- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1060-275/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2007 m. lapkričio 21 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo ir turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises į buvusio savininko I. B. turėtą žemės sklypą Kirtimų k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. nuosavybės patvirtinančių bei giminystės ryšių patvirtinančių dokumentų pateikimui bei nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad I. B., miręs 1976-07-07, iki 1940 m. Kirtimų k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. nuosavybės teise valdė 2,55 ha žemės. Nurodė, kad ji 1991-10-10 kreipėsi į Vilniaus rajono Lavoriškių apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į sutuoktinio I. B. Rubno (Kirtimų) kaime, Vilniaus rajone valdytą žemę. V. A. yra jos dukra, kitų įpėdinių nėra. 1907-11-13 Vilniaus notaro J. S. raštinėje buvo sudarytas nekilnojamojo turto, dvaro „Rubno“ su priklausiniais, esančiais Vilniaus gubernijos, Vilniaus apskrities, Bystricko valsčiuje, pardavimo aktas. Pagal šį aktą dvarininkas D. valstiečiams O. S., M. K., F. S., miestelėnui O. P., „Rubnos“ bendrijos nariams M. K., I. K., S. B., K. Č., I. Č., V. A., A. pirmajam B., tarpininkaujant Valstiečių žemės bankui pardavė 56 deš. 120 kv. Sieksnių žemės Bystričios valsčiuje, Vilniaus apskrityje. Tokiu būdu S. B. atiteko 2,55 ha žemės. S. B. pirko 2,55 ha žemės, jis mirė 1910 metais, po jo mirties žemę paveldėjo sūnus J. B. S. B. turėjo iš viso 5 vaikus, tačiau žemę paveldėjo tik vyresnysis sūnus J., nes visi kiti vaikai gavo kraitį ir gyveno atskirai. J. B. mirė 1926-03-20 ir jo žemę paveldėjo sūnus I. B. , kuris yra pareiškėjos J. B. sutuoktinis. J. B. turėjo dar dvi dukras M. ir J., tačiau dukros ištekėjo, gavo kraitį, todėl žemę paveldėjo tik sūnus. Motina R. savo dalies atsisakė sūnaus naudai. Kitų įpėdinių nėra ir niekas į Žemėtvarkos tarnybą nesikreipė. Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtins liudytojai. Be to Lietuvos centriniame valstybės archyve išliko duomenų, kad Vilniaus apygardos žemės valdybos archyviniame fonde, 1918 m. žemės sklypų sąraše įrašytas J. B. Rubno kaime turėjęs 4,5 deš. žemės. 1925 m. sąraše taip pat įrašytas J. B. turėjęs 3,30 deš. žemės. 1947-1949 m. N. Vilnios VK žemės apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad I. B. valdė 4,98 ha žemės. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2003 metais kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, tačiau 2004-04-22 pareiškimas buvo grąžintas, nes nespėjo pašalinti visų trūkumų. Pareiškėja mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes į teismą kreipėsi laiku, tačiau nežinojo, kad pareiškimas bus grąžintas, tiesiog dėl teisinio neišprusimo ir amžiaus nespėjo paruošti laiku visų dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007-07-27 sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėja prašymą dėl žemės grąžinimo Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybai buvo padavusi dar 1991-10-10. Byloje nėra duomenų, jog po šio prašymo padavimo pareiškėja būtų kreipusis į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybą dėl greitesnio žemės grąžinimo, dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį ir nuosavybės teisę pateikimo. Pareiškėja 2003-12-31 (t.y. paskutinę termino dieną pagal Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.) su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo kreipusis į Vilniaus rajono apylinkės teismą, tačiau 2004-04-22 teismo nutartimi pareiškimas buvo grąžintas nepašalinus trūkumų (civilinė byla Nr. 2-370-05/04). Po to, 2006-08-22 pareiškėja vėl kreipėsi į teismą su analogišku pareiškimu, tačiau 2006-09-26 teismo nutartimi, nepašalinus trūkumų, pareiškėjai pareiškimas vėl buvo grąžintas (civilinė byla Nr. 2-2497-494/2006). Teismas pareiškėjos J. B. nurodytą aplinkybę, jog į teismą kreipėsi laiku, tačiau nežinojo, kad pareiškimas bus grąžintas, tiesiog dėl teisinio neišprusimo ir amžiaus nespėjo paruošti laiku visų dokumentų, nelaikė svarbia priežastimi dėl kurios pareiškėja praleido prašomą atstatyti terminą. Motyvavo, kad per Atkūrimo įstatyme nustatytą terminą, t.y. iki 2003-12-31, nuo pareiškėjos 1991-10-10 prašymo, dvylikos metų laikotarpyje, pareiškėja vietoj to, kad būtų aktyvi, imtųsi visų įmanomų būdų ir priemonių ieškoti būtinų dokumentų (iš archyvo įstaigų ir pan.) dėl I. (J.) B. nuosavybės teise valdytos žemės Rubno (Kirtimų) k., Lavoriškių sen., Vilniaus r., labai vangiai įgyvendino šias savo teises. Atkreipė dėmesį į tai, kad apie nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką pareiškėja žinojo - tai patvirtina nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko R. B. (pareiškėjos sutuoktinio J. (I.) B. motinos) bylos duomenys. Pareiškėjos J. B. pasyvų elgesį patvirtina ir aukščiau nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjos ne vienkartinio kreipimosi į teismą 2003, 2006 metais. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad pareiškėja dalyje dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo taip pat neįrodė nei ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko. Konstatavo, kad pareiškimas buvo grindžiamas paveldėjimo pagrindu - žemės paveldėjimu per kelias kartas, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad po S. žemę paveldėjo tik sūnus J., o po jo - tik J. sūnus I., jog kiti vaikai atsisakė žemės ar ištekėjo, ir t.t., pareiškėja nepateikė. Šių aplinkybių nenurodė net ir pareiškėjos kviesti liudytojai. Teismas sprendė, kad pareiškėja nėra laikytina pretendente atkurti nuosavybės teises ir ji neįgyja tų subjektyvinių teisių, kokias turi įstatymo nustatyta tvarka valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškę asmenys, todėl jos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, teismui neatnaujinus termino nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti, negali sukelti pareiškėjai tam tikrų teisinių padarinių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-07-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atnaujinti J. B. praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymo dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko I. B. turėtą žemės sklypą Kirtimų k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj., padavimui ir nuosavybės teisių bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui. Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., miręs 1976-07-07, iki 1940 m. Kirtimų k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj., nuosavybės teise valdė 2,55 ha žemės. Apeliantė nesutinka su teismo svarbių priežasčių vertinimu dėl kurių atmestas teisėtas pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas nenurodė, koks įstatymas duoda išsamų ar apitikslį svarbių priežasčių sąrašą. Teismo sprendime nurodytos svarbios priežastys neatitinka CPK 156 str. l d., 246 str. 1, 2 d., 247 str. 2 d. reikalavimų. LAT Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.1. punkte pabrėžiama, kad CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra išvardinti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Šį klausimą teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. LAT Senatas taip pat išaiškino, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pirmos instancijos teismas neįvertino kaip svarbių priežasčių tai, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, jai šiuo metu sukako 82 metai, ji, kaip ir kiekvienas senyvo amžiaus žmogus, yra ligota, be to neraštinga, nežino valstybinės kalbos. Pirmos instancijos teismas įvertino jos elgesį kaip pasyvų ir vangų, tačiau ir 2003 ir 2006 metais, pareiškėja jau buvo senyvo amžiaus, ir jos raštingumas bei valstybinės kalbos mokėjimas nepasikeitė per nurodytą pirmos instancijos teismo laiką. Pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog I. B. iki 1940 metų Kirtimų k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj. nuosavybės teise valdė 2,55 ha žemės, pirmos instancijos teismo buvo atmestas kaip grindžiamas paveldėjimo pagrindu, tačiau nepateikus tai patvirtinančių įrodymų. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog įstatymas neįpareigoja asmens teikti nesamus įrodymus. LAT Senatas nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2. punkte išaiškino, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato, kai pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali ne teismo tvarką atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjos prašymas ir buvo grindžiamas šiais teisiniais argumentais. Lietuvos Valstybės Istorijos archyvo 2003-12-17 pažymoje Nr. (P1-15983) P2-15501 nurodyta, kad pirmas 2,55 ha žemės savininkas S. B. mirė 1910-01-28 kirtimų kaime ir po savęs paliko sūnus J., T., T., dukteris M. ir J.. Lietuvos archyvo 2007-03-26 pažymoje Nr. R4-1490 pažymėta, kad B. J. (J.) S. sūnus valdė 1918-1925 metais 4 1/2 žemės ir nuo 1925 m. dar turėjo 3,30 deš. žemės. Pagal iki 1940-12-01 galiojusį Rusijos imperijos Civilinių įstatymų X tomo 1 d. 1261 str. buvo pripažintas faktinis palikimo priėmimas, t.y. palikimo turėjimas ir naudojimas savo asmens pelnui. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai suabejojo, kad J. T. vienasmeniškai valdė tėvo S. B. turtą, ir nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjos įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą. 2003-06-18 archyvo pažymėjimas Nr. (P1-7546) P2-7997 patvirtina, kad 1926-03-20 mirė J. B. , o po jo mirties liko sūnus J. ir dukterys M. bei J.. Pagal minėtą Civilinių įstatymų X tomo 1 d. 1261 str. iki 1940-12-01 turtą faktiškai galėjo valdyti J. B. žmona R. ir sūnus J. Pagal 1926 m. RTFSR civilinio kodekso, Lietuvos teritorijoje galiojusio nuo 1940-12-01 iki 1965-01-01, 429 str. įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis, buvęs palikimo atsiradimo vietoje per tris mėnesius nepareiškė notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palikimo. Kadangi J. (I.) B. visą gyvenimą išgyveno palikimo atsiradimo vietoje, pareiškėja negali pateikti įrodymų apie palikimo priėmimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-07-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismų praktikoje asmens, prašančio atstatyti įstatymo nustatytą terminą, amžius, jo neraštingumas, valstybinės kalbos nemokėjimas ar jo įgalioto asmens netinkama kvalifikacija nėra veiksniai savaime leidžiantys konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sunki sveikatos būklė, kaip svarbi termino praleidimo priežastis, turi būti įvertinta kartu su kitomis bylos aplinkybėmis. Suinteresuotas asmuo mano, kad apeliantė nenurodė objektyvių termino praleidimo priežasčių, kas ir sąlygojo Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą atmesti reikalavimą dėl termino atnaujinimo. Tačiau teismui, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ir pripažinus, kad apeliantės nurodytos įstatymu nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, t.y. objektyviai nepriklausė nuo apeliantės valios ir kliudė realizuoti savo teises (kreiptis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo) konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu, Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaraus, kad terminas būtų atnaujintas. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad apeliantė savo reikalavimui pagrįsti remiasi paveldėjimo teisiniais santykiais, o tiksliau, paveldėjimu žemės per kelias kartas, nurodydama, kad po S. B. (mirusio 1910-01-28) žemės sklypą paveldėjo tik jo sūnus J. B. , o po J. B. mirties vieninteliu 2,55 ha žemės sklypo paveldėtoju buvo J. B. Pareiškėjos pateiktos archyvo pažymos rodo, jog įstatyminių žemės paveldėtojų buvo ir daugiau, ne tik apeliantės nurodomi asmenys. Apeliantė pradiniame pareiškime grįsdama savo prašymą nurodė, kad kiti galimi paveldėtojai gavo kraitį ir gyveno atskirai, dukterys ištekėjo, o J. B. motina R. B. atsisakė palikimo sūnaus naudai, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių dokumentų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neteisingai nurodo, jog po J. B. mirties (mirė 1926-03-20) žemę paveldėjo tik J. B. , nes tuo metu jis buvo nepilnametis (gimęs 1913-03-25). Pastebėtina ir tai, kad iš 2007-02-07 Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakymo Nr. R4-675 „Dėl nuosavybės“ matyti, jog Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus Kirtimų kaimo gyventojo B. J. buto-ūkio lape įrašyti: J. B. , „matka“ R. B. , sesuo J. B. . Tai patvirtina faktą, kad iki nacionalizacijos kartu su broliu (J. B. ) gyvenusi neištekėjusi sesuo taip pat paveldėjo žemės dalį. Taigi teismas, įvertinęs visus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad jų nepakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir todėl pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. (I.) B. iki 1940 m. Kirtimų k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj. nuosavybės teise valdė 2,55 ha žemės, nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Pareiškėja nagrinėjamo prašymo teismui pateikimo dienai buvo 82 metų amžiaus, todėl ta aplinkybė, jog dėl amžiaus ji nesugebėjo pasirūpinti, kad būtų ištaisyti pareiškimų, kuriuos ji anksčiau teikė teismui su analogiškais prašymais trūkumai, leidžia daryti išvadą, kad turėjo būti atnaujintas jai terminas pateikti dokumentams, patvirtinantiems jos teises atkurti nuosavybės teises. Kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-09-01 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2497-494/2006 pagal 7 pareiškėjų, tame tarpe ir J. B. prašymą, pareiškimas buvo grąžintas nenagrinėtas dėl to, kad pareiškėjai nenurodė priežasčių, kodėl negali gauti įrodymų, kurie turi būti, teismo nuomone, pateikti teismui, ir nepateikė įrodymų, kad išnaudojo visas galimybes įrodymams gauti. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje civilinėje byloje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl I. B. nuosavybės teisėmis valdytos 2,55 ha žemės Kirtimų kaime, Lavoriškių seniūnijoje, Vilniaus rajone, greta su kitais giminaičiais, tarp kurių buvo ir darbingo amžiaus asmenų (F. S., V. R. ), todėl tikėtina, kad pareiškėja J. B. nepasirūpino tokių trūkumų kaip pasisakymu pareiškime apie I. B. seseris M., J., paaiškinimu, kodėl žemę po S. B. mirties paveldėjo iš penkių vaikų tik J. B. , paieškojimu papildomų dokumentų apie visus vaikus archyvo įstaigose, kreipimusi į įstaigas dėl įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodytas aplinkybes pašalinimu ir dėl to, kad pirmiausia šią pareigą privalėjo vykdyti kiti, darbingi pareiškėjai. Pareiškėja viena, be kitų pareiškėjų, nagrinėjamoje byloje pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl termino atstatymo ir juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime teismui (b.l. 1-2) nurodė, kad jau 2003 m. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau kaip matyti iš pareiškimo civilinėje byloje Nr. 2-270-05/04, pareiškėjos J. B. prašymo nėra, todėl pirmą kartą į teismą ji kreipėsi su analogišku prašymu tik 2006-08-22. Teismo sprendimo išvados, kad pareiškėjos pasyvų elgesį patvirtina nevienkartinis jos kreipimasis į teismą 2003, 2006 m., nepagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja labai vangiai įgyvendino teises ieškoti būtinų dokumentų, tačiau nevertino reikšmingos byloje aplinkybės, ar tinkamai ir laiku jos prašymą, pateiktą Vilniaus rajono Lavoriškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai, išnagrinėjo valstybinės institucijos, įgaliotos spręsti piliečių pareiškimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities viršininko administracija nenurodė, jog būtų atsakiusi pareiškėjai į jos prašymą nustatyti I. B. valdytos žemės faktą ir ją grąžinti, paaiškinusi pareikštai, jog trūksta dokumentų prašymui patenkinti. Tai, kad netinkamai atliko savo tarnybos funkcijas valstybės institucijos, yra aplinkybe, leidžiančia vertinti ir asmens, kurio prašymas buvo nenagrinėjamas tokį ilgą laiką, veiksmus kaip pateisinamus, nes pilietis neturi pareigos raginti apskrities administraciją, kad būtų nagrinėjamas jo pareiškimas ir jam pateikiamas atsakymas, dėl kokios priežasties jis netenkinamas.
Suinteresuoto asmens VAVA atstovė K. B. teismo posėdžio metu prašė dalinai tenkinti pareiškėjos prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B. valdė ½ dalį prašomo nustatyti 2,55 ha žemės ploto, kitą dalį valdė jo sesuo J. B. Pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą VAVA nurodė naują aplinkybę, kurios nebuvo nurodžiusi atsiliepime į pareiškimą, t.y. tai, kad 2007-03-26 Lietuvos centrinio archyvo pažymoje nurodyta, jog B. J. turėjo 4 1/2 deš. žemės , o pagal 1945-46 metų knygas B. R., priėmusi palikimą už nepilnamečius vaikus, valdė tą pačią žemę. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą VAVA nurodė, jog 2007-02-07 Lietuvos centrinio archyvo atsakymas Nr. R4-675 leidžia daryti išvadą, kad su broliu J. B. iki žemės nacionalizacijos gyveno motina R. B. ir neištekėjusi sesuo B. J., pareiškėjos prašymas gali būti tenkinamas dalinai, padarius išvadą, kad žemę po J. B. mirties paveldėjo jo žmona R. B. ir jos nepilnamečiai vaikai. Tai, kad 1942-05-27 buto-ūkio lape įrašyti du iš trijų vaikų ir jų motina, leidžia teigti, kad sesuo M. gavo kraitį ir negyveno kartu su motina, o kiti du vaikai – J. ir J. valdė žemę, paveldėtą kartu su motina R. po jų tėvo mirties.
Tai, kad liudytojai A. G. , J. S. nenurodė aplinkybės, jog kiti J. B. vaikai atsisakė žemės ar ištekėjo, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjos nurodytas faktas dėl to, kad J. B. dukra M. ištekėjo ir gavo kraitį iki žemės nacionalizavimo.
Teismo sprendimas naikintinas LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje (LR CPK 185 str. 1 d. ) bei naujų įrodymų – aplinkybių, nurodytų suinteresuoto asmens VAVA atsiliepime į apeliacinį skundą, pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., kolegija
nusprendė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškimą patenkinti dalinai. Atnaujinti J. B. praleistą terminą nuosavybės teises į buvusio savininko I. B. turėtą žemės sklypą Kirtimų kaime, Lavoriškių seniūnijoje, Vilniaus rajone, patvirtinantiems dokumentams pateikti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B. , miręs 1976-07-07, iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis kartu su R. B. ir J. B. valdė 2,55 ha žemės, buvusios Kirtimų kaime, Lavoriškių seniūnijoje, Vilniaus rajone.