Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-04-29 nutarties, kuria tenkintas prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam H. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2012-11-13 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimu ketveriems metams. 2014-04-28 Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo nuosprendžiu apygardos nuosprendis pakeistas: pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, - galutinė bausmė šešeri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012-07-31, bausmės pabaiga – 2019-01-29 (užskaityta 2 dienos).Komisijos 2016-04-06 nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė skundą teismui dėl atsisakymo tvirtini Komisijos nutarimą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-04-29 nutartimi tenkino prokuroro skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam H. S..Nuteistasis H. S. skunde prašo patvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis teigia, kad jis supranta neigiamą jo asmenybės vertinimą dėl ankstesnių jo teistumų, tačiau teigia, kad praeities jis niekaip negali pakeisti, nurodo, kad už nusikaltimus yra nubaustas, jam paskirta bausmė, kurią jis pataisos namuose ir atlieka ir kur yra taisomas. Teigia, kad būtent elgesys pataisos namuose parodo, kaip asmuo keičiasi, į kokią pusę, jo elgesį įvertina kompetentingi specialistai. Skunde nurodo, kad jis atlikęs įstatyme numatytą privalomą bausmės dalį, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baustas už tvarkos pažeidimus nebuvo, mokėsi, aktyviai dalyvauja adaptacijos, integracijos į visuomenę programose. Jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jam buvo rekomenduota lankyti su anoniminių alkoholikų grupę, dalyvauti elgesio korekcijos programoje, ką jis padarė, pilnai atliko nurodymus, todėl, jo nuomone, Komisija, išsamiai įvertinus jo elgesį, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teigia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OAsys nuosekliai mažėja, ir nors šiuo metu ji dar yra vidutinė, tačiau nuo pirmojo nustatymo sumažėjusi, kas ir patvirtina, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą manymui, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip, pat pažymi, kad dėl jo ankstesnių teistumų statiniai balai yra pakankamai dideli, todėl dar labiau sumažinti bendrą nusikalstamo elgesio balą yra praktiškai neįmanoma. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip neigiamai jį apibūdinančią aplinkybę nurodė, jog jis nedirba ir nesimoko. Tvirtina, kad 4 kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo, tuomet jis save realizavo meno kūrybos būrelyje, kuris veikia visą dieną, jame nuteistieji daro dirbinius, t.y. užsiima naudinga visuomenei veikla. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo H. S. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis H. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad H. S. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 44. Kaip matyti iš ankstesniojo H. S. vertinimo, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo 45 balai, taigi, rizika sumažėjo tik simboliškai ir toks pasikeitimas negali leisti spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kad ji sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus, ko jis jau negali pakeisti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ankstesni teistumai bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumas nėra vertinamas svarstant lygtinio paleidimo galimybę, tačiau šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę, kuri taip pat turi būti įvertinta svarstant šį klausimą, todėl tai, jog H. S. jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, kad lygtinis paleidimas kartą nuteistajam jau buvo taikytas, suponuoja pareigą teismui nuteistojo asmenybę bei jo daromą pažangą vertinti itin kruopščiai.Kolegija pažymi, kad individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, anoniminių alkoholikų grupės lankymas bei dalyvavimas elgesio korekcijos programoje, rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nesutiktina su skundo argumentu, kad nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip neigiamai jį apibūdinančią aplinkybę nurodė, jog jis nedirba ir nesimoko, nes jis 4 kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados 4.3 punkto, H. S. nedirba ir nesimoko ne dėl objektyvių priežasčių, nes tokia galimybė jam yra suteikta. Būtent šiais duomenimis ir rėmėsi teismas, priimdamas nutartį. Kolegijos vertinimu, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis teismui nebuvo pagrindo netikėti. Be to, ši aplinkybė nėra esminė ar pagrindinė, įtakojusi sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam H. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo H. S. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo H. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.