Kauno apygardos teismo nutartis

Atsiliepimas

3. Atsiliepime dėl senaties taikymo ieškovas papildomai nurodė, kad ieškovas savo vardu nebuvo prašęs išduoti teismo vykdomojo rašto ir apie jokį vykdomąjį raštą nežinojo. Ieškovas nežinojo, kad buvo išduotas vykdomasis raštas, todėl nuolat eidavo pas NŽT specialistę, kuri sakydavo, kad nuosavybė bus atkuriama vėliau, nes žemės reforma dar nėra baigta, todėl ieškovas laukė ir pagrįstai tikėjosi, kad nuosavybės teisė į žemę natūra bus atkurta tolimesniame žemės reformos vykdymo procese. 2016 m. liepos 7 d. NŽT specialistė pakartotinai pažadėjo atkurti nuosavybės teisę į likusią ieškovo žemę vėliau, todėl ieškovas nepažeidė jokio ieškinio senaties termino. Be to, net ir jeigu ieškovas nebūtų kreipęsis į NŽT dėl žemės grąžinimo proceso, bet vis tiek jam NŽT būtų išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad prievolė atmatuoti žemę nėra išnykusi, būtų laikoma, kad senaties terminas yra atnaujinamas, nes skolininkas skolą pripažįsta. NŽT sąmoningai darė pažeidimą neveikdama, todėl dėl tokio neveikimo, dėl neatliktų kiekvieną dieną žemės suradimo ir matavimo veiksmų, remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 5 dalimi senatis atsinaujina su kiekviena diena. Žinant, kad ieškovas nežinojo, kad buvo užvesta vykdomoji byla pas antstolį M. L., nežinojo, kad vykdomoji byla buvo perduota vykdyti antstoliui V. K., yra aišku, kad ieškovas nevaikščiojo pas antstolius dėl priverstinio vykdymo ir jų neragino. Nežinojimo faktą patvirtina tai, kad ieškovas 2016 metais kelis kartus kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Teismas nesiaiškino, kad byloje buvo du ieškovai ir nesiaiškino kuriam iš jų, kurio prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismas konstatavo, kad byloje yra įrašas, kad buvo išduotas vykdomasis raštas, todėl pakartotinai vykdomasis raštas neišduodamas. Ir tik 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesį ieškovas, suradęs pas kokį antstolį buvo vykdomoji byla, suprato, kad jo teisės gali būti pažeistos, nes vykdomoji byla yra sunaikinta ir nuosavybės teisės atkurtos nebus. Pastebėjo, kad ieškovas nuo 2002 metų elgėsi atidžiai ir rūpestingai kasmet domėdamasis nuosavybės teisės atkūrimo klausimu, asmeniškai ateidamas į NŽT pas jo bylą kuruojančią specialistę. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. liepos 7 d., kai būdamas garbaus amžiaus ieškovas suprato, kad NŽT specialistai jo atžvilgiu elgiasi neteisėtai ir gali pažeisti jo teises. Ieškovas suprato, kad jis gali paprasčiausiai nesulaukti žemės reformos pabaigos, o NŽT specialistai tikėtina, kad tyčia nukelia jo žemės matavimo klausimo išsprendimą. Atsakovo antstolio kontoros atžvilgiu ieškinio senaties termino pradžia yra momentas, kai advokato padėjėjas A. Š. 2016 metų rugsėjo mėnesį susiskambinęs su antstolio kontora sužinojo, kad ieškovo byla yra sunaikinta ir apie tai pranešė ieškovui.

