Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2013-01-09 · Byla Nr. A2.9.-5-412/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-01-09
Bylos Nr.
A2.9.-5-412/2013
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01810-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Nevardauskis
Pažeidėjas
V. V.
Administracinė byla Nr. A2.9.-5-412/2013Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01810-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 39.; 48.5.; 52.3.; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. sausio 9 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjui Arūnui Nevardauskiui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. V.,

išnagrinėjęs V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), metų laikotarpyje bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 18 d. apie 21.00 val. V. V., viešoje vietoje – prie F. Vaitkaus gatvės 9 namo, elgdamasis akivaizdžiai begėdiškai, sugrėbė nepilnamečiui vaikui R. P. už kaklo ir laikė, vieną kartą kojos keliu spyrė R. P. į kairės kojos šlaunį, tuo V. V. panaudojo jėgą prieš vaiką bei tokie veiksmai sukėlė nepilnamečiui išgąstį, neigiamas emocijas, jautė fizinį ir psichologinį nepatogumą, kurie prieštarauja vaiko interesams. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 181(3) str. 1 dalį.

2012-08-08 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-2-00022-12 buvo konstatuota, kad 2012-01-12 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00022-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymo. Remiantis 2012-01-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria nutrauktas privataus kaltinimo procesas pagal nukentėjusiojo V. V. skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo K. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (Nr. PK158-389/2012) buvo pagrindo manyti, kad 2011 metą rugpjūčio 18 dieną, apie 21 vai. viešoje vietoje, prie F. Vaitkaus gatvėje esančio namo numeriu 9, Panevėžyje, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdyta visuomenės rimtis, kuomet K. P. vykusio žodinio konflikto su V. V. metu, elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, nemotyvuotai ir demonstratyviai, įžūliais veiksmais nežymiai sutrikdė V. V. sveikatą.

Surinktais ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, jog kilus žodiniam konfliktui tarp K. P. ir V. V. jie abu viešoje vietoje elgėsi įžūliai, ir pagilėjus konfliktui buvo prieita prie smurto, vykusio F. Vaitkaus gatvės 9 namo gyventojų, nepilnamečių R. P., L. V., akivaizdoje. Tyrimo metu dėl to paties įvykio buvo gautas skundas, kuriame nurodoma, kad pats V. V. savo veiksmais padarė žalos K. P. sūnui R. P.. Vengiant sukelti antrinį persekiojimą, apie įtarimus pažeidus viešąją tvarką pranešta ir V. V..

Tokiu būdu, V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, buvo įtariamas tuo, kad jis 2011 metų rugpjūčio 18 dieną, apie 21 vai. viešoje vietoje, prie F. Vaitkaus gatvėje esančio namo numeriu 9, Panevėžyje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: F. Vaitkaus gatvės 9 namo gyventojų, nepilnamečio R. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir savo nepilnametės dukros L. V. akivaizdoje vykusio žodinio konflikto su R. P. metu, priekaištaudamas dėl nepilnamečio R. P. elgesio jo dukros L. V. atžvilgiu, elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, tyčia, garsiai rėkdamas vartojo viešai netinkamus vartoti, aiškiai nepadoraus turinio, žodžius, frazes ir pasisakymus, kurie akivaizdžiai žeidė nukentėjusiuosius R. P. ir R. P., versdamas juos pergyventi dėl pažeminimo bei demonstratyviai, tyčia, elgdamasis akivaizdžiai begėdiškai prieš nepilnametį vaiką sugriebė R. P. už kaklo ir laikė, vieną kartą kojos keliu spyrė R. P. į kairės kojos šlaunį sukeldamas nepilnamečiui fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteistas, buvo įtariamas tuo, kad jis 2011 metų rugpjūčio 18 dieną, apie 21 vai. viešoje vietoje, prie F. Vaitkaus gatvėje esančio namo numeriu 9, Panevėžyje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: F. Vaitkaus gatvės 9 namo gyventojų, R. P. bei nepilnamečių R. P., gim.1997 m. ir L. V., gim.1997 m. akivaizdoje vykusio žodinio konflikto metu su dėl jo sūnaus R. P., elgesio priekaištavusiu ir jį pastūmusiu V. V., elgėsi neadekvačiai konfliktiškai situacijoje, kai nėra pavojingo kėsinimosi, nesiskaitydamas su elementariausiomis moralės ir elgesio normomis smurtaudamas bei mušdamas V. V. viešoje vietoje sukūrė situaciją, bauginančią nepilnamečius nukentėjusiuosius L. V., R. P., nukentėjusiąją R. P. versdamas juos pergyventi, o F.Vaitkaus gatvės 9 namo gyventojus jaustis nepatogiai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

