Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2006 m. balandžio mėn. nusikalstama veika) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu tarp 2006-04-19 21.30 val. ir 2006-04-20 9.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tikslu pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į S. S. priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), namelio Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, iš kurio pagrobė svetimą, S. S. priklausantį 900 Lt vertės turtą: keturias 800 litų bendros vertės automobilines žiemines padangas su metaliniais diskais, 90 Lt vertės smūginį gręžtuvą su jame įdėtu 10 Lt vertės grąžtu, po to tęsdamas šią nusikalstamą veiką, sugadindamas pakabinamą spyną, įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį toje pačioje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą V. H. priklausantį turtą: 316 Lt vertės aliuminines kopėčias.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu, nes neatsižvelgta, jog jis yra nestabilios psichikos asmuo.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo A. P. veiką pagal LR BK 178 str. 2 d., be to, nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija. Nuteistojo skunde nesuformuluotas konkretus prašymas dėl skundžiamo teismo nuosprendžio, tačiau iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas A. P. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir į dokumentus, apibūdinančius nuteistojo psichikos būseną: iš UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro pažymos matyti, kad A. P. pas psichiatrą lankėsi 2003-10-03, 2004-03-04, 2004-09-10, 2005-06-08, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu (b.l. 158, t. 1), o iš specialisto išvados matyti, kad nors A. P. yra lengvas protinis atsilikimas, tačiau ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga (b.l. 172, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu A. P. nurodė, kad psichoneurologinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje nėra įrašytas (b.l. 164, t. 1), bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti dokumentai, jog nuteistasis gydėsi: nuo 2007-09-06 iki 2007-09-21, jam buvo diagnozuota liga F 06.3 (b.l. 5, t. 2) (pagal Tarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos kodą – tai organiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai; internetinė prieiga - http://www.lsic.lt/tlk/), nuo 2007-11-14 iki 2007-12-07 Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyriuje, jam buvo diagnozuotas organinis efektinis sutrikimas, depresija, suicidinės mintys, F 06.3 (b.l. 36, t. 2), nuo 2007-12-14 iki 2007-12-17 gydėsi Mažeikių ligoninės nervų skyriuje (b.l. 45, t. 2), ir nuo 2008-01-22 iki 2008-02-01-VšĮ Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje (b.l. 57, t. 2). Tai yra pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, atsižvelgė į šias aplinkybes, be to byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, nėra duomenų, kad prieš padarant nusikalstamą veiką ar po jos padarymo nuteistasis būtų lankęsis pas psichiatrą, pas medikus dėl organinio nuotaikos sutrikimo jis kreipėsi tik prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo A. P. atžvilgiu taikyti LR BK 17 ar 18 str. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, įvertino tai, kad A. P. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, už LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų (Lietuvos Respublikos 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314, įsigali. 2007-07-13 redakcija), taip pat tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kas leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog A. P. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, veda asocialų gyvenimo būdą, jo nekeičia, LR BK 27 str. 1 d. prasme, laikytinas recidyvistu, taip pat atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vadovaudamasis aptartomis įstatyminėmis nuostatomis bei LR BK 61 str. 2 d., A. P. paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo A. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Tokiu būdu, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nėra pagrindo nuosprendžio keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nuosprendžio atmesti.