4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas antstolis V. K. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė taikyti senatį, patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2001 m. rugpjūčio 27 d. nutarties pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Kauno rajono valdybai, Kauno apskrities viršininko administracijai, O. N., F. L. dėl pažeistų teisių atstatymo ir 2002 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002 nutarė ieškovo A. K. ieškinį patenkinti, įpareigoti atsakovę Kauno apskrities viršininko administraciją įteisinti A. K. 3,11 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise. A. K. pirmos instancijos teismui (Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje 2-1079-249/2001) pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kuris 2002 m. kovo 27 d. jam buvo išduotas. Šias aplinkybes patvirtina 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos O. Š. nutartis, kurioje nurodyta, kad civilinėje byloje yra atžyma, kad ieškovas A. K. su prašymu kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad 2002 m. kovo 27 d. ieškovui vykdomasis raštas buvo išduotas, užvesta vykdomoji byla Nr. 0072/02/02658, kurios pagrindu numatytas vykdymas įpareigojant Kauno apskrities viršininko administraciją įteisinti A. K. 3,11 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise. Apie gautą vykdomąją bylą ir pradėtus atlikti įpareigojimo veiksmus, vykdomojoje byloje skolininkui Kauno apskrities viršininko administracijai buvo raštu išsiųstas raginimas vykdyti įpareigojimą. Ši vykdomoji byla po antstolių institucinės reformos 2003 metų sausio mėnesį buvo perduota atsakovui V. K.. Atsakovas pažymėjo, kad 2002 m. kovo 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-224/2002 suformuluota rezoliucinė dalis negali būti atsieta nuo visos civilinės bylos konteksto ir joje esančių duomenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas nesuteikia teisės A. K. reikalauti, kad nuosavybė būtų įteisinta į bet kokį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o tik į konkretų žemės sklypą, kurį ieškovas realiai valdė ginčo metu. Vykdomojoje byloje buvo gauti rašytiniai dokumentai, kuriuose šalys – išieškotojas A. K. ir skolininkė Kauno apskrities viršininko administracija, nurodė, jog vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartimi, susitarė įteisinti A. K. du lygiaverčius 2,59 ha ploto sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). A. K. sutinka, kad vietoj 3,11 ha žemės sklypo būtų suteikti du žemės ir miško sklypai bendro 2,59 ha ploto (šias aplinkybes patvirtina 2002 m. gegužės 31 d. pažyma bei 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo teisėjos O. Š. nutartis). Šis šalių susitarimas buvo pilnai įvykdytas ir A. K. vardu nuosavybės teise buvo įregistruoti aptarti du sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Taigi šalims susitarus ir įvykdžius įsipareigojimus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002, vykdomoji byla Nr. 0072/02/02658, 2003 m. rugsėjo 7 d. buvo užbaigta pilnai įvykdžius pateikto vykdomojo rašto apimtį. Apie vykdomosios bylos užbaigimą buvo informuotos vykdomosios bylos šalys išsiuntus joms paštu patvarkymą. Taip pat grąžintas vykdomasis dokumentas išdavusiam teismui. Negavus jokių pretenzijų ar prieštaravimų ir pasibaigus vykdomosios bylos saugojimo terminui, vykdomoji byla Nr. 0072/02/02658 buvo sunaikinta 2010 m. gegužės 21 d. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad antstolio neteisėtas veiksmas yra vykdomosios bylos sunaikinimas, kadangi bylos sunaikinimas pasibaigus jos saugojimo terminui išvis nėra vykdymo veiksmas CPK prasme. Šis veiksmas priskirtinas prie administracinių antstolio kontoros veiksmų ir teisinių padarinių vykdomosios bylos šalims nesukelia. Vienintelis vykdymo veiksmas, kurį antstolis V. K. šioje vykdomojoje byloje yra atlikęs, yra 2003 m. rugsėjo 7 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Ieškovas nurodo, kad tariamai jam neįteisintas 0,29 ha ploto sklypas, analogiškas ir atitinka analogišką sklypą, kurio valstybės įmonės Registrų centro išrašas (2015 m. kovo 27 d.) pateiktas byloje. Šio sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o jo paskirtis – miškų ūkio paskirtis, sklypo vertė nustatyta 2015 m. kovo 23 d. Vertinant pateikiamą žemės sklypo išrašą yra aišku tik tiek, kad minimas sklypas yra Kauno mieste, tačiau nėra aišku kurioje konkrečioje vietovėje. Ieškovas reikalaudamas priteisti 13 386 Eur sumą, patikslintame ieškinyje nepateikia jokių aiškių paskaičiavimų, kodėl jis remiasi būtent šiuo valstybės įmonės Registrų centro išrašu, ir kodėl žalos suma yra 13 386 Eur, nors iki bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme, ieškovas reiškė reikalavimą tik dėl 12 386 Eur sumos, kaip žalos priteisimo. Atsakovo manymu, apskaičiavimo metodas ir patirtos žalos dydis privalo būti nustatytas tariamos žalos atsiradimo momentu, kas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat nėra ieškovo įrodyta ir nėra aišku, kokios paskirties žemės sklypas, ieškovo manymu, nebuvo įteisintas. Pabrėžtina, kad 2002 m. gegužės 31 d. pažymoje Kauno apskrities viršininko administracija su ieškovu susitarė įteisinti du lygiaverčius 2,59 ha ploto sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutiko, kad vietoj 3,11 ha žemės sklypo būtų suteikti du, skirtingų paskirčių žemės sklypai, t. y. žemės ir miško sklypai, sudarantys 2,59 ha bendrą plotą. Taigi ieškovas neįrodė, į kokios paskirties žemę jo manymu nėra įteisinta nuosavybė, kadangi nuo to priklauso žemės vertė, atsižvelgiant ir į jos paskirtį. Žalos buvimas nėra preziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad antstolio žinioje vykdomasis dokumentas buvo išduotas ne dėl skolos išieškojimo, o teismo įpareigojimo vykdymo. Teismo sprendimu žemės sklypą ieškovui buvo įpareigota įteisinti pati atsakovė Kauno apskrities viršininko administracija. Tai yra asmeninio pobūdžio įpareigojimas juridiniam asmeniui turinčiam teisę tokį veiksmą atlikti. Žemės sklypų įteisinimas yra specifinės funkcijos, kurias Lietuvos Respublika pagal tuomet galiojusius teisės aktus buvo delegavusi apskričių viršininkų administracijoms. Vykdymo procese šios specifinės funkcijos antstoliams nebuvo ir nėra deleguotos, todėl antstolis kaip vykdymo proceso atstovas neįgijo teisės įteisinti teismo sprendime nurodytą žemės sklypą ieškovui. Antstoliui neturint įgaliojimų atlikti tam tikrą veiksmą nėra ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp antstolio veiksmų ir tariamos žalos atsiradimo. Ieškovas praleido visus CK numatytus senaties terminus, tame tarpe ir numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kuri numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, bet ir bendrą 10 metų senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas manė, kad jo teisės ir teisėti interesai kaip nors pažeisti, tai apie tai jis sužinojo ir žinojo nuo susitarimo su atsakovu (Kauno apskrities viršininko administracija) sudarymu momento. Be to, byloje surinkti rašytiniai įrodymai įrodo, kad nuo 2002 m. birželio 5 d. ieškovas suprato ir žinojo, kad jam galimai nėra atkurta visa nuosavybės teisė ir tai yra senaties pradžios momentas.

5. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kiekvienu atveju būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas antstolio civilinės atsakomybės taikymas. Tik ieškovui įrodžius, kad yra nustatytos visos sąlygos antstolio civilinei atsakomybei atsirasti, jis galėtų reikalauti iš draudiko įvykdyti prievolę pagal draudimo sutartį, sudarytą su antstoliu. Nesant antstolio civilinės atsakomybės sąlygų ir/arba draudžiamojo įvykio pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, neatsiranda draudimo bendrovės prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui. Nors ieškovas aiškiai patikslintame ieškinyje nenurodo, kokie konkretūs antstolio neteisėti veiksmai lėmė žalos ieškovui atsiradimą, tačiau vertinant patikslinto ieškinio turinį, draudimo bendrovės nuomone, galima išskirti du momentus: pirma, ieškovo nuomone, antstolis neteisėtus veiksmus atliko 2003 m. rugsėjo 7 d., užbaigdamas vykdomąją bylą Nr. 0072/02/02658; antra, ieškovo nuomone, antstolis neteisėtus veiksmus atliko 2010 m. gegužės 25 d., sunaikindamas vykdomąją bylą Nr. 0072/02/02658, pasibaigus jos saugojimo terminui, nustatytam teisės aktais. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. (draudimo polisas Nr. AT 00004) buvo apdraudęs antstolio profesinę civilinę atsakomybę. Šią informaciją draudimo bendrovė mato savo vidinėje duomenų bazėje, tačiau negali pateikti į bylą draudimo poliso, kadangi suėjus teisės aktų nustatytam 10 metų saugojimo terminui, draudimo polisas Nr. AT 00004 buvo sunaikintas. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovas buvo apdraudęs antstolio profesinę civilinę atsakomybę pagal draudimo polisą Nr. AT 000785. Draudimo sutarties Nr. AT 00004 sudedamoji dalis yra Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1395, t. y. redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d. Draudimo sutarties Nr. AT 000785 sudedamoji dalis yra Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 957, t. y. redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Paminėtos taisyklės reglamentavo antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, apdraustojo teises ir pareigas. Abi aukščiau paminėtų taisyklių redakcijos iš esmės yra analogiško turinio, kalbant apie taisyklių 6 ir 8 punktų taikymą, kurie aktualūs šioje byloje. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Taisyklių 8 punkte pateikiama draudžiamojo įvykio samprata. Draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas: 1) pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos; 2) pareikštas kaip rašytinė pretenzija; 3) pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą taisyklių 6 punkte; 4) pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą taisyklių 6 punkte, dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas; 5) pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliktų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Antstolio neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimas yra tik prielaida draudžiamajam įvykiui nustatyti ir draudiko pareigai mokėti draudimo išmoką atsirasti. Tam, kad būtų konstatuotas draudžiamojo įvykio faktas, nukentėjusio asmens pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo atitikti taisyklių 8 punkte nurodytas sąlygas. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo ir šios bylos aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neatitinka taisyklių 8 punkto sąlygų (praleistas pretenzijos pateikimo laikotarpis), todėl net ir nevertinant antstolio civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo / neegzistavimo, nėra teisinio pagrindo ieškovo reikalavimą atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu tenkinti.

6. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT nurodė, kad patikslintas ieškinys nepagrįstas. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002 nutarė įpareigoti atsakovę Kauno apskrities viršininko administraciją įteisinti A. K. 3,11 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad A. K. turėjo teisę įsigyti žemę nuosavybės teise, kaip suteiktą pagal Valstiečių ūkio įstatymą valstiečių ūkiui steigti. Teismas nurodė, kad žemė jam buvo atmatuota, pažymėta vietovėje riboženkliais, t. y. faktiškai ieškovui paskirta natūra. Pabrėžtina, kad pareiškėjui Kauno apskrities viršininko 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 02-05-3259 buvo atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiais žemės ir miško sklypais. Apie tai Kauno apskrities viršininko administracija pasisakė 2002 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 03-1179. Tai patvirtina 2002 m. balandžio 11 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kurio metu vietoje ženklinant ir parodant žemės sklypą buvo apskaičiuotas ir paženklintas A. K. faktiškai naudotas žemės sklypas. Šį aktą pasirašė pats pareiškėjas, t. y. vietovėje parodė faktiškai naudotos žemės ribas ir plotą, kuris pamatavus sudarė ne 3,11 ha, o 2,45 ha ir 0,14 ha. Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise 2002 m. balandžio 11 d., dalyvaujant pareiškėjui buvo paženklintos žemės sklypo ribos, nustatant sklypo Nr. 294-1 plotą – 2,45 ha, Nr. 294-2, plotą – 0,14 ha. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. birželio 27 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, dalyvaujant A. K. vietoje ženklinant ir parodant 2,45 ha ploto žemės sklypą Nr. 294-1 buvo apskaičiuotas ir paženklintas faktiškai didesnis, t. y. 2,5303 ha ploto (o ne 2,45 ha ploto) žemės sklypas. Iš viso pareiškėjui buvo paženklinta ir atmatuota 2,67 ha (2,5303 ha + 0,14 ha). Svarbu tai, kad Kauno apskrities viršininko 2002 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 19/3999 projekte pareiškėjas pats parašė, kad „sutinku, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi vietoj 3,11 ha man būtų atkurtos teisės į 2,59 ha“. Taigi A. K. (duomenys neskelbtini) pagal Valstiečių ūkio įstatymą valstiečių ūkiui steigti buvo atmatuotas ir pažymėtas vietovėje riboženkliais ne 3,11 ha ploto žemės sklypas, o jo faktiškai vietovėje naudotas ir po matavimų patikslintas žemės plotas – 2,67 ha. NŽT nuomone, pareiškėjas realiai naudojo ne 3,11 ha plotą, o jam suteiktą ir natūroje buvusį 2,67 ha plotą.

Atsiliepimas

13. Atsakovas antstolis V. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

13.1. Ieškovas byloje neneigė, jog jis sutiko ir suprato, kad 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 02-05-3259 ir 2002 m. birželio 4 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 19/3999 jam nebus įteisinta nuosavybė į 0,29 ha sklypą. Jis sutiko, kad nuosavybė į 0,29 ha žemės sklypą jam bus atkurta vėliau rengiant žemėtvarkos projektą sekančiame etape. Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, į ieškovo teismo posėdžio metu išsakytas faktines aplinkybes, teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad senaties termino eigos pradžia yra 2002 m. birželio 5 d.

13.2. Ieškovas tiek nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdžių metu, tiek ir teikdamas apeliacinį skundą su argumentais painiojasi ir klaidina teismą dėl dviejų skirtingų nuosavybės įgyvendinimo būdų, t. y. nuosavybės įteisinimas priimtu teismo sprendimu (šiuo atveju nutartimi pagal Valstiečių ūkio įstatymą) bei nuosavybės teisių atkūrimas pagal nepanaudotą išvados likutį pagal Žemės reformos įstatymą. Antstoliui pavestas priverstinis teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju nuosavybės įteisinimas pagal teismo nutartį. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Žemės reformos įstatymą ginčo tarp šalių nebuvo ir šis ieškovo reikalavimas neįgijo priverstinio vykdymo elemento.

13.3. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2002, sutiko, kad vietoj 3,11 ha žemės sklypo būtų suteikti du žemės ir miško sklypai bendro 2,59 ha ploto, o tai reiškia, kad nuosavybės teisių įgyvendinimas teismo nutarties pagrindu visiškai įvykdytas.

13.4. Nuosavybės teisių atkūrimas ieškovui pagal nepanaudotą išvados likutį į 0,29 ha iki šiol yra išlikęs pagal Marijampolės apskrities 1999 m. gruodžio 2 d. išvadą Nr. 3525M dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, todėl teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovas turi galimybę įteisinti nuosavybę į neatkurtos žemės dalį. Akivaizdu, kad ieškovas šio nuosavybės įgyvendinimo būdo nėra išnaudojęs, o tai reiškia, jog ieškovas realios žalos ir nepatyrė.

13.5. Ieškovas, bandydamas įrodyti, atsakovo, kaip antstolio funkcijas atliekančio asmens kaltę, nurodo, kad atsakovas tariamai buvo nerūpestingas, neapdairus, tačiau jokių įrodymų nepateikė.