V. V. su pateiktu kaltinimu nesutiko ir parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d., apie 21 vai., jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, į namus grįžo jo dukra L. V. ir pasakė, kad ją kito kiemo vaikai bandė įmesti į šiukšlių konteinerį. Ji buvo išsigandusi ir verkė. Kartu su dukra išėjęs į kiemą iš prie F. Vaitkaus g. 9-ą namo sėdėjusių mergaičių sužinojo, kad jo dukrą į Šiukšlių konteinerį bandęs įmesti Rokas gyvena F.Vaitkaus g. 9. Mergaitės nurodė ir butą, kuriame gyvena Rokas, todėl kartu su dukra nuėjo nurodytu adresu. Duris atidarė moteris, kaip jis suprato, Roko motina. Sužinojęs, kad Rokas vis dar lauke, nieko jai neaiškino ir išėjo į kiemą. Kadangi ir moteris išėjo į kiemą, pasakė jai, kad Rokas bandė įmesti jo dukrą į konteinerį. Moteris gynė savo sūnų sakydama, kad tai tik toks žaidimas. Pokalbis vyko ramiai, nekonfliktiškai. Kaip tik tuo metu pasirodė Rokas. Manydamas, kad Rokas bandys bėgti priėjo prie Roko ir uždėjęs dešinę ranką ant nugaros stumdamas jį privedė prie savo dukros Lauros. Rokas jam nesipriešino. Dabar negali tiksliai pasakyti ar jo ranka vedant Roką buvo ant berniuko nugaros, ar galėjo būti ir ant kaklo. Rokui kojos keliu nespyrė, jo nemušė. Paklausus apie bandymą įmesti į šiukšlių konteinerį jo dukrą Rokas atsakė, kad jis buvo ne vienas, kad jų buvo daugiau. Tada Roko mama, matyt supratusi, kad kils konfliktinė situacija, pradėjo garsiai rėkti Rokui, kad šis pakviestų tėtį. Į kiemą išbėgo vyras - Roko tėtis. Išbėgęs iš karto jį pastūmė. Tuo metu jis stovėjo prie laiptinės durų ir nuo jo smūgio pargriuvo ant užpakalio. Atsikėlęs nuo žemės jis pasiūlė išsiaiškinti aplinkybes, tačiau sulaukė pasiūlymo eiti išsiblaivyti. Konflikto metu jis nevartojo necenzūrinių, nepadoraus turinio žodžių, negrasino. Kadangi tuo metu jis buvo blaivus, niekur neketino trauktis ir apie tai pasakė Roko tėvams. Tuomet Roko tėtis sudavė smūgį kumščiu į antakį. Nuo smūgio nugriuvo ant suoliuko. Tada Roko tėtis smūgiavo keliu į priekinius dantis, dar sudavė 4 ar 5 smūgius ir išėjo į namus. Po konflikto jis iškvietė policijos pareigūnus .

Prokurorė, priimdama sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įvertino tyrimo metu surinktus įrodymus, o būtent -

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 876/11(05) nurodyta, kad V. V. padaryta muštinė žaizda kairiame antakyje su poodine kraujosrūva akies vokuose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosrūva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio kairės pusės 1-o danties dalinis išnyrimas. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (l t., b.l. 13).

K. P. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 dieną, apie 21 val., į namus atėjo nepažįstamas vyras. Girdėjo, kaip vyras žmonos R. P. klausė, ar namuose yra Rokas. Žmona pasakė, kad Roko nėra, tačiau paskambino jam ir liepė sugrįžti. Vyrui išėjus, žmona išėjo paskui vyrą, nes pamatė, kad minėtas vyras lauke laukia Roko. Po kiek laiko, išgirdęs savo žmonos riksmus, ir kvietimą į pagalbą, nedelsdamas išėjo į kiemą. Kieme nepažįstamas vyras necenzūriniais žodžiais plūdo sūnų. Vyras tuo metu neaiškino jokių aplinkybių tik grasino, kad jei sūnus dar kartą palies jo dukrą, jam bus „šakės“, žadėjo visus „pakasti“. Reikalaudamas vyro liautis ir eiti namo, jį pastūmė.Vyras nenustojo plūstis, todėl dar kartąjį pastūmė. Vyras nenugriuvo, nesuklupo ir atsakydamas sudavė kumščiu jam į kairį žandą. Pasipiktinęs tokiu elgesiu, gindamasis, dešine ranka, kumščiu, sudavė jam į veido sritį - antakį. Po smūgio vyras atsisėdo ant suoliuko ir pasakė, kad dabar jam (K. P.) bus blogai. Kai vyrui iš antakio pradėjo bėgti kraujas, suprato, kad antakį prakirsti galėjo žiedu. Palikęs vyrą, kuris kvietė policijos pareigūnus, grįžo į namus. Sūnus papasakojo įvykio aplinkybes ir tai, kad konflikto metu buvo sudaužytas jo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N95“. Žmona prisiminė, kad telefonas galėjo sudužti po vyro spyrio Rokui į šlaunį, kurio jis pats nematė. V. V. sudavė ne daugiau kaip du smūgius ranka į veidą. Koja nespyrė (2 t., b.l. 32-33, 37-38 ).

Nukentėjusioji L. V. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, apie 21 val., su savo tėčiu V. V. nuėjo į F.Vaitkaus g. Nr. 9 namą išsiaiškinti dėl Roko elgesio, kuomet jis tą pačią dieną norėjo ją įmesti į šiukšlių konteinerį. Duris atidarė Roko mama. Ji pasakė, kad Roko nėra, todėl su tėčiu išėjo į kiemą. Roko mama išėjo iš paskos. Išėjus prie laiptinės atėjo Rokas. Tėtis paėmė Rokui už peties ir privedė prie jos. Šalia buvusi Roko motina paklausė, ką jai Rokas padarė, o sužinojusi aplinkybes pasakė, kad tai toks žaidimas. Tėtis Roko atžvilgiu jokių fizinių veiksmų neatliko, kad jos tėtis spirtų Rokui ji nematė.Vėliau iš laiptinės atbėgo Roko tėvas K. P. ir rankomis pastūmė jos tėtį. Tėtis sakė, kad reikia išsiaiškinti, o Roko tėvas, sakydamas ko jis čia nori, vėl pastūmė jos tėtį. Tuomet jos tėtis parkrito ant šalia laiptinės buvusio suoliuko, o K. P. kojos keliu trenkė tėčiui į veidą. Tėčiui atsistojus, K. P. rankos kumščiu kelis kartus trenkė jos tėčiui į veidą, Suduodamas į veidą, prakirto tėčiui antakį ir lūpą, nes iš ją bėgo kraujas. Ji viso konflikto metu buvo šalia, buvo išsigandusi, verkė, bijojo, nes matė kaip muša jos tėtį (l t. b.l. 65-67 ).

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, būnant kieme paskambinusi mama R,Pilipavičienė liepė grįžti namo. Prie savo namo laiptinės grįžo kartu su Šarūnu. Prie laiptinės stovėjo Laura, kurią jie su Šarūnu tą dieną gąsdino ketindami įmes į konteinerį, jos tėtis ir jo mama R. P.. Lauros tėtis sužinojęs, kad jis yra Rokas, svėrėjam rankomis už kaklo ir spyrė į kairį Šoną. Jo mama paklausė „ką Čia darai". Tada tas vyras pradėjo keiktis necenzūriniais Žodžiais, sakė, kad „pakas visus po velėna". Tada mama jam pasakė, kadjis nueitų į namus ir pakviestų tėtį. Tėčiui išėjus į kiemą, jis pasiliko namuose ir pro virtuvės langą matė, kaip vyras pakėlė ranką ir trenkė prie jo priėjusiam tėčiui į smakrą. Kas toliau vyko jis nematė, nes nuėjo žiūrėti krepšinio. Bežiūrėdamas krepšinį iš savo bridžų kišenės išėmė savo mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA N95" ir suprato, kad telefono ekranas yra sudužęs. Kadangi prieš įvykį telefonas buvo geras, nesulaužytas, suprato, kad telefoną sudaužė Lauros tėtis spirdamas jam koją. Kadangi telefono remontas būtų kainavęs 200 Lt., jo netaisė ir tiesiog išmetė (l t., b.l.100-101)

Nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 18 dienos vakare kartu su vyru K. P. buvo namuose, kai apie 21 vai. atėjo nepažįstamas vyras. Vyras teiravosi jos nepilnamečio sūnaus Roko. Sužinojęs, kad Roko nėra namuose, vyras išėjo į kiemą. Paskambinusi sūnui liepė grįžti į namus ir žiūrėdama pro virtuvės langą laukė jo pareinant. Prie laiptinės ant suoliuko sėdėjo minėtas vyras, todėl ir pati išėjo į kiemą. Sūnus grįžo su draugu Šarūnu. Vyras priėjo prie Roko ir nieko neaiškinęs ir neklausęs puolė prie jos sūnaus. Jis abiem rankomis pagriebė sūnui už kaklo ir spyrė koja į Šoną. Ji pradėjo šaukti priekaištaudama, kad vyras muša vaiką neišsiaiškinęs su tėvais. Tada vyras pasakė, kad jos sūnus gąsdino jo mergaitę. Vyras buvo neblaivus, jis svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Minėtas vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais, žadėjo juos visus pakasti, koja spyrė ir jai, todėl išsigandusi todėl liepė sūnui pakviesti K. P.. K. P. į kiemą išėjo su glaudėmis, basas. Jis paklausė konfliktą sukėlusio vyro, kodėl jis „šakojasi", o šis, nieko nesakęs, trenkė K. P. į smakrą. Tuomet K. P. dešine ranka trenkė atgal pataikydamas virš antakio ir pastūmė. Vyras atsisėdo ant suoliuko. K. P. koja vyrui nespyrė. Kadangi vyras skambino policijos pareigūnams, ji visą laiką stovėjo kieme, prie laiptinės ir sulaukė pareigūnų. Policijos pareigūnai aplinkybių nesiaiškino, įsisodino vyrą ir išsivežė į policiją. Girdėjo, kaip policijos pareigūnai vyrui sakė, kad važiuos patikrinti girtumą. Namuose su sūnumi išsiaiškino, kad jis su Šarūnu norėjo pagąsdinti mergaitę ir sakė, kad įmes ją į konteinerį- Barė sūnų už tokį elgesį. Vėliau Rokas parodė sudaužytą mobiliojo ryšio telefono „Nokia" stikliuką ir paaiškino, kad telefonas buvo toje pusėje bridžų kišenės, į kurią spyrė vyras (1 t., b.l. 87-88 ).

Liudytoja V. V. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, apie 21 vai., ji grįžo iŠ darbo į savo namus. Namuose nebuvo nei vyro, nei dukros, tačiau paliktas nepabaigtas gaminti valgis. Paskambinusi savo dukrai L. V. iŠ garsų suprato, kad šalia dukros vyksta konfliktas. Išbėgusi į kiemą dukrą ir vyrą V. V. pamatė prie F. Vaitkaus g. 9 namo trečios laiptinės. Ten pat stovėjo kiemo berniukas Rokas ir Roko mama. Dukrai pradėjus aiškinti aplinkybes dėl Roko grasinimų jai, įsiterpė pats Rokas ir pasakė, kad jis tik taip žaidė. V. V. sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės, jam iš kairės pusės antakio ir apatinės lūpos bėgo kraujas. Ta moteris, Roko mama, juokėsi, šaipėsi ir sakė, kad jos vyras spyrė Rokui, sudaužėjo telefoną. Roko tėčio jau nebebuvo ( 11., b.1.80-81)

Liudytoja G. V. parodė, kad 2011 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar viduryje buvo nuėjusi pas savo draugę E. B., kuri gyvena F. Vaitkaus gatvėje, name, esančiame už F. Vaitkaus g. 9 namo, Eidama per kiemą, kuris yra tarp F.Vaitkaus g. 3 ir 9 namo, sutiko savo dėdę Valerijų ir savo pusseserę Laurą. Sužinojo, kad dėdė ieško Roko su Šarūnu, kurie norėjo įmesti pusseserę Laurą į šiukšlių konteinerį. Kartu su dėde Valerijumi ji buvo nuėjusi pas Roką į namus, tačiau jo namuose nerado. Dėdę Roką susitiko prie laiptinės. Kartu su Šarūnu atėjusio Roko dėdė Valerijus paklausė, kodėl jis norėjo įmesti į konteinerį Laurą. Kiek ji matė, dėdė Rokui nieko nedarė. Rokas pasakė, kad jie tik žaidė, norėjo pajuokauti. Tada į kiemą išėjo Roko mama, susiginčijo su dėde Valerijumi. Jie kalbėjosi garsiai. Roko mama prašė Roko pakviesti savo tėtį. Po kiek laiko į kiemą atėjo Roko tėtis, kuris paklausė kas čia vyksta ir vieną kartą pastūmė jos dėdę. Dėdė nuo laiptelio ant kurio stovėjo viena koja padėjo žemiau, bet nenugriuvo. Tada Roko tėtis vieną kartą kojos keliu spyrė dėdei į antakį, jam jį prakirto, bėgo kraujas. Roko tėtis dėdei sudavė vieną smūgį ir parėjo namo. Dėdė po smūgio susilenkė, atsisėdo ant suoliuko ( 2t., b.l. 6 )

Liudytojas Š. D. parodė, kad 2011 m. vasarą, mėnesio jis neatsimena, tai galėjo būti rugpjūčio mėnesio pabaigoje, jis su savo draugu R. P. grįžę į F. Vaitkaus g. 9 namo kiemą, kur gyvena, prie Roko namo laiptinės sutiko mergaitės vardu Laura tėtį, kuris apsiklausęs, kuris iš jų dviejų yra Rokas, sugriebė už kaklo ir smaugė Roką. Laikydamas Rokui už kaklo Lauros tėtis spyrė Rokui į šlaunį, į kairę pusę. \ kiemą išbėgo Roko mama, kuri viską matė žiūrėdama per langą. Aiškinantis aplinkybes apie tai, kaip Rokas išgąsdino Laurą, Lauros tėtis sakė, kad visus „pakas po velėna" ir spyrė Roko mamai į koją, keikėsi necenzūriniais Žodžiais. Atrodė, kad Lauros tėtis yra neblaivus, nes eidamas svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Roko mama išsigando ir liepė Rokui pakviesti tėtį Kęstą. Kai Rokas nuėjo į namus, jis taip pat grįžo į savo namus. Kai vėl išėjo, kieme jau buvo atėjusi Laura ir Roko tėtis Kęstas, kuris liepė Lauros tėčiui nusiraminti ir pasišnekėti. T. L. tėtis ranka vieną kartą smogė Kęstui į smakrą. Tada Kęstas trenkė ranka Lauros tėčiui ir prakirto antakį. Nestipriai bėgo kraujas. Nuo smūgio Lauros tėtis kaip ir pasitraukė, atšoko ir atsisėdo ant suoliuko. Roko tėtis K. L. tėčiui tikrai nespyrė koja (2 t., b.l. 3-4).

Liudytoja A. M. parodė, kad 2011 m. vasarą, kokį mėnesį ji neatsimena, ji su G. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), V. Č., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), G. U., kuri gyvena F. Vaitkaus g. 4 laiptinėje, buvo kieme prie F.Vaitkaus g. 9 namo antros laiptinės. Matė kaip į trečią minėto namo laiptinę įėjo netoli jos namų gyvenanti Laura su suaugusiu vyru. Suprato, kad tai Lauros tėtis. Nepastebėjo to, kada jie išėjo iš laipytinės, tačiau po kiek laiko kieme matė stovinčius du vyrus, kurie aiškinosi tarpusavyje. Tuo metu buvo ir Laura, Rokas, Roko mama. Ji girdėjo, kai vyrai aiškinosi, kad Rokas, kuris gyvena jos name, trečioje laiptinėje, kažką padarė Laurai. Vyrai ginčijosi. Ką konkrečiai jie sakė ji negirdėjo, nesigilino, pokalbį girdėjo tik kartais atsisukdamos. Suduotų smūgių nematė (2 t. b.l. 10-11)

