todėl šių parodymų nepalaiko.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 155-156), liudytojas Ž. G. be aukščiau paminėtų palinkybių parodė, kad jiems begeriant alų, Š. D. pradėjo rėkti ant V. B., kad šis pavogė iš savų telefoną. V. tai neigė, bet Š. ėmė jį kaltinti, kad jis gražino jam pinigus, o jei būtų nevogęs, tai negražintų. Jis neprisimena kas konkrečiai, tačiau ar Š. D. ar V. K. prišoko prie sėdinčio V. B. ir ranka ar koja trenkė jam į galvą, nuo ko šis nugriuvo. Tuo metu kraujas jam nebėgo. Po to visi vėl susėdo, tačiau V. B. pasiūlė V. nueiti į šalį pasikalbėti. Atsistojęs V. B. nuėjo link miškelio, o jam iš paskos atsistojo ir nuėjo V. K., Š. D. ir R. T.. Jie paėjo apie dešimt metrų atstumu, o kiti liko sėdėti savo vietose ir gėrė toliau. Kas vyko miškelyje, nematė, bet kai vyrai grįžo, V. iš nosies bėgo kraujas. Maždaug po dvidešimties minučių V. vėl susikivirčijo su Š. D. dėl to paties telefono. Tuomet Š. D. su V. K., pribėgę prie V., dviese kartu ėmė kojomis spardyti sėdinčiam V. į galvą. Kuris tiksliai, iš kurios pusės ir po kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, bet V. nuo gautų smūgių nugriuvo ant kairio šono. V. K., stovėdamas V. iš priekio, o Š. D. - iš užnugario, toliau jį spardė. Kiekvienas jų sudavė gal po 3-5 stiprius smūgius kojomis, tačiau į kurią vietą buvo suduota ir kiek smūgių, pasakyti negali. Maždaug po dviejų minučių prie jų pribėgo ir R. T., kuris gulinčiam V. B. vieną kartą spyrė koja, bet kur pataikė, jis nematė. Tuo metu V. iš nosies stipriai bėgo kraujas. Po kurio laiko jis pamatė, kad šis nebejuda, o priėjusi prie jo E. G. sušuko, kad V. nebekvėpuoja. L. K. iškvietė greitąją pagalbą, o jie pamatę, kad V. visas kruvinas bei stipriai sumuštu veidu, išsigando ir visi išėjo. Prie V. liko tik E. G..
Liudytoja L. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, mirusįjį matė vieną kartą. V. K. yra jos draugas, su juo bendrauja artimai jau aštuonerius metus. Maždaug prieš metus, įvykio dieną ji vežė Ž. G. į ligoninę, po to susitiko su Š. D., R. T., V. K., G. B., E. G.. Apie 19.00 val., visi nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio išgerti alaus. Begeriant, ji susipyko su E. G., kad ši nesirūpina vyru, nenuveža jo į ligoninę. Girdėjo, kad tarp vyrų vyko kažkoks ginčas dėl telefono, t. y. tarp vyrų konfliktas kilo ne dėl to, kad ji susipyko su E. Vienu metu pamatė kaip V. B. rankomis nuo savęs atstūmė V. Tuomet V. sudavė V. į veidą vieną smūgį koja ir vieną smūgį kumščiu. V. B. nuo smūgių atsisėdo ant žemės, ją (L. K.) G. nuvedė į šoną, kad ji nesikištų. Kadandi ji (liudytoja) buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, toliau visko gerai neatsimena, pamena tik kai kuriuos momentus. Šiuo metu negali tiksliai tvirtinti, kad R. T. tempė V. B. už plaukų į mišką. Kadangi ji buvo gerokai apgirtusi, po pirmų smūgių V., atsitraukė į šalį, vėliau matė tik siluetus, nes jau temo. Todėl ir nėra įsitikinusi, kad tai buvo R. T., bet kažkas traukė V. B. į mišką. Ką tuo metu darė kiti - nežino, tik vėliau matė kaip Š. abiem kojomis šoko gulinčiam V. B. ant galvos. Tai ji jau matė gerai, nes po truputį ėjo artyn link konflikto vietos ir kai Š. užšoko V. B. ant galvos, ji nuo jų buvo maždaug per tris metrus. Pradžioje nuo jų iki konfliktuojančiųjų buvo apie dviejų metrų atstumas, tada jie (sėdintieji) atsitraukė tolyn dar per pora metrų, po to V. B. buvo nutemptas dar apie keturis metrus link miško, ir tai būtų apie dešimties metrų atstumas. Ji ėjo link V. B. dar prieš Š. užšokant pastarajam ant galvos, o tuo metu kai jis užšoko, ji jau buvo netoli jų. Kad V. ant galvos užšoko Š. D., ji jau gerai matė. Kokioje padėtyje gulėjo V. B. - ar veidu į žemę, ar veidu į šoną, neprisimena. Ką tuo metu darė V. K. nepamena. Po šio užšokimo, prie V. pribėgo E. G., o ji (liudytoja) iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes V. nejudėjo. Atvažiavus policijai, ji prisistatė praeive, pasakė savo vardą, pavardę, kur gyvena. Kad dalyvavo įvykyje, neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu ji kai kurias aplinkybes melavo, sakydama, kad V. K. sudavė V. ranka. Taip pasakė norėdama padėti ir išsukti V. K., tačiau šiuo metu nemeluoja.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 193-195, t. 2, b. l. 8, 11-12), liudytoja L. K., be aukščiau paminėtų aplinkybių parodė, kad konflikto pradžioje ji pamatė kaip V. B. atsistojęs pastūmė V. K., o šis puolė V. ir atgal spyrė jam į veidą bei iš karto dar sudavė vieną smūgį į veidą kumščiu. Po antro smūgio V. atsisėdo ant žemės. Po to atsimena tik kai kuriuos momentus. Vienu metu ji matė, kaip kažkas už plaukų tempė V. B. link miško. Jai pasirodė, kad tai R. T., nors ji nėra tikra. Dar po kurio laiko pamatė V. B. arčiau teniso kortų jau gulintį atmestomis rankomis ir veidu į žemę.
Liudytojas G. S. parodė, kad kaltinamuosius ir nukentėjusį pažinojo nuo vaikystės. Įvykio aplinkybių nežino, nes konflikto metu miegojo. 2011 m. gegužės 8 d., miškelyje, kartu su Š., R., V., L., E., Ž., V. ir G. gėrė alų. Jokių konfliktų nebuvo. Kadangi dieną jau buvo gėręs alkoholinius gėrimus, užmigo ir kas toliau vyko tarp susirinkusiųjų, nematė. Tik prabudęs pamatė, kad E. sėdi prie ant žemės gulinčio V. B.. V. gulėjo ant šono, jo veidas buvo visas mėlynas. E. liepė jam išeiti, nes atvažiuoja greitoji medicinos pagalba ir policija. Vėliau ten buvusių klausė kas atsitiko ir jam paaiškino, kad V. sumušė kažkas iš kaltinamųjų, tačiau kuris mušė - nenurodė.
Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamųjų ir žuvusiojo nepažįsta. 2011 m. gegužės 8 d. ji sėdėjo prie teniso kortų ir stebėjo žaidimą. Matė, kad už teniso kortų sėdėjo grupė žmonių ir kvailiojo. Ar jie ten girtavo, gerai nematė, tik iš tos pusės girdėjosi riksmai. Jai pasirodė lyg pastarieji vienas kitą gaudė, kažkokia moteris cypė, vyrukas bėgo, ją pačiupo ir nuvedė atgal į būrelį. Nesuprato, kad ten galėtų vykti muštynės. Vėliau, po pusės valandos, ji su vyru nuėjo į parduotuvę, ir grįždami toje vietoje, kur sėdėjo kompanija, pamatė gulintį negyvą vyrą, o šalia jo moterį. Jau buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Buvo tarp 20.00 – 21.00 val.
Liudytojas G. J. parodė, kad įvykio metu dirbo Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2012 m. gegužės 8 d., maždaug po 20.00 valandos vakaro iš Vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas iškvietimas, kad kažkur prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio guli sumuštas žmogus. Kartu su patruliu E. S. atvykus į įvykio vietą, jau buvo privažiavusi greitoji medicinos pagalba. Prie jų priėjusi moteris paaiškino, kad ji yra praeivė ir paskambino į pagalbos centrą. Moteris parodė, kur guli sumuštas žmogus. Nurodytoje vietoje rado gulintį vyriškį su smurto žymėmis, sumuštu veidu. Šalia jo buvo moteris, kuri paaiškino, kad kartu su 4-5 asmenimis gėrė, su jais buvo ir pranešėja, kad kilus konfliktui, vyrą sumušė asmuo, pravarde Leninas. Šiuo metu tiksliai neatsimena ar ši moteris nurodė, jog mušė vienas asmuo, pravarde Leninas, ar ir dar kas nors kitas. Matėsi, kad moteris gerokai išgėrusi.
Kaltinamųjų V. K., Š. D. ir R. T. kaltė padarius nusikalstamas veikas taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.
2011-05-08 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 3) pasitvirtina, kad 2011-05-08, apie 20.55 val., patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, lauks moteris, kuri parodys kur guli sumuštas jaunuolis. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi L. K., kuri nurodė už „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, prie miškelio gulintį vyrą. Vietoje jau buvo medikai, kurie konstatavo vyro mirtį. Šalia mirusiojo buvo moteris, prisistačiusi E. G., kuri paaiškino, kad jie su 4-5 asmenimis gėrė alų, veliau tarp vyrų ir mirusiojo V. B. kilo konfliktas dėl telefono ir jie jį ėmė mušti. Moteris nurodė, kad pranešėjos L. K. nepažįsta, tačiau šiai pasišalinus pasakė, kad V. B. sumušė asmuo pravarde „Leninas“ ir L. (t. y. L. K.).
Iš 10-ojo Vilniaus AVPK įvykių suvestinės duomenų (t. 1, b. l. 4) matyti, kad apie įvykį policijai buvo pranešta 2011-05-08, 20.50 val., nurodant, kad sumuštas jaunuolis.
Iš 2012-05-08 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių (t. 1, b. l. 5-27) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią šalia miško, 39 metrų atstumu nuo „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio teniso kortų tvoros, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aptiktas gulintis ant žolės V. B. lavonas su išoriniais galvos sužalojimais, iš nosies šnervės išbėgęs kraujas, dešinės akies vokuose poodinės kraujosruvos,. Įvykio vietoje taip pat aptikti išgertuvių pėdsakai (tuščias plastikinis butelis nuo alaus „Marių“, du plastikiniai buteliai nuo alaus „Stiprusis“, plastikinis butelis nuo alaus su nuplėšta etikete, plastikinis butelis nuo alaus „Optima“, tuščias pakelis nuo cigarečių „Saint George“, tuščias pakelis nuo cigarečių „NZ Gold“, tuščias pakelis nuo cigarečių „Kent“, plastikinis stikliukas, plastikinis indelis, trys popierinės servetėlės su dėmėmis, virvė ir dvi nuorūkos), taip pat aptikti į kraują panašūs pėdsakai.
Iš palydimojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30) matyti, kad VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nuvykę pagal iškvietimą 2012 m. gegužės 8 d., konstatavo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirtį.
Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-44) pasitvirtina, kad V. B. mirtis įvyko nuo nosies kaulų lūžių, kas komplikavosi uždusimu, užpildžius krauju kvėpavimo takus. Mirtis galėjo įvykti prieš maždaug 3-6 valandas iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2011 m. gegužės 8 d., 22.40 valandą.
V. B. lavone nustatyti šie sužalojimai:
- nosies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžiu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina sudavus vieną smūgį ranka ar koja. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą kadangi dėl nosies kaulų lūžių vykęs kraujavimas į kvėpavimo takus, sąlygojo nukentėjusiojo uždusimą ir mirtį;
- muštinės žaizdos, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, tikėtina sudavus ne mažiau dešimties smūgių rankomis ar kojomis. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
- odos nubrozdinimas kairio peties priekiniame paviršiuje, daugybinės poodinės kraujosruvos rankose ir kojose. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, tikėtina ne mažiau 17 smūgių kojomis. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
- poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, tikėtina spaudžiant rankos pirštais. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;
- smulkūs odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos juosmens nugariniame paviršiuje padaryti dinamiškai kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Visi sužalojimai galėjo būti padaryti prieš mirtį, laikotarpyje vertinamame dešimtimis minučių iki mirties. Sužalojimai galėjo būti padaryti 28 smūgiais, kietais bukais riboto paviršiaus daiktais.
V. B. kraujyje rasta 3.38 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 3,70 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį.
Tikėtina, kad po kūno sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo gyventi laikotarpį, vertinamą dešimtimis minučių. Neatmetama ir galimybė, kad po kūno sužalojimų padarymo, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus.
Odos nubrozdinimai dešinės rankos pirštuose, poodinės kraujosruvos kairės šlaunies prikiniame paviršiuje padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, galimai atsitrenkiant. Visi kiti sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Januš Rybalko patvirtino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad ištyrus V. B. lavoną, buvo nustatyta, kad jis mirė dėl nosies kaulo lūžio, kuris komplikavosi uždusimu. Ant lavono kūno buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai galvoje, galūnėse, kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o kadangi nosies lūžis komplikavosi uždusimu, tai jis atitiko sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Tyrimo metu taip pat nustatyta 28 trauminiai poveikiai ir vienas iš jų buvo susijęs su V. B. mirtimi. Tai trauminis poveikis į nosies sritį, dėl ko buvo padarytas pagrindinis sumušimas, kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžis. Duomenų, leidžiančių manyti, kad į nosies sritį buvo suduota du ar daugiau trauminių poveikių nėra. Tokiam sužalojimui sukelti užteko vieno smūgio. Po smūgio sudavimo nukentėjusysis dar kurį laiką judėti galėjo. Mirtis jį ištikti galėjo vėliau, nes mirtį sukėlė ne vien smūgio sudavimas bet ir kiti veiksmai, t. y. tai, kad jis po smūgio gulėjo horizontalioje padėtyje, turėjo įtakos jo girtumas, dėl ko jis gulėdamas užmigo ir užduso. Laikas nuo sužalojimo iki mirties turi būti vertinamas minutėmis. Į galvą buvo suduota ne mažiau dešimties smūgių. Tikėtina, kad nuo tų suduotų smūgių V. B. galėjo prarasti sąmonę, nes buvo rastas kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais. Tokiu būdu, vienas ar daugiau kaip vienas trauminis poveikis galėjo sukelti galvos smegenų sutrenkimą, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę, ir jis atsidūrė horizontalioje padėtyje. Esant kitai situacijai, nuo nosies kaulų lūžio nemirštama, jeigu nėra kitų sąlygų. Šiuo atveju, mirtį įtakojo nukentėjusiojo girtumas ir sąmonės praradimas. Kategoriškai atsakyti, ar į nosies sritį buvo smūgiuota vieną ar du kartus, negali. Gali tik tvirtinti, kad vienas trauminis poveikis tikrai buvo ir, kad ir vieno trauminio poveikio pakako tokiam sužalojimui padaryti. Tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais, sukėlė nukentėjusiam smegenų sutrenkimą dėl trauminių poveikių ir dėl to kraujo išsiliejimo jis neteko sąmonės. Kad išsilietų kraujas po smegenų dangalais užtenka ir vieno trauminio poveikio. Išskirti negalima, kuris smūgis galėjo sukelti smegenų sutrenkimą, galėjo kraujas išsilieti nuo bet kurio iš konstatuotų dešimties smūgių. Jeigu į nosį buvo suduota daugiau nei vienas trauminis poveikis, tai atskirti negalima. Jei mirusiojo padėtis būtų kitokia, tikėtina, kad kraujavimas būtų vykęs išoriškai, kraujas nebūtų patekęs į kvėpavimo takus ir nebūtų ištikusi mirtis Tačiau šios aplinkybės, kaip pagrindinės mirties sąlygos įvardinti negalima, nes yra daug faktorių - net keturi komponentai: lūžusi nosis, būklė dėl sąmonės netekimo dėl smegenų traumos, padėtis, girtumas. Buvo aptikta uždusimo požymiai. Tiriant lavoną, žemės grunto, augmenijos dalelių, patvirtinančių, kad asmuo gulėjo veidu žemyn į žemę, nerasta.
