Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. Ž. atstovė advokatė V. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta: administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo (ATPK 260 str.).

Teigia, kad vadovaujantis administracinės teisės pažeidimo protokolu administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2012-12-04. Šiaulių apygardos teismas 2014-07-25 nutartyje nurodė, kad administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas 2012-12-10 ir 2012-12-31, kai lėšos buvo nuskaitytos nuo R. K. sąskaitos, tuo pagrindu atsisakydamas bylą nutraukti suėjus senaties terminui, nes terminas administraciniai nuobaudai skirti skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, todėl 2013-06-05 nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą buvo priimtas dar nepasibaigus 6 mėnesių terminui skirti administracinę nuobaudą, t. y. iki 2013-06-10. Tačiau Šiaulių apygardos teismas 2014-07-25 nutartyje skirtingai nuo protokolo aiškindamas pažeidimo padarymo laiką nenurodė, jog būtų taisomas rašymo apsirikimas. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas iš naujo nurodo, kad pažeidimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 2012-12-04 iki 2012-12-31 ir vėl nenurodydamas, kad administracinės teisės pažeidimo protokole buvo padaryta kokia nors rašymo klaida ir nepateikdamas jokių motyvų, kodėl pažeidimo padarymo laikas yra ne 2012-12-04, o laikotarpis nuo 2012-12-04 iki 2012-12-31.

Pažymi, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas yra esmingai reikšmingas ne tik sprendžiant ar administracinės teisės pažeidimo byla neturėjo būti nutraukta suėjus senaties terminui, tačiau siekiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suprasti, kuo jis yra kaltinamas. Vertinant protokole nurodytą datą ir priimtus teismų sprendimus visiškai nėra aišku, ar veika buvo padaryta 2012-12-04, 2012-12-10 ar 2012-12-31, ar nuo 2012-12-04 iki 2012-12-31, t. y. pažeidimas buvo tęstinis.

Taip pat skunde nurodo, kad kiekviena iš pažeidimo padarymo datų yra sietina su skirtingais arba su veiksmais, kai pagal AB (duomenys neskelbtini)kaip darbdavio mokėjimo nurodymą pinigai pervesti iš AB (duomenys neskelbtini)kaip darbdavio sąskaitos į R. K. sąskaitą, arba su veiksmais, kai taisant klaidą lėšos buvo nurašytos nuo R. K. sąskaitos vadovaujantis 2006-03-09 Banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp AB (duomenys neskelbtini)ir R. K., 16 p. bei AB (duomenys neskelbtini) bendrųjų mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklių 9.43 p., arba su visais veiksmais vykusiais laikotarpiu nuo 2012-12-04 iki 2012-12-31.

Pasak atstovės, nėra aišku ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltinamas kokiu nors įstatyme nustatytos tvarkos pažeidimu, ar Banko sąskaitos sutartyje nustatytos tvarkos pažeidimu, ar Šiaulių banko bendrųjų mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimu, ar banko apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. nurodymų vykdymu, ar dar kokios kitos tvarkos pažeidimu ir kokiais veiksmais tie pažeidimai buvo padaryti, nes byloje nurodomas skirtingas pažeidimo padarymo laikas, protokole nurodomas veikos padarymo laikas ir pažeidimo esmė tarpusavyje logiškai prieštaraujantys vienas kitam, skirtingos pažeidimo aplinkybės, t. y., vienu atveju pažeidžiančiais tvarką vertintini tarnybos vadovės V. A. potvarkiai, kitais atvejais jų vykdymas.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad bankas neturėjo teisės ne ginčo tvarka, tik savo iniciatyva išskaityti iš R. K. asmeninės sąskaitos pinigų sumos, todėl buvo padarytas ATPK 173⁹ str. 3 d. pažeidimas. Pažymi, jog ATPK 173⁹ str. 3 d. dispozicija yra blanketinė norma, todėl, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant nuobaudą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė. Tiek protokole, tiek pirmosios instancijos teismo nutarime nurodomas vienintelis tvarkos pažeidimas, kad neturėjo teisės, tačiau visiškai nėra aišku, kur nurodyta, kad tokios teisės bankas neturėjo, nes iš bylos duomenų matyti, kad nurašymas vyko vadovaujantis apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. nurodymais. Šiuo atveju tarsi pamirštamas nekaltumo prezumpcijos principas ir vadovaujamasi principu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodyti, kokios tvarkos, kokiu punktu vadovaujantis buvo veikiama, priešingu atvejus bus laikoma, kad neturėjo teisės ir tvarka buvo pažeista.