Liudytoja A. M. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesio 16 ar 18 d., apie 21 val., išėjusi iš namų pavedžioti šuns išgirdo garsų pašnekesį. Kalbėjo pakeltu tonu, todėl atkreipė dėmesį į prie F. Vaitkaus g. 9 namo trečios laiptinės stovinčius kiemo berniukus Roką, Šarūną, Roko mamą, vyrą, kurio ji nepažįsta ir mergaitę, kuri buvo matyta kieme. Jai nepažįstamas vyras garsiai šaukė. Ką tiksliai jis pasakė, neatsimena, bet atsimena, kad jis sakė žodį „pakasiu“. Suprato, kad konfliktas vyksta dėl vaikų, nes vyras rėkė ant Roko. Stovėdama prie pirmos laiptinės matė, kad minėtas vyras stovėjo arti Roko, vis mosikavosi rankomis, šaukė ir buvo pakėlęs rankas. Kadangi vyras stovėjo nugara į ją, ji nematė ar vyras Rokui buvo suėmęs už kaklo. Matė, kaip vyras spyrė Rokui į koją, į šlaunį. G. R. sakant, „kokią teisę jūs turite, jis yra nepilnametis, kodėl jį muši“. Rasa, Šaukdama ant to vyro, prašė aplinkybes aiškintis su ja ir nemušti sūnaus. Grįžo į savo laiptinę tuo metu, kai vyras atsisėdo ant suoliuko. Rasos vyro šalia nebuvo (2 t., b.l. 12-13).

Liudytojas P. T. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, vakare, laiko neatsimena, jis buvo F. Vaitkaus g. 9 namo antro aukšto balkone. Jis gyvena penktoje laiptinėje. Būdamas balkone jis matė, kaip prie F. Vaitkaus g. 9 namo trečios laiptinės, po stogeliu, stovėjo R. P. ir vyras iš F. Vaitkaus g. 3 namo. Kieme buvo dar keli vaikai. Minėtas vyras laikė R. P. paėmęs už krūtinės, už drabužių. Dėl atstumo jis nematė ar vyras laikė Rokui paėmęs už kaklo. Vyras šaukė ant Roko. Priežasties tuo metu nežinojo. Po kiek laiko iš laiptinės išėjo K. P., Roko tėtis, ir atstūmė vyrą, kuris šaukė ant Roko. Matė, kad vyras atsisėdo ant suoliuko. Suduotų smūgių nematė (2 t. b.l. 14-15 ).

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių LR BPK 3 str. 1 d., 1 p.). Jokie duomenys nepatvirtina, kad V. V., K. P. turėjo tikslą sutrikdyti visuomenės rimtį.

Nors įtariamasis K. P. pareiškė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, o įtariamasis V. V. kaltės nepripažino, įtariamųjų pozicija dėl jiems inkriminuojamų veikų negali būti įvertinta vien tik pagal deklaratyvų kaltės prisipažinimą ar nepripažinimą. Iš duotų parodymų matyti, kad abu įtariamieji savo kaltės nepripažino, nes nurodę savo atliktus veiksmus nagrinėjamoje situacijoje, nepripažino sutrikdę ar norėję sutrikdyti visuomenės tvarką ar rimtį.

Būtina baudžiamosios atsakomybės už viešosos tvrakos pažeidimą sąlyga yra tai, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais, t.y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Veiksmai, nesukėlę įstatyme numatytų pasekmių, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas, tapti pagrindu ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, taikyti kitokias poveikio priemones. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nepritaria situacijoms, kai „ įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konflikto dalyvių nusikalstamu. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties“ (Nr.2K-383/2011).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimus) pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Nr.2K-383/2011). Minėta nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) požymius šioje baudžiamojoje byloje.

Pripažįstant tam tikrus asmens veiksmus nusikalstamais, būtina įvertinti įvykio kontekstą, įžūlių veiksmų ar grasinimų išraišką, turinį, pavojingumą. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (Nr. 2K-24/2008). Atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausiai nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, chuliganiškos paskatos paprastai neinkriminuojamos (Nr. 2K-136/2008).