DNR tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 48-49) pasitvirtina, kad ant dviejų popieriaus gniužulų, paimtų įvykio vietoje, yra V. B. kraujas su 99.999999999999% tikimybe.
Pagal 2011-05-13 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 50) iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos buvo paimti V. B. drabužiai – kelnės džinsinis švarkas, marškinėliai, megztinis, kojinės, batai, kurie 2011-06-22 buvo apžiūrėti daiktiniais įrodymais (t. 1, b. l. 51-59). Apžiūros metu nustatyta, kad ant megztinio yra gausiai prilipusios sudžiuvusios žolės, ant džinsų abiejų klešnių, ties keliais yra žolės ir žemių pėdsakų, panašių į vilkimo žeme požymius, megztinio apykaklė sutepta rudos spalvos biologinės kilmės pėdsakais, panašiais į kraują, ant marškinėlių, ties krūtine, priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje matosi rudos spalvos biologinės kilmės dėmės, panašios į kraują, džinsinė striukė ties apykakle, nugarinėje dalyje, abi rankovės gausiai sutepta rudos spalvos biologinės kilmės dėmėmis, panašiomis į kraują, tokios pačios dėmės yra striukės priekinėje dalyje bei kairiame šone.
Pagal 2011-05-09 daiktų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 148) kaltinamasis Š. D. pateikė drabužius, kuriais jis vilkėjo įvykio metu – marškinėlius, džinsines kelnes ir megztinį.
Pagal 2011-05-10 daiktų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 56) kaltinamasis V. K. pateikė drabužius, kuriais jis vilkėjo įvykio metu – džinsines kelnes, megztinį bei batus.
Pagal 2011-05-10 daiktų pateikimo protokolą (t. 3, b. l. 168) kaltinamasis R. T. pateikė drabužius, kuriais jis vilkėjo įvykio metu – džinsines kelnes, marškinėlius, sportinį megztinį bei sportinius batus.
Daiktiniais įrodymais 2011-11-22 buvo apžiūrėti Š. D., R. T., ir V. K. drabužiai bei pokalbių, paimtų ir Bendrojo pagalbos telefono dėl 2011 m. gegužės 8 d. įvykio, stenogramos (t. 1, b. l. 64-73). Apžiūros metu ant kaltinamųjų drabužių jokių bylai reikšmingų duomenų nerasta. Iš pokalbių turinio matyti, kad L. K. 2011 m. gegužės 8 d., 20.53 val., skambino į Bendrosios pagalbos telefonątikslu iškviesti greitąją medicinos pagalbą V. B., nurodydama, kad žmogus miršta, kad jis nekvėpuoja, nėra pulso.
Alkotesterio parodymų duomenimis (t. 1, b. l. 89) pasitvirtina, kad E. G. 2011-05-08 įvykio metu buvo neblaivi. 2011-05-09, 00.39 val., jai nustatytas 2.55 promilių girtumas.
2011-05-09 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 96-105), liudytoja E. G. parodė 2011 m. gegužės 8 d. įvykio aplinkybes – vietą prie teniso kortų, kurioje jie visi susėdę gėrė alkoholinius gėrimus; vietą kurioje sėdėjo V. K.; vietą, kurioje sėdėjo V. B., kai prie jo priėjo V. K.. Liudytoja taip pat parodė kaip V. K. spyrė V. B. į galvą ir kaip nuo smūgio V. nugriuvo ant žemės; kaip V. B. atsistojo ir priėjęs prie V. K., norėjo jam suduoti, bet V. pirmas jam sudavė ranka į krūtinę ir V. B. nuo smūgio vėl nugriuvo ant žemės; kaip V. K., stovėdamas arčiau galvos, spardė gulinčiam ant nugaros V. B. į viršutinę kūno dalį, suduodamas 20-30 smūgių; kaip prie V. K. pribėgęs ir šalia, arčiau nukentėjusiojo kojų atsistojęs Š. D. spardė V. B. į apatinę kūno dalį; kaip V. B. spardė du nepažįstami vaikinai; kaip baigus mušti ir atsitraukus, V. B. nusirito nuo kalniuko. Liudytoja taip pat parodė, kurioje vietoje ji pribėgo prie V. B. ir pamatė jam iš burnos bėgantį kraują bei išgirdo jį kriokiant. Visos šios aplinkybės esminėse detalėse sutapo su aplinkybėmis, nurodytomis liudytojų G. B., Ž. G., kaltinamųjų Š. D., R. T., taip pat iš dalies sutapo su kaltinamojo V. K., ir liudytojos L. K. nurodytomis aplinkybėmis.
Iš 2011-05-09 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 112-115) matyti, kad liudytojai E. G. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kur kaltinamojo V. K. nuotrauka yra pažymėta Nr. 3, E. G. pagal bendrus veido bruožus – akis, plačius antakius atpažino V. K. kaip asmenį, pravarde „Leninas“, sumušusį V. B..
Iš 2011-05-09 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 116-119) matyti, kad liudytojai E. G. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kur kaltinamojo Š. D. nuotrauka yra pažymėta Nr. 2, E. G. pagal bendrus veido bruožus, tamsius trumpai kirptus plaukus atpažino Š. D. kaip asmenį, kuris kartu su V. K., pravarde „Leninas“, mušusį V. B..
Iš 2011-05-09 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 120-123) matyti, kad liudytojai E. G. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kur liudytojos L. K. nuotrauka yra pažymėta Nr. 1, E. G. pagal bendrus veido bruožus, šukuoseną atpažino L. K., kuri yra V. K. sugyventinė ir su kuria įvykio dieną gėrė alkoholinius gėrimus miškelyje.
Iš 2011-05-09 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 1, b. l. 126-128) matyti, kad liudytojai E. G. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kur kaltinamojo R. T. nuotrauka yra pažymėta Nr. 2, E. G. pagal bendrus veido bruožus – akis, veido formą, plaukus atpažino R. T. kaip vieną iš jos parodymuose paminėtų nepažįstamų asmenų, mušusių V. B., kuris stovėjo prie V. B. priešingoje nuo V. K. pusėje.
2011-05-13 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 138-151), liudytoja G. B. parodė 2011 m. gegužės 8 d. įvykio aplinkybes – vietą prie miškelio, kurioje jie visi susėdę gėrė alkoholinius gėrimus; vietą kurioje sėdėjo V. B.; vietą už V., kurioje sėdėjo G.; vietą prie krūmų, kur vaikščiojo V. K.; vietą kurioje sėdėjo R. T.; vietą kurioje sėdėjo Š. D.; vietą kurioje sėdėjo L. K.. Taip pat liudytoja parodė kaip V. K., pakilęs ir priėjęs, spyrė koja sėdinčiam V. B. į veidą; kaip po to ir kokia padėtimi stovėdami link miškelio, toliau nuo visų, stumdėsi V. K. ir V. B.; kaip V. K., sugriebęs už plaukų nutempė V. B. link teniso kortų; kaip V. B. gulėjo veidu į žemę; kaip V. K. vieną kartą spyrė iš priekio gulinčiam V. B. į veidą. Taip pat liudytoja parodė iš kur prie besimušančių priėjo Š. D. ir kaip jis spyrė nukentėjusiajam į pilvą; parodė pusę, į kurią visi nuėjo, kai suprato, jog V. B. blogai. Visos šios aplinkybės esminėse detalėse sutapo su aplinkybėmis, nurodytomis liudytojos E. G., kaltinamųjų Š. D., R. T., taip pat iš dalies sutapo su kaltinamojo V. K. ir liudytojos L. K. nurodytomis aplinkybėmis.