Teigia, kad šioje byloje yra esmingai reikšmingos aplinkybės susijusios su V. A. raštiškais nurodymais, kuriuos ji priėmė nepasitarusi ir be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodymo ir kurių neteisėtu priėmimu ar vykdymu yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau kaip paaiškina teismas, protokole yra padaryta rašymo klaida ir nurodyti neteisingi raštų numeriai, nes pažeidimas buvo padarytas vadovaujantis ne protokole nurodytais raštais, o tais kurie yra byloje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų suprasti vieno skaičiaus rašymo apsirikimo klaidą, tačiau šiuo atveju teismo vertinimu abiejų raštų numeriai nurodyti neteisingai (nors teismas neišsiaiškino ar neegzistuoja raštai protokole nurodytais numeriais). Pasak atstovės, šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus (pažeidimo padarymo laikas siejamas su lėšų pervedimu į R. K. sąskaitą, o aplinkybės su lėšų išskaitymu iš R. K. sąskaitos, nėra nurodyta kokia tvarka buvo pažeista, teismų sprendimuose nurodomos aplinkybės skiriasi nuo nurodytų protokole ir jos yra prieštaringos, nėra aišku ar pažeidžiančiais tvarką laikytini V. A. nurodymai ar lėšų nurašymo veiksmai) kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Todėl neištaisius administracinio teisės pažeidimo protokole padarytų klaidų, t. y. aiškiai neapibrėžus pažeidimo padarymo laiko, nenurodžius koks konkretus teisės aktas ir kokia nuostata buvo pažeista, neįvardijus kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas pažeidimas, nėra aišku, koks yra kaltinimo turinys ir bus galima daryti tik prielaidas dėl to, kokių veiksmų padarymu ir kokios tvarkos pažeidimu yra kaltinamas A. Ž..

Šalies argumentai

Taip pat skunde atstovė nurodo, jog ATPK 173⁹ str. 3 d. aiškiai numatyta, kad administracinė nuobauda bankų vadovams gali būti skiriama, kai buvo pažeista pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitų nustatyta tvarka. Taigi nuobauda pagal ATPK 173⁹ str. 3 d. galėtų būti skiriama jei būtų nustatyta, kad banko vadovas tyčia ar dėl neatsargumo pažeidė pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitų nustatytą tvarką. Teismas skirdamas administracinę nuobaudą pasisakė, kad AB (duomenys neskelbtini)ne ginčo tvarka nurašęs pinigus iš R. K. sąskaitos pažeidė pinigų nurašymo tvarką, t. y. nesilaikė AB (duomenys neskelbtini)bendrosios mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklių, bei banko sąskaitos sutarties, kur nėra nurodytas leidimas bankui atlikti išskaitymus iš kliento sąskaitos tik savo iniciatyva. 2006-03-09 Banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp (duomenys neskelbtini)ir R. K., 16 p. bei Šiaulių banko bendrosios mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklių 9.43 p. nustatyta tvarka R. K. yra suteikusi teisę (duomenys neskelbtini)ne ginčo tvarka nurašyti klaidingai į R. K. sąskaitą įskaitytas lėšas. Pasak atstovės, teismas klaidingai nustatė, kad nėra nurodytas leidimas bankui atlikti išskaitymus iš kliento sąskaitos fiksavo iniciatyva, nes toks leidimas nurodytose tvarkose yra.

Nurodo, kad ATPK 173⁹ str. 3 d. dispozicija yra blanketinė norma, todėl, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant nuobaudą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismo nutarime nėra nurodyti konkretūs teisės aktai ir šių teisės aktų, reglamentuojančių lėšų nurašymą nuo mokėtojo sąskaitos, konkretūs reikalavimai, kurie būtų pažeisti. Teismo argumentas, kad Šiaulių banko bendrosios mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklėse, bei banko sąskaitos sutartyje nenumatyta teisė lėšas nuskaityti, pats savaime nepaaiškina, kokia tvarka buvo pažeista. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik tada kai yra atitinkamos tvarkos pažeidimas, todėl teismas turėjo pareigą nustatyti, kokios tvarkos, koks punktas buvo pažeistas ir argumentas, kad (duomenys neskelbtini)bendrosios mokėjimo paslaugų teikimo ir banko sąskaitos tvarkymo taisyklėse, bei banko sąskaitos sutartyje ši tvarka nereglamentuota pats savaime nepatvirtina, jog pažeidimas buvo padarytas.

Taip pat nurodo, kad nepakankami teismo argumentai, jog bankas, kaip kredito įstaiga, neatliko jokių pavedimų į R. K. sąskaitą, todėl ir laikyti pervestus R. K. pinigus – priteistą darbo užmokestį – klaida ar apsirikimu – negalima ir, priimant lokalinį teisės aktą –banko darbuotojos potvarkį iš sąskaitos paimti pinigus, teismo nuomone negalima. Pažymi, kad teismo nuomonė nepatvirtina konkrečios tvarkos pažeidimo fakto, kaip tvarkos pažeidimo fakto nepatvirtina ir tai, kad V. A. nebūtų turėjusi galimybės lėšų nurašyti nuo sąskaitos esančios kitame banke, