Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutarties, kuria L. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. liepos 7 d.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

L. M. kaltinamas tuo, kad 2009 m. gruodžio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., pardavė už 30 litų nepilnamečiui A. N. , gim. 1994 m. lapkričio 14 d., apie 1 g narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių).

Taip pat L. M. kaltinamas tuo, kad 2010 m. sausio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., pardavė už 30 litų nepilnamečiui A. N. , gim. 1994 m. lapkričio 14 d., apie 1 g narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių).

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 27 d. prie garažų, esančių Pakalnės g., Lentvaryje, Trakų r., pardavė už 30 litų nepilnamečiui A. N. , gim. 1994 m. lapkričio 14 d., apie 1 g narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių), kurios likučius - 0,196 g., iš A. N. 2010 m. gegužės 6 d. M. S. mokykloje (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, apie 8.45 val. per pertrauką neteisėtai įgijo ir sumaišęs su nenustatyta rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, tikslu parūkyti, laikė J. M. , kol tą pačią dieną, per pertrauką, minėtą narkotinių medžiagų kiekį pas J. M. rado ir paėmė socialinė pedagogė.

L. M. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnyje.

L. M. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka 2010 m. gegužės 6 d.

2010 m. birželio 28 d. baudžiamoji byla, kurioje BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas L. M. , su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo ginamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. M. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas L. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog būtent L. M. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas atmeta kaltinamojo L. M. skundo argumentus dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo. Dėl šių klausimų pasisakys bylą iš esmės nagrinėjantis teismas priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad kaltinamajam L. M. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Aukštesniojo teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, tokiu atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su narkotinių medžiagų platinimu nepilnamečiams, padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatytas tik ilgalaikis laisvės atėmimas. Taigi jau vien šios aplinkybės pakanka pratęsiant kaltinamajam suėmimo terminą. Maža to, iš bylos medžiagos matyti, kad nors kaltinamasis gyvena kartu su tėvais, jo socialiniai ryšiai yra pakankamai silpni, juolab, kad jis nevedęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi aplinkybė, kad kaltinamasis būdamas pilnametis, savarankiškas asmuo, neturi darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio bei niekur nesimoko.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad L. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje ir susidedančios iš kelių epizodų, padarymu. Ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, iš bylos matyti, kad narkotines medžiagas L. M. galimai platino nepilnamečiams dėl savanaudiškų materialinių tikslų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo L. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos turi sistemingumo ir versliškumo požymių, todėl apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai pripažino esant suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju kaltinamojo L. M. skundo teiginiai, kad jis anksčiau nėra teistas bei turi nuolatinę gyvenamąją vietą, negali būti vertinami kaip išimtiniai bei prioritetiniai, paneigiantys būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju be griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Šiuo metu L. M. teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų ir toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu. Viešasis interesas šioje byloje yra išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas susijusias su narkotinių medžiagų platinimu nepilnamečiams bei nubausti kaltuosius asmenis.

Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kaltinamojo L. M. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.