2011-05-13 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 157-167), liudytojas Ž. G. parodė 2011 m. gegužės 8 d. įvykio aplinkybes – vietą prie miškelio, kurioje jie visi susėdę gėrė alkoholinius gėrimus; vietą kurioje sėdėjo jis; vietą kurioje ir kaip sėdėjo V. B.. Taip pat liudytojas parodė kaip Š. D. ir V. K. po vieną kartą kumščiu sudavė V. B. į veidą; kaip V. K. su Š. D. pakvietė V. B. pasikalbėti prie miškelio; kaip ir kur pasikalbėjęs V. B., kuriam bėgo iš nosies kraujas, sugrįžo į savo vietą ir atsisėdo; kaip po to jis, sėdėdamas pats nugriuvo ant žemės; parodė kaip prie jo pribėgęs Š. D. spardė jam į galvą; kaip, stovėdamas iš kairės, V. K. spardė V. B. į galvą; parodė iš kur prie V. B. atbėgo R. T. ir kaip jis mojavo kojomis virš V. B., tačiau nematė ar kur nors pataikė; parodė vietą, kur visi sugrįžę susėdo toliau gerti bei kaip V. B. atsisėdo, bet netrukus vėl nugriuvo; parodė į kurią pusę po to visi nuėjo, palikę gulintį V. B.. Šios liudytojo parodytos aplinkybės dėl smūgių sudavimo V. B., jo buvimo vietos po sumušimo nesutapo su aplinkybėmis, nurodytomis liudytojų E. G., G. B., L. K., kaltinamųjų V. K., Š. D. ir R. T..
2011-05-13 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 200-201, t. 2, b. l. 1-7), liudytoja L. K. parodė 2011 m. gegužės 8 d. įvykio aplinkybes – vietą, kurioje jie visi susėdę gėrė alkoholinius gėrimus; vietą kurioje sėdėjo V. B.; vietą kurioje sėdėjo Ž. G. ir Š. D.; vietą kurioje sėdėjo V. K. ir G. B.. Taip pat liudytoja parodė kaip ji, atsistojusi prie sėdinčio V. B., spyrė jam vieną kartą į veidą; parodė vietą, į kurią ją pavedėjo G. B.; parodė kaip V. K. sudavė sėdinčiam V. B. du kartus kumščiu į veidą; kaip R. T. už plaukų tempė V. B.; kaip Š. D. su koja užšoko gulinčiam V. B. ant galvos; parodė kryptį kur po to visi išėjo. Šios liudytojos parodytos aplinkybės dėl smūgių sudavimo V. B. nesutapo su aplinkybėmis, nurodytomis liudytojų E. G., G. B., kaltinamųjų V. K., Š. D. ir R. T..
2011-10-11 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 160-167), kaltinamasis Š. D. parodė 2011 m. gegužės 8 d. įvykio aplinkybes – vietą, kur visi susėdę gėrė alkoholinius gėrimus; vietą kurioje sėdėjo jis bei kurioje jis atsibudo nuo riksmų. Taip pat kaltinamasis parodė kaip V. K. spardė kojomis ant žemės gulintį V. B.; kaip V. K. kojomis smūgiavo V. B. į galvą, taip pat kaip smūgiavo į galvą su koja iš viršaus; kaip V. K. kojomis smūgiavo V. B. į krūtinės sritį; parodė kuria kryptimi jis (Š. D.) priėjo prie gulinčio V. B. ir kaip vieną kartą koja spyrė jam į krūtinės – pilvo sritį. Visos šios aplinkybės, išskyrus asmenų buvimo vietas, esminėse detalėse sutapo su aplinkybėmis, nurodytomis liudytojų E. G., G. B.. Kaltinamasis Š. D. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad viskas vyko sodelyje prie „Elguvos“, kai tuo tarpu, kiti kaltinamieji ir liudytojai nurodė, kad įvykis vyko netoli teniso kortų, prie miškelio. Vienok, dėl šio neatitikimo kaltinamasis Š. D. paaiškino akistatų su E. G., Ž. G., L. K. metu, patikslindamas, kad duodamas parodymus vietoje, buvimo vietą galėjo supainioti dėl savo girtumo, nes pradžioje jie gėrė prie „Elguvos“, o kad po to būtų nuėję už teniso kortų, nepamena, todėl sutinka su tuo, kad įvykis vyko kitų įvykio dalyvių nurodytoje vietoje.
2011-10-14 akistatos tarp kaltinamųjų V. K. ir Š. D. metu (t. 2, b. l. 172-174), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų, prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko. Kaltinamasis V. K. parodė, kad E. G. pradėjus konfliktuoti su Ž. G., V. B., užstodamas E., pradėjo eiti link Ž. G., todėl jis (V. K.) atsistojo tarp jų. V. B. jį atstūmė, todėl jis pastarajam sudavė kumščiu du-tris kartus į veidą, nuo ko šis nugriuvo. Daugiau smūgių V. B. jis nesudavė. Tuo metu Š. D., pribėgęs prie gulinčio V. B. jam iš už nugaros, iš viršaus dešine koja kelis kartus sudavė per galvą ties ausimi ir smilkiniu. Taip mušė apie penkias minutes, sudavė daugiau, negu dešimt smūgių. Tuo tarpu kaltinamasis Š. D. su kaltinamojo V. K. parodymais kategoriškai nesutiko ir parodė, jog nematė, kad V. K. būtų sudavęs smūgius kumščiu sėdinčiam V. B. į veidą, nes tuo metu miegojo, o prabudęs pamatė, kaip maždaug už 12 metrų nuo sėdinčiųjų, V. K. kažką gulintį ant žemės spardo kojomis. Atsistojęs pradėjo eiti link jų ir pamatė, kaip V. K. spardo gulintį žmogų, kaip suprato vėliau – V. B., į įvairias kūno vietas bei į galvą. Priartėjus, V. rusiškai sušuko „mušam šitą žiurkę“, todėl jis (Š. D.) vieną ar du kartus įspyrė V. į pilvą ir tuo metu jį atitraukė į šalį G. B.. V. B. veidas buvo kruvinas, jis kriokė. Po to V. K. dar kelis kartus spyrė iš viršaus V. į galvą. Iš viso V. sudavė V. apie 10-15 smūgių.
2011-10-14 akistatos tarp liudytojos E. G. ir kaltinamojo Š. D. metu (t. 2, b. l. 175-179), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Liudytoja E. G. parodė, kad išgertuvių metu ji pykosi su L. ir ją užstojo V. B., o L. užstojo V. K., todėl vyrai dviese nuėjo į miškelį pasikalbėti, netrukus jie grįžo ir matėsi, kad V. B. iš nosies bėga kraujas, po to Š. D. pradėjo priekaištauti V. B. dėl anksčiau pavogto telefono ir negrąžintos 200,00 Lt skolos. Tada V. K. užstojo Š. D. ir pirmas pradėjo mušti V. Pamena, kad kažkuriuo metu Š. D. buvo užmigęs. V. B. mušė V. K., Š. D. ir R. T.. Pirmas mušti pradėjo V., nuo jo smūgių V. B. nugriuvo ir V. toliau jį mušė jau gulintį. Kuriuo metu prie V. prisijungė Š. D. ir R. T., pasakyti negali, bet pamena, kad V. K. ir Š. D. stovėjo vienas priešais kitą arčiau V. B. galvos ir smūgiavo į galvą, R. T. stovėjo arčiau kojų ir smūgiavo. Kiek buvo suduota smūgių V., pasakyti negali. V. B. į galvą daugiausia smūgiavo V. K., Š. D. koja smūgiavo nuklentėjusiajam kažkur į šoną ne mažiau penkių smūgių, bet ar smūgiavo į galvą – neprisimena. R. T. V. B. spyrė ne mažiau dviejų kartų. V. K. spyrė daugiau negu dešimt kartų V. į galvą. V. gulėjo ir jau nebesigynė, nusirito nuo kalniuko ir pradėjo kriokti. Kaltinamasis Š. D. su liudytojos E. G. parodymais iš esmės sutiko, tačiau patikslino, kad jis užmigo po pokalbio su V. B. dėl pavogto telefono ir prabudo nuo riksmų bei pamatė, kaip V. K. spardo gulintį žmogų. Tuomet jis (Š. D.) priėjęs arčiau pamatė, kad V. spardo V. į galvą iš visų pusių bei suduoda į galvą koja iš viršaus. V. rusiškai pasakius „mušam žiurkę“, jis (Š. D.) vieną kartą spyrė gulinčiajam į pilvą, bet G. B. jį atitraukė. R. T. prie mušamo V. B. jis nematė.
