Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1037-175/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
1S-1037-175/2014
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00561-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
A. Č.
Advokatai
Arnoldas Blaževičius
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1037-175/2014;
Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00561-2012-2;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo A. Č. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad jis 2012-10-04, apie 9.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. R., A. A., T. Š., asmeninio konflikto metu, tyčia nukentėjusiajam H. K. sudavė nenustatytą skaičių smūgių taburete į nugarą, kojas, po to metaliniu strypu į galvą, rankas, tuo padarydamas jam atvirą kairiojo blauzdikaulio lūžį, muštines žaizdas kairėje blauzdoje, galvoje, veide, poodines kraujosruvas kairėje kojoje, tuo pačiu metu S. R., A. A., T. Š. suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam kraujosruvas veide, rankose, krūtinėje, nugaroje, dešinėje kojoje.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutartimi kaltinamajam A. Č. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams nustačius, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo A. Č. gynėjas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-20 nutartį panaikinti. Skunde teigiama, kad teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminą, klaidingai interpretavo kaltinimo pateiktus duomenis, neva įrodančius, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas veikas. Tai, jog A. Č. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, kad sankcijoje numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, jokiu būdu negali būti laikoma pakankamu pagrindu pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Skunde taip pat pažymima, kad teismo teiginys, jog suėmimo pagrindai nėra išnykę, rodo paviršutinišką teismo požiūrį į šią kardomąją priemonę bei tai, kad teismas iš naujo neperžiūrėjo naujai gautų bylos duomenų ir jų nevertino, t. y. teismas nepatikrino, ar visi suėmimo skyrimo kaltinamajam pagrindai tebėra realūs ir pagrįsti, ar juos patvirtinantys ar paneigiantys bylos duomenys esmingai nepasikeitė ir pan. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Priimant skundžiamą nutartį nepagrįstai nepasiremta BPK 121 str. 3 d., kuri numato galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Č. gynėjo advokato A. Blaževičiaus skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys bei aplinkybių visuma šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad A. Č. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra liudytojų, kaltinamųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialisto išvada bei kiti rašytiniai duomenys. Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, tačiau nesprendžiamas kaltės klausimas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

BPK 121 str. nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 str. suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimą.

Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas paminėtas normas taikė tinkamai, procesinių pažeidimų nepadarė ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tos aplinkybės, jog A. Č. anksčiau teistas ne vieną kartą, nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje veikiant bendrininkų grupe, teistumas neišnykęs, kaltinimai pareikšti dėl sunkaus nusikaltimo, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo iki 10 m. bausmę, padarymo, nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas A. Č., įtraukta į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog A. Č. ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK 44 str. 1 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatose. Kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 str. įtvirtintų tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. Č., pobūdį, sunkumą, padarymo aplinkybes, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja proporcingumo principui.

Pažymima ir tai, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgą laiką šiuo atveju yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindu baudžiamojo proceso normų nepažeidė, pagrįstai konstatavo, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra būtinas siekiant BPK 119 str. numatytų tikslų. Nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti A. Č. gynėjo skundą jame nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo A. Č. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys