Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-161-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
T-161-297/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
K. J.
Advokatai
Monika Šereikienė
Kategorijos
Byla Nr. T-161-297/2020
Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00320-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 5 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Vismantei Valentaitei,

dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, probacijos tarnybos atstovui Robertui Šimeliauskui, nuteistajam K. J., gynėjai advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl papildomų probacijos sąlygų skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti, tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga – 2020 m. lapkričio 15 d.

Šalies argumentai

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius (toliau – probacijos tarnyba) kreipėsi į teismą su teikimu dėl papildomų probacijos sąlygų skyrimo nuteistajam K. J.. Teikime ir posėdžio metu probacijos tarnybos atstovas nurodė, kad K. J. probacija vykdoma nuo 2018 m. lapkričio 29 d. Probuojamasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarė, vykdo teismo įpareigojimą dirbti, nuo 2018 m. lapkričio 6 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), taip pat vykdo įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be probacijos tarnybos leidimo. Tačiau K. J. padarė tris administracinius nusižengimus: 2019 m. liepos 17 d. jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį paskirtas žodinis įspėjimas už tai, kad jis vairavo automobilį neįsijungęs artimųjų šviesų žibintų; 2019 m. kovo 29 d. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį jam paskirta 60 Eur bauda, nes vairuodamas transporto priemonę nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo; 2020 m. sausio 24 d. nutarimu jam pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį paskirta 60 Eur bauda už 2018 m. lapkričio 15 d. padarytą nusižengimą – nustatyto greičio viršijimą. K. J. 2020 m. balandžio 15 d. pakartotinai įvertintas pagal pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą naudojant OASys metodiką ir yra priskirtas žemai rizikos grupei (26 balai), lyginant su 2018 m. gruodžio 20 d. vertinimu rizika išliko žema, balų skaičius padidėjo (buvo 25 balai). Kadangi probuojamasis K. J. probacijos vykdymo laikotarpiu padarė tris administracinius nusižengimus, vadovaujantis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BK 75 straipsnio 3 dalimi, probacijos tarnyba siūlė probuojamajam K. J. skirti papildomą probacijos sąlygą – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nuteistasis K. J. prašė teikimo netenkinti. Paaiškino, kad jis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, dirba UAB (duomenys neskelbtini), įmonės veikla susijusi su inžinerinių tinklų statyba, todėl tenka būti ilgalaikėse komandiruotėse, daug važinėti į objektus visoje šalyje. Jis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą. Neginčija, kad padarė administracinį nusižengimą, kai vairuodamas transporto priemonę nepraleido pėsčiojo, įžengusio į pėsčiųjų perėją, dėl šio nusižengimo apgailestauja, stengsis būti kelyje atidesnis. Tačiau su kitais dviem pažeidimais jis nesutinka, nes 2018 m. lapkričio 15 d. nebuvo sustabdytas dėl leistino greičio viršijimo, nusižengimas fiksuotas ne jo akivaizdoje, tarnybiniu automobiliu naudojasi ir kiti įmonės darbuotojai, apie tai, kad yra priimtas 2020 m. sausio 24 d. nutarimas skirti jam administracinę nuobaudą už greičio viršijimą jis sužinojo tik tada, kai probacijos tarnyba pateikė teismui teikimą dėl papildomos probacijos sąlygos paskyrimo. Minėto nutarimo nuorašo nėra gavęs, šiuo metu jis kreipėsi į policiją dėl nutarimo nuorašo, kurį gavęs svarstys dėl nutarimo apskundimo. 2019 m. liepos 17 d. jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie pasakė, kad nedega jo vairuojamo automobilio žibintų artimosios šviesos, tačiau jis pajudino žibintus ir šviesos įsijungė, tuo viskas ir pasibaigė, policijos pareigūnai nefiksavo, kad jis padarė nusižengimą, nuobaudos jam neskyrė. Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, taip pat į tai, kad jis dirba, nors yra jau senatvės pensinio amžiaus, stengiasi gyventi dorai ir laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu K. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas).