2011-10-11 akistatos tarp liudytojo Ž. G. ir kaltinamojo Š. D. metu (t. 2, b. l. 180-183), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Liudytojas Ž. G. parodė, kad konflikto priežasčių neprisimena, tačiau pamena, kad jį išprovokavo V. K.. Vienos valandos bėgyje buvo dvejos muštynės. Pirmų muštynių metu V. K. sėdinčiam V. B. kumščiu sudavė į veidą ir santykių aiškintis jie išėjo į mišką. Jiems grįžus, vėl susėdo gerti, matėsi, kad V. B. iš nosies teka kraujas. Vėliau, prabudęs Š. D. V. B. pradėjo reikšti pretenzijas dėl telefono. Tada V. K., palaikydamas Š., priėjo prie sėdinčio V., spyrė jam į šoną, nuo ko šis nugriuvo. Jie atsirado maždaug už dviejų metrų. Tuomet prie jų pribėgo Š. D. ir ant nugaros gulėjusiam V. B. spyrė du kartus į dešinę šlaunį, o po to prie jų pribėgo R. T. ir pradėjo mosikuoti kojomis prie pat V. B. kūno, bet ar jis sudavė smūgius, neprisinema. Tuo metu V. K. toliau spardė V. B.. Kaltinamasis Š. D. su liudytojo Ž. G. parodymais iš esmės sutiko, tačiau patikslino, kad kai jis prabudo, V. K. jau spardė V. Tada jis (Š. D.) priėjęs taip pat vieną kartą įspyrė V. į pilvą.
2011-10-11 akistatos tarp liudytojos L. K. ir Š. D. metu (t. 2, b. l. 185-186), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų, prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko. Liudytoja L. K. parodė, kad iš pradžių konfliktas prasidėjo tarp jos ir E. G., o vėliau tarp V. K. ir V. B.. Vienu metu V. B. pastūmė V. ir šis stovėdamas, sėdinčiam V. sudavė du – tris smūgius kumščiu į veidą. Praėjus penkioms minutėms po V. K. suduotų smūgių, ji pamatė kaip Š. D. abiem kojomis du kartus užšoko V. B. ant galvos, kuris tuo metu gulėjo veidu į žemę, maždaug dviejų metrų atstumu nuo jos. Tuo tarpu kaltinamasis Š. D. su liudytojos L. K. parodymais nesutiko ir parodė, jog jis V. B. ant galvos kojomis nešokinėjo, jam sudavė tik vieną smūgį koja į pilvą.
Iš 2011-05-10 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo (t. 3, b. l. 108-110) matyti, kad kaltinamajam V. K. pateikus keturias asmenų nuotraukas, kur kaltinamojo R. T. nuotrauka yra pažymėta Nr. 2, V. K. pagal bendrus veido bruožus, trumpai kirptus plaukus atpažino R. T. kaip asmenį, kuris 2011 m. gegužės 8 d. kartu su jais gėrė miškelyje prie teniso kortų.
2011-05-11 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 111-118), kaltinamasis V. K. parodė 2011 m. gegužės 8 d. įvykio aplinkybes – vietą prie miškelio, kur visi susėdę gėrė alkoholinius gėrimus; vietą kurioje sėdėjo E. G. su V. B.. Taip pat kaltinamasis parodė kaip jis vieną kartą kumščiu sudavė V. B. į galvą; kaip V. B. nuo smūgio nukrito; kaip jis V. B. spyrė vieną kartą į nugarą, parodė iš kurios pusės atbėgo Š. D. ir kaip jis (Š. D.) spyrė V. du ar tris kartus į galvą; taip pat parodė į kurią pusę jis nuėjo, palikęs gulintį V. B.. Tokiu būdu, V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyta įvykio vieta sutapo su įvykių vieta, nurodyta liudytojų E. G., Ž. G., G. B., L. K., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis duodamas parodymus vietoje, nenurodė, kad kaltinamasis Š. D. gulinčiam V. B. sudavė smūgius koja į galvą iš viršaus, ar kad, kaip nurodė savo parodymuose liudytoja L. K., du kartus abiem kojomis iš viršaus būtų užšokęs nukentėjusiajam ant galvos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. K. akistatų su liudytojais L. K., G. B., E. G. ir Ž. G. atsisakė (t. 3, b. l. 121, 122, 123, 124).
2011-05-12 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 193-200), kaltinamasis R. T. parodė 2011 m. gegužės 8 d. įvykio aplinkybes – vietą, kurioje visi susėdę gėrė alkoholinius gėrimus; vietą kurioje sėdėjo jis; vietą kurioje sėdėjo V. B., vietą kurioje matė kaip V. K. stumdosi su V. B. bei vietą kur jie atsisėdo sugrįžę. Taip pat kaltinamasis parodė kaip jis vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė V. B. į petį; kaip V. K. stovėjo prie gulinčio V. B. jam iš dešinės pusės, o Š. D. – iš kairės pusės. Kaltinamasis R. T. taip pat parodė, kad kilus konfliktui, V. K. ir V. B., nuėję už 3-4 metrų susistumdė, po to vėl sugrįžo, vėliau vėl matė kaip pastarieji, būdami maždaug už 20 metrų, susikibę kažką aiškinasi, prie jų nuėjo Š. D.. Tuo metu V. jau gulėjo ant žemės. Ar jie ten mušėsi, nematė, nes nežiūrėjo, tačiau, sprendžiant iš to, kad V. gulėjo ant žemės, darė prielaidą, jog jis buvo mušamas.
2011-07-04 akistatos tarp liudytojos E. G. ir kaltinamojo R. T. metu (t. 4, b. l. 5-8), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Liudytoja E. G. parodė, kad ji susipyko su L. ir tuomet kilo muštynės. V. K. vieną ar du kartus sudavė V. B. į veidą, nuo ko šis nugriuvo, po to atsistojo ir puolė V., bet V. V. pastūmė ir šis nugriuvo. Tada prie V. B. pribėgo Š. D., V. K. ir R. T. ir visi ėmė spardyti gulintį V.. R. stovėjo V. iš kairės, o Š. D. su V. K. priešais - V. K. – prie V. galvos, o Š. – arčiau kojų. Tuo metu R. T. du kartus spyrė koja V. B. į šoną. Kiti taip pat spardė gulintį V. iš kitos pusės, suduodami kiekvienas po daugiau nei dešimt smūgių. Kaltinamasis R. T. su liudytojos E. G. parodymais iš esmės sutiko, tačiau patikslino, kad jis V. B. sudavė tik vieną smūgį į petį, taip pat matė tik du smūgius, kai V. K. sudavė kumščiu V. B. į veidą. Vėliau matė tolyn nuėjusius V. K. ir Š. D. bei šalia jų gulintį ant žemės V. B.. V. K. stovėjo V. B. iš kairės arčiau kojų, o Š. D. – arčiau rankų bei galvos.
2011-07-04 akistatos tarp liudytojos L. K. ir kaltinamojo R. T. metu (t. 4, b. l. 9-11), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Liudytoja L. K. parodė, kad konfliktas prasidėjo tarp jos ir E. ir tuomet V. K. sudavė smūgį kumščiu V. B. į veidą, nuo ko šis nugriuvo ant šono. Po to matė kaip R. T. už plaukų tempia V. link miško, o maždaug po pusvalandžio pamatė, kaip Š. D., pribėgęs prie veidu į žemę gulinčio V. B., du kartus abiem kojomis iš viršaus užšoko jam ant pakaušio. Kaltinamasis R. T. su liudytojos L. K. parodymais sutiko iš dalies bei paaiškino, kad V. B. už plaukų jis netempė, taip pat nematė, kad Š. D. būtų šokinėjęs V. ant galvos, sutinka tik dėl V. K. suduoto vieno smūgio nukentėjusiajam į veidą.
2011-07-04 akistatos tarp liudytojos G. B. ir kaltinamojo R. T. metu (t. 4, b. l. 12-14), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Liudytoja G. B. parodė, kad konfliktas prasidėjo tarp V. B. ir L. K., po to V. K. spyrė V. į veidą, nuo ko šiam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Vėliau V. nutempė V. už plaukų link teniso kortų ir spyrė sėdinčiam V. į veidą, nuo ko šis nuvirto ant šono. Tuomet prie jų priėjęs Š. D., įspyrė V. į tarpukojį. Kaltinamasis R. T. sutiko su liudytojos G. B. parodymais bei patikslino, kad V. K. pradėjo priekaištauti V. B., kad prieš parą buvusiose muštynėse V. negynė Ž. G..
2011-07-04 akistatos tarp liudytojo Ž. G. ir kaltinamojo R. T. metu (t. 4, b. l. 15-18), kiekvienas jų laikėsi anksčiau savo duotų parodymų. Liudytojas Ž. G. parodė, kad konfliktas prasidėjo dėl telefono, kurį V. B. buvo pavogęs ir Š. D., po to V. K. du kartus sudavė kumščiu V. į veidą ir jie nuėjo į mišką pasikalbėti. Iš miško V. grįžo kraujuota nosimi. Vėliau vėl kilo konfliktas dėl telefono ir vienu metu prie V. supuolė V. K., Š. D. ir R. T.. V. B. gulėjo ant nugaros, jam iš dešinės arčiau kojų stovėjo Š. D., priešais arčiau krūtinės stovėjo V. K., o šalia jo arčiau kojų – R. T.. V. su Š. kojomis spardė V., o R. norėjo juos išskirti ir netyčia du kartus įspyrė V. į šonus. Kaltinamasis R. T. su liudytojo Ž. G. parodymais sutiko iš dalies bei paaiškino, kad jis V. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į petį, daugiau jo nemušė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 39-42) nustatyta, kad duomenų, jog Š. D. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. Tyrimo metu Š. D. psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų pažeidimo ir disfunkcijos, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Analizuodamas iš dalies prieštaringus kaltinamųjų, taip pat liudytojų parodymus, nustatant 2011 m. gegužės 8 d. įvykio aplinkybes, teismas juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji V. K., Š. D., R. T., liudytojai E. G., G. B., Ž. G., L. K. davė iš esmės panašius parodymus dėl įvykio sekos bei atskirų aplinklybių, t. y. dėl jų susitikimo tikslo – alkoholinių gėrimų vartojimo, dėl kilusių konfliktų tarp E. G. ir L. K., po to tarp V. B. ir V. K. bei Š. D. priežasčių, kurie skyrėsi tik atskirose detalėse – dėl smūgių nukentėjusiajam sudavimo. Todėl teismas minėtų asmenų parodymus dėl tam tikrų jų parodymuose nurodytų aplinkybių dalies vertina kritiškai, t. y. kaltinamojo R. T. ir kaltinamojo V. K., kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, liudytojos L. K. – kaip siekimą sušvelninti savo artimo draugo V. K. teisinę padėtį, ir jais tiki tiek, kiek jie pasitvirtina kitais bylos nagrinėjimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais. Taip pat teismas, analizuodamas kaltinamojo Š. D., liudytojų E. G., G. B., Ž. G. parodymus, atsižvelgia į juos, kadangi esminėse detalėse šių liudytojų parodymai buvo ganėtinai nuoseklūs (atsižvelgiant į tai, kad visi įvykio dalyviai nusikaltimo įvykdymo metu buvo neblaivūs) ir vertina šių asmenų parodymus tiek, kiek jie atitinka vieni kitus bei pasitvirtina kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Taip pat teismas, spręsdamas kaltinamųjų kaltės klausimą, iš esmės vadovaujasi liudytojos E. G. parodymais, kadangi ji įvykio metu buvo žuvusiojo draugė, su kaltinamaisiais nesusipykusi, taigi, nebuvo suinteresuota bylos baigtimi, taip pat neturėjo tikslo apkalbėti nei vieno iš kaltinamųjų ar duoti kuriam nors kaltinamajam nepalankius parodymus.
Taigi teismas, įvertinęs kaltinamųjų V. K., Š. D., R. T., liudytojų E. G., Ž. G., G. B., L. K. parodymus apie V. B. nužudymo aplinkybes, teismo medicinos eksperto išvadą dėl V. B. mirties priežasties, konstatuoja, jog kaltinamiesiems V. K. ir R. T. pareikšti kaltinimai pasitvirtino, Š. D. pareikštas kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies.
Kaltinamiesiems V. K. ir Š. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, išgertuvių metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kilusio dėl asmeninių priežasčių konflikto su V. B. metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė V. B. ne mažiau dvidešimt septynių smūgių kojomis ir rankomis į veidą, kojas, rankas bei juosmenį, padarydami muštines žaizdas, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, odos nubrozdinimą kairio peties priekiniame paviršiuje, daugybines poodines kraujosruvas rankose ir kojose bei sukėlusį nukentėjusiojo mirtį nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžiais, sukėlusiais kraujavimą į kvėpavimo takus, kas komplikavosi uždusimu, užpildžius krauju kvėpavimo takus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą nuo kurio V. B. įvykio vietoje mirė, ir taip bendrais veiksmais jį nužudė.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, pilnai pasitvirtino ta aplinklybė, kad kaltinamasis V. K. dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė V. B. ne mažiau aštuoniolikos smūgių kojomis ir rankomis į veidą, kojas bei rankas, padarė muštines žaizdas, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, daugybines poodines kraujosruvas rankose ir kojose bei sukėlusį nukentėjusiojo mirtį nosies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžiais, sukėlusiais kraujavimą į kvėpavimo takus, kas komplikavosi uždusimu, užpildžius krauju kvėpavimo takus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą nuo ko V. B. mirė.
Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp V. K. ir V. B. 2011 m. gegužės 8 d., išgertuvių metu vyko du kartus dėl trijų priežasčių, t. y. pirmos priežasties - dėl to, kad susipykus E. G. ir L. K., pastarajai bandant suduoti E., V. ją užstojo, todėl V. K. supykęs sudavė smūgius V. į veidą (šią priežastį nurodė visi byloje apklausti asmenys), antros priežasties – vėliau V. K. pradėjo priekaištauti V. B., kad šis prieš parą buvusiose muštynėse negynė Ž. G. (šią aplinkybę akistatos su G. B. metu patvirtino kaltinamasis R. T.), trečios priežasties - Š. D. pradėjus reikšti pretenzijas V. B. dėl telefono vagystės, V. K., palaikydamas Š., priėjęs prie sėdinčio V., spyrė jam į šoną (šią aplinkybę patvirtino liudytojai E. G., G. B., Ž. G., to neneigė ir pats kaltinamasis V. K.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. parodė, kad konfliktas su V. B. kilo dėl Ž. G. žmonos E., dėl telefono konflikto nebuvo. Taigi, įvertinus aukščiau aptartą, darytina išvada, kad V. K. išgertuvių metu kilus bent menkiausiai dingčiai konfliktui su V. B. įsiplieksti, kiekvienu atveju į jį įsijungdavo arba ir pats siekė dėl menkaverčių priežasčių (tokių kaip priekaištas dėl Ž. G. neapgynimo muštynių metu) konfliktą išprovokuoti, kiekvienu atveju naudodamas fizinį smurtą V. B. atžvilgiu. Tokiu būdu, teismas nustatė, kad V. K. tenkino bet kokia dingstis fizinio smurto, nukreipto prieš V. B., panaudojimui ir Š. D. priekaištas V. B. dėl anksčiau pavogto telefono buvo tik dar viena paskata V. K. tęsti savo neteisėtus veiksmus.
Byloje nustatyta, kad smūgius V. B. į galvą sudavė V. K.. Tą aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino apklausti liudytojai.
Liudytoja E. G. paaiškino, kad konflikto su L. K. metu, V. K. vieną kartą spyrė V. į galvą, smūgis buvo stiprus, nuo kurio šis nugriuvo; V. spardė gulintį V., suduodamas virš dešimties smūgių į galvą. Mušant V.,V. K. buvo prie jo galvos, Š. D. - prie šono, o R. T. - arčiau kojų.
Liudytoja G. B. parodė, kad kai V. B. užstojo E., stovėdamas V. koja spyrė sėdinčiam V. B. į nosį. Smūgis buvo stiprus, nes šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vėliau abu buvo išėję į mišką aiškintis. Po kažkurio laiko V. B. sėdint nuleista galva, priėjęs V. K., spyrė jam į galvą, nuo ko V. tik dar labiau nuleido galvą, o po to V. už plaukų nutempė V. į šalį ir ten gulinčiam V. spyrė į galvą kelis smūgius bei vieną stiprų smūgį sudavė, spirdamas į galvą iš viršaus.
Liudytojas Ž. G. parodė, kad V. K. kumščiu trenkė V. B. į veidą, vėliau abu išėjo aiškintis, Š. D. užsiminus apie telefoną, V. vėl priėjęs prie V. B., pradėjo jį spardyti, dėl ko V. buvo nukritęs ant žemės ir V. K. jį spardė gulintį. Kiek sudavė smūgių, pasakyti negali, bet buvo ne vienas smūgis.
Liudytoja L. K. parodė, kad V. sudavė V. į veidą vieną smūgį koja ir vieną smūgį kumščiu, nuo ko V. atsisėdo ant žemės.
Kad sudavė smūgius V. B. į galvą, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pats kaltinamasis V. K., kuris parodė, kad konflikto metu jis atsistojęs dešinės rankos kumščiu sudavė V. du kartus į kairį žandą, o kažkiek laiko - vieną kartą įspyrė į nugarą.
Kaltinamasis Š. D. taip pat patvirtino aplinkybę, kad V. K. kelis kardtu sudavė rankomis ir kojomis smūgius V. B. į veidą.
Visos šios nustatytos aplinkybės pasitvirtino ir aukščiau paminėta Teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. B. nosies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžiu buvo padarytas kietu buku daiktu, tikėtina sudavus vieną smūgį ranka ar koja.
Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad V. B. smūgius į galvą (veidą) sudavė Š. D.. Analizuojant kaltinamųjų bei liudytojų parodymus dėl šios aplinkybės, nustatyta, kad visų jų parodymai yra nenuoseklūs ir skirtingi, todėl teismas jais vadovaujamasi tiek, kiek jie atitinka vieni kitus ir pasitvirtina kitais įrodymais.
Liudytojas Ž. G. pirmos apklausos bei parodymų įvykio vietoje metu parodė, kad V. K. ir Š. D. spardė sėdinčiam V. B. į galvą. Vėliau ikiteisminiame tyrime ir teisme šis liudytojas parodė, kad pribėgęs Š. D., ne daugiau kaip pora kartų spyrė V. į šlaunį, kad būtų būtų spardęs į galvą, jis nematė.
Liudytoja E. G., duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, parodymų patikrinimo vietoje metu bei teisme parodė, kad Š. D. spardė V. B. į apatinę kūno dalį, maždaug penkis kartus įspyrė gulinčiam V. kažkur į šoną, V. K. stovėjo šalia gulinčio ant nugaros V. B. dešinėje arčiau galvos, Š. D. stovėjo šalia V. K., tik arčiau V. apatinės kūno dalies, o R. T. stovėjo iš kitos pusės.
Parodymus, kad Š. D. mušė V. B., suduodamas smūgius į galvą, davė tik kaltinamasis V. K. ir liudytoja L. K.. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau šių asmenų parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi kaltinamasis V. K. tokius parodymus duoda, siekdamas kaltę dėl V. B. mirties suversti kaltinamajam Š. D., kadangi šis duoda V. K. nepalankius parodymus, o liudytoja L. K., kaip artima V. K. draugė, su kuria jis draugauja apie aštuonerius metu, duoda jam palankius parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirminių apklausų metu nei kaltinamasis (apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje metu), nei liudytoja nenurodė tos aplinklybės, kad Š. D. būtų du kartus užšokęs kojomis nukentėjusiajam ant galvos, o tokie jų parodymai atsirado tik tuomet, kada kaltinamasis Š. D. davė V. K. nepalankius parodymus. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamojo V. K. parodymus, kad Š. D. iš viršaus dešine koja kelis kartus sudavė nukentėjusiajam per galvą, taip pat liudytojos L. K. parodymus, jog Š. D., pribėgęs prie veidu į žemę gulinčio V. B., du kartus abiem kojomis iš viršaus užšoko jam ant galvos, paneigė ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Januš Rybalko, kuris paaiškino, kad tiriant V. B. lavoną, žemės grunto, augmenijos dalelių, patvirtinančių, kad asmuo gulėjo veidu žemyn į žemę, nerasta. Taigi, neįtikėtina, kad kaip nurodo kaltinamasis V. K. ir liudytoja L. K., Š. D. užšokus ant veidu į žemę gulinčio V. B. galvos, ant nukentėjusiojo veido neliktų žemės grunto ar augmenijos dalelių liekanų. Visa tai patvirtina, kad dėl kaltinamojo Š. D. smūgių sudavimo V. B. į galvą, kaltinamasis V. K. duoda neteisingus parodymus, taip pat liudytoja L. K. duoda kaltinamajam V. K. palankius parodymus, todėl teismas jų parodymus atmeta.
Atlikus V. B. lavono tyrimą, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34-44) nustatyta, kad V. B. mirtis įvyko nuo nosies kaulų lūžių, kas komplikavosi uždusimu, užpildžius krauju kvėpavimo takus. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi dėl nosies kaulų lūžių vykęs kraujavimas į kvėpavimo takus sąlygojo nukentėjusiojo uždusimą ir mirtį; V. B. padaryta muštinės žaizdos, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais. Šie sužalojimai padaryti suduodant tikėtina ne mažiau dešimties smūgių rankomis ar kojomis. Visi kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dvidešimt aštuoniais smūgiais.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Januš Rybalko paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta dvidešimt aštuoni trauminiai poveikiai ir viernas iš jų buvo susijęs su V. B. mirtimi. Tai trauminis poveikis į nosies sritį, dėl ko buvo padarytas pagrindinis sumušimas, kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžis. Duomenų, leidžiančių manyti, kad į nosies sritį buvo suduota du ar daugiau trauminių poveikių nėra. V. B. mirtį sukėlė ne vien smūgio į nosies sritį sudavimas bet ir kiti veiksmai, t. y. tai, kad jis po smūgio gulėjo horizontalioje padėtyje, turėjo įtakos tikėtina sąmonės netekimas, jo girtumas, dėl ko jis užmigo, gulėjo horizontalioje padėtyje ir užduso.
Tokiu būdu, byloje nepasitvirtinus, kad kaltinamasis Š. D. sudavė V. B. smūgius į galvą, teismas nustatė, kad ne mažiau dešimties smūgių nukentėjusiajam į galvą, tame tarpe ir smūgį į nosies sritį, dėl ko buvo padarytas pagrindinis sumušimas, kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžis, ir kas dėl nosies kaulų lūžių įvykusio kraujavimo į kvėpavimo takus, sąlygojo nukentėjusiojo uždusimą ir mirtį, sudavė kaltinamasis V. K..
Taigi, tarp kaltinamojo V. K. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – V. B. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis Š. D. tyčia rankomis bei kojomis sudavė V. B. ne mažiau penkių smūgių į rankas ir kojas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas jam daugybines poodines kraujosruvas rankose ir kojose. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis R. T. tyčia sudavė V. B. rankomis bei kojomis ne mažiau penkių smūgių į petį ir šonus, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas jam odos nubrozdinimą kairio peties priekiniame paviršiuje.
Šios aplinklybės pasitvirtina aukščiau aprašytais liudytojų E. G., G. B., Ž. G., L. K., kaltinamųjų V. K., Š. D. bei R. T. parodymais. Liudytoja E. G. parodė, kad Š. D. maždaug penkis kartus įspyrė gulinčiam V. kažkur į šoną, o R. T. įspyrė V. apie porą kartų į kojas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog Š. D. sudavė apie penkis smūgius, R. T. - ne daugiau penkių smūgių.
Liudytojas Ž. G. parodė, kad Š. D. ne daugiau kaip pora kartų spyrė V. į šlaunį. Per visą sumaištį R. T. vieną kartą spyrė gulinčiam V. B., tačiau kur jis pataikė, neprisimena.
Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teismas taip pat konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. K., tyčia nužudydamas V. B., veikė bendrininkų grupėje su Š. D., nepasitvirtino ir tai, kad Š. D. V. B. sudavė smūgius, sukėlusius pastarojo mirtį. Todėl iš V. K. pareikšto kaltinimo šalintinas veikimas bendrininkų grupėje su Š. D., o iš Š. D. pareikšto kaltinimo šalintinas smūgių sudavimas V. B. į galvą ir jais sukeltos pasekmės, Š. D. veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nežymų sveikatos sutrikdymą ir skausmo sukėlimą, parireiškusį tuo, kad jis 2011 m. gegužės 8 d., apie 20.30 val., šalia viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamiškėje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė pastarajam rankomis bei kojomis ne mažiau penkių smūgių į rankas ir kojas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o taip pat padarydamas jam daugybines poodines kraujosruvas rankose ir kojose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog V. K. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 1 d. yra teisinga, kadangi jis, panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu rankomis kojomis į gyvybiškai svarbų organą – galvą ir tyčia V. B. nužudė. Nustatydamas aplinkybes dėl V. K. nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, teismas atsižvelgia į teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotą trauminių poveikų kiekį, taip pat byloje pasitvirtinusį Š. D. ir R. T. suduotų smūgių skaičių ir laiko įrodytu, kad kaltinamasis V. K. sudavė V. B. ne mažiau aštuoniolikos smūgių kojomis ir rankomis į veidą, kojas bei rankas, padarydamas muštines žaizdas, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, daugybines poodines kraujosruvas rankose ir kojose bei sukėlusį nukentėjusiojo mirtį nosies sumušimą pasireiškusį poodine kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosies kaulų lūžiais; kaltinamasis Š. D. sudavė V. B. ne mažiau penkių smūgių į rankas ir kojas, padarydamas jam poodines kraujosruvas rankose ir kojose; kaltinamasis R. T. sudavė V. B. ne mažiau penkių smūgių į petį ir šonus, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas jam odos nubrozdinimą kairio peties priekiniame paviršiuje.
Iš kaltinimo V. K. šalinama aplinkybė dėl smūgių sudavimo V. B. į juosmenį, kadangi specialisto išvadoje konstatuoti smulkūs odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos juosmens nugariniame paviršiuje padaryti ne suduodant smūgius rankomis ar kojomis, o dinamiškai kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi. Taip pat šalinama aplinkybė dėl odos nubrozdinimo kairio peties priekiniame paviršiuje, kadangi šio sužalojimo padarymas inkriminuotas kaltinamajam R. T..
Kaltinamojo V. K. veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs nukentėjusiajam daugybę smūgių, V. K. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. K. tyčia nužudė V. B.. Kaltinamasis, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Byloje nustatyta, kad tą vakarą, iki asmeninio konflikto pradžios, kaltinamasis ir nužudytasis nesipyko. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad tikslo nužudyti V. B. kaltinamasis neturėjo. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, V. K. nužudė V. B., veikdamas netiesiogine tyčia. Jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas nustatė, kad kaltinamojo R. T. kaltė yra įrodyta. Byloje pasitvirtino, jog kaltinamasis R. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė pastarajam rankomis bei kojomis ne mažiau penkių smūgių į petį ir šonus, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o taip pat padarydamas jam odos nubrozdinimą kairio peties priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus jie padarė, būdami neblaivūs, kas yra įrodyta pačių kaltinamųjų, byloje apklaustų liudytojų parodymais ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), pasekmės – neatstatomos, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamasis nusikaltimą padarė, esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, todėl tokia jo būsena ir elgesys iš dalies turėjo įtakos konfliktui, nors tai ir nepateisina kaltininko poelgio. V. K. anksčiau teistas tris kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus (žmogaus sveikatos sunkų sutrikdymą bei plėšimą), visi teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, įrašytas į narkologinę įskaitą ir tai sunkina kaltinamojo teisinę padėtį. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis dirba, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, psichiatrijos įstaigose nesigydė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina atitinkanti baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems Š. D. ir R. T., teismas atsižvelgia į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamųjų padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), todėl jiems turi būti paskirta bausmė, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamasis Š. D. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrijos įstaigose, įrašytas į narkologinę įskaitą. Šios aplinkybės sunkina jo teisinę padėtį. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant didesnę, negu šios bausmės vidurkis, numatytas baudžiamojo įstatymo už kaltininko padarytas veikas. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo Š. D. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime ir jis laikytinas pilnai atlikęs jam paskirtą bausmę.
Kaltinamasis R. T. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos įstaigose negydytas, narkologijos įskaitoje neįrašytas ir tai lengvina jo teisinę padėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam skirtinas areštas, nustatant jo trukmę, kiek didesnę negu šios bausmės vidurkis, numatytas baudžiamojo įstatymo už kaltininko padarytą veiką.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Resoyblikos BPK 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – pagal tyrėjos 2001-06-22 nutarimą perduoti saugojimui V. B. drabužiai – džinsinės kelnės, megztinis, marškinėliai, džinsinė striukė, trumpikės, kojinės, batai, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Ūkio skyriuje (kvitas B serija BBC Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 61), sunaikintini; pagal tyrėjos 2011-12-23 nutarimą perduoti saugojimui dėžėje Nr. 2 esantys 5 tušti plastikiniai buteliai, dėžėje Nr. 3 vienuolikoje vokų esantys smulkūs daiktai (popierinė servetėlė, popieriaus gabaliukas, tušti cigarečių pakeliai „Saint Georgio“, „NZ Gold“; cigarečių pakelis „Kent“; virvė, plastikinis vienkartinis stikliukas; plastikinis indelis; cigarečių nuorūkos, saugomi Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Ūkio skyriuje (kvitas B serija BBC Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 76), sunaikintini; pagal tyrėjos 2011-12-23 nutarimą perduotus saugojimui ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Ūkio skyriuje (kvitas B serija BBC Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 76), dėžėje Nr. 1 esantys V. K. drabužiai – megztinis, kelnės, pusbačiai grąžintini V. K., Š. D. drabužiai – megztinis, kelnės, marškinėliai grąžintini Š. D., R. T. drabužiai – megztinis, kelnės, marškinėliai, batai, grąžintini R. T..
Civilinė ieškovė P. Z. prašė priteisti iš kaltinamųjų 1000,00 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl V. B. laidojimo išlaidų, atlyginimo. Ši suma paskaičiuota jau atėmus gautą 1050,00 Lt laidojimo pašalpą. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais - kasos kvitais, todėl tenkintinas, priteisiant žalą iš kalto dėl V. B. mirties asmens – V. K..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,
nusprendžia:
V. K. (V. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d.
Kardomąsias priemones V. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistas.
Š. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. gegužės 9 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. ir laikyti jį pilnai atlikusiu paskirtą bausmę.
Kardomąsias priemones Š. D. – dokumento paėmimą, užstatą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – užstatą (20 000,00 Lt, įmokėtus į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą) grąžinti užstato davėjai N. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. d. ir nubausti areštu šešiasdešimčiai parų.
Bausmės laiką skaičiuoti nuo sulaikymo. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. liepos 8 d.
Kardomąsias priemones R. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistas.
Priteisti iš V. K. P. Z. naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) turtinės žalos atlyginimo,
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – pagal tyrėjos 2001-06-22 nutarimą perduotus saugojimui V. B. drabužius – džinsines kelnes, megztinį, marškinėlius, džinsinę striukę, trumpikes, kojines, batus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Ūkio skyriuje, sunaikinti; pagal tyrėjos 2011-12-23 nutarimą perduotus saugojimui dėžėje Nr. 2 esančius 5 tuščius plastikinius butelius, dėžėje Nr. 3 vienuolikoje vokų esančius smulkius daiktus (popierinę servetėlę, popieriaus gabaliuką tuščius cigarečių pakelius „Saint Georgio“, „NZ Gold“; cigarečių pakelį „Kent“; virvę, plastikinį vienkartinį stikliuką; plastikinį indelį; cigarečių nuorūkas, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Ūkio skyriuje, sunaikinti; pagal tyrėjos 2011-12-23 nutarimą perduotus saugojimui ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Ūkio skyriuje dėžėje Nr. 1 esančius V. K. drabužius – megztinį, kelnes, pusbačius grąžinti V. K., Š. D. drabužius – megztinį, kelnes, marškinėlius grąžinti Š. D., R. T. drabužius – megztinį, kelnes, marškinėlius, batus, grąžinti R. T..
Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.