Nukentėjusiųjų L. V., R. P., R. P., liudytojų G. V., Š. D., A. M., A. M., P. T. parodymai apie įtariamųjų atlikus veiksmus prieštaringi, todėl neabejotinai nustatyta tik tai, jog V. V., priekaištaudamas dėl nepilnamečio R. P. elgesio, panaudojo prieš vaiką fizinę jėgą: buvo sugriebęs R. P. už drabužių, kūno, jį stumdė, tai darė garsiai rėkdamas. R. P. pagrįstai bandant apginti vaiko interesus, jis žodžiais konfliktavo ir su ja. Konfliktas pagilėjo įsitraukus K. P.. Buvo prieita prie smurto. K. P. bandė konfliktą nutraukti jėga, perėjo prie fizinio kontakto atstumdamas V. V.. V. V. veiksmais aiškiais išreiškė ketinimą ir toliau konfliktuoti, todėl, atsakydamas į V. V. veikmus, K. P. sudavė smūgius V. V. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti, kad tiek V. V., tiek ir K. P. veikė tam tikro ginčo sąlygomis ir savo teisės gynimo motyvais ir tarp jų kilęs konfliktas neįgavo nusikalstamai veikai būdingų požymių.

V. V. kaltė sietina su pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, t.y. pakankamai įvertinti, kad stumdomas ir baramas asmuo yra nepilnametis. R. P. galėjo jausti skausmą ir pergyventi dėl konflikto. Vertinant V. V. veiksmų pobūdį, intensyvumą, pasekmes matyti, kad jie neviršyja LR ATPK 181³ str. 1 d. numatytų požymių. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad V. V. spręsdamas konfliktą panaudojo jėgą prieš vaiką. Tyrimo metu nustatyti V. V. veiksmai neabejotinai sukėlė nepilnamečiui išgąstį, neigiamas emocijas, nepilnametis jautė fizinį ir psichologinį nepatogumą, tad jie prieštaravo vaiko interesams, buvo pažeista vaiko teisė į sveiką ir saugią aplinką.

K. P. parodymus, kad V. V. sukelto konflikto dalyviu tapo tuomet, kai bandė ginti savo šeimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys. Nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo V. V. ir visus K. P. veiksmus iššaukė V. V. elgesys. K. P. veikė vienokiais ar kitokiais būdais bandydamas nutraukti konfliktą, apsiginti pats ar apginti šeimą po to, kai V. V. neabejotinai sukėlė nepilnamečiui sūnui ir žmonai išgąstį, neigiamas emocijas. Nustatytos aplinkybės rodo, kad K. P. pateko į tokią situaciją, kurią dauguma žmonių įvertintų kaip pavojingą kėsinimąsi ir imtųsi būtinosios ginties. Akivaizdu, kad K. P. vertindamas situaciją suklydo, t.y. gynėsi nuo nesamo kėsinimosi, tačiau jo klaida pateisinama. Iš R. P., R. P., nepriklausomų liudytojų parodymų matyti, kad K. P. vertindamas situaciją klydo sąžiningai. Būdamas namuose išgirdo savo žmonos ir sūnaus pagalbos šauksmą ir norėdamas nedelsiant padėti savo šeimai susidūrė su V. V., kuris neketino nusiraminti net atstumtas nuo jo šeimos narių ir smūgiavo rankomis ketindamas sužaloti jį patį (K. P.). Esant pateisinamai klaidai asmuo neatsako pagal BK už padarytą žalą.

Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėm traukiamas V. V. pripažino faktines bylos aplinkybes, nurodė, kad buvo paėmęs nepilnamečiui vaikui R. P. už peties, tačiau savo kaltės dėl LR ATPK 181(3) str. 1 d. pažeidimo nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK)181(3) straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką.

V. V. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas iš dalies jo paties jo paaiškinimu teisme bei byloje esančiais įrodymais: 2012-08-08 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiųjų L. V., R. P., R. P., liudytojų G. V., Š. D., A. M., A. M., P. T. parodymais baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00022-12, kita baudžiamojoje byloje Nr. 50-2-00022-12 esančia rašytine medžiaga.

V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinėn atsakomybėn traukiamam V. V. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į jo asmenybę – į tai, kad neteistas, administracine tvarka baustas, bei daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti, V. V. paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 181 (3)str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos ATPK 181(3) straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 30 litų baudą.

Paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo per 40 dienų sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Arūnas Nevardauskis