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos probacijos sąlygų nevykdymo teisinės pasekmės. Pagal šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte suformuluotas nuostatas jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis. Taigi, papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ar pareigų paskyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip ir skiriant bausmę, taip ir šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi bausmės tikslais, nes baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti, užtikrinti kriminalinei bausmei keliamus tikslus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Adekvatu yra reikalauti iš nuteistojo tokio elgesio, kuriuo jis pakartotinai nepažeistų teisės aktų nuostatų, tačiau vien tik formalus pažeidimų faktas nesuponuoja poreikio griežtinti bausmę ar nuteistajam taikomas baudžiamojo poveikio priemones.

Probacijos tarnyba teikimu prašo paskirti nuteistajam K. J. BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes nuteistasis probacijos vykdymo laikotarpiu padarė tris administracinius nusižengimus, kas pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas sudaro pagrindą paskirti papildomą probacijos sąlygą.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga ir išklausius teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, nustatyta, kad vykdant nuteistojo K. J. probaciją, jis 2018 m. gruodžio 20 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų padarymą (asmens byla, b. l. 116–118, 127). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. J. probacijos vykdymo laikotarpiu nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jis tinkamai vykdė teismo nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus dirbti ir be probacijos tarnybos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, tačiau jis padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos jam du kartus taikytos administracinės nuobaudos: 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį 30 Eur bauda už tai, kad 2019 m. kovo 29 d. vairuodamas transporto priemonę nepraleido įžengusio į pėsčiųjų perėją pėsčiojo (nutarimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 9 d.), ir 2020 m. sausio 24 d. nutarimu jis nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. lapkričio 15 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį (važiavo 72 km/h greičiu), už šį nusižengimą paskirta 60 Eur bauda. Nutarimai skirti administracines nuobaudas yra įsiteisėję, taigi, galiojantys, todėl nuteistojo argumentai, kad jis nesutinka su 2020 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, neturi teisinės reikšmės. Dėl 2019 m. liepos 17 d. padarytos veikos, kai K. J. padarė mažai pavojingą veiką, turinčią ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo požymių (vairavo automobilį neįsijungęs artimųjų šviesų), apsiribota žodinės pastabos pareiškimu, todėl, vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad administracinio nusižengimo teisena šiuo atveju nebuvo pradėta, dėl to nėra pagrindo teigti, kad K. J. 2019 m. liepos 17 d. buvo taikyta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. Tokiu būdu, nustatyta, kad probacijos vykdymo laikotarpiu K. J. padarė du administracinius nusižengimus, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, ir ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui svarstyti dėl Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, paskiriant papildomą baudžiamojo poveikio priemonę. Vis tik teismas, įvertinęs K. J. asmenybę – dirba, gyvena šeimoje, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, pagal pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą naudojant OASys metodiką yra priskiriamas žemai rizikos grupei (26 balai), lyginant su ankstesniu vertinimu rizika padidėjo tik vienu balu, taip pat atsižvelgdamas į nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą – nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių reikalavimų nevykdymu, jie nėra labai šiurkštūs, padaryti dėl neatsargumo, po paskutinio nusižengimo, padaryto 2019 m. kovo 29 d., praėjo jau daugiau kaip metai ir nuteistasis per tą laiką naujų teisės pažeidimų nepadarė, jis vykdo bendrąsias probuojamųjų pareigas, sprendžia, jog įmanoma pasiekti probacijos tikslus ir nepaskiriant papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos, nes šiuo konkrečiu atveju tai nebūtų proporcinga priemonė ir prieštarautų bendriesiems teisingumo bei protingumo principams, todėl probacijos tarnybos teikimas netenkintinas. Kartu pažymėtina, kad nuteistasis, įvertinęs teismo jam parodytą pasitikėjimą, privalo elgtis nepriekaištingai ir ateityje nedaryti jokių pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu,

nutarė:

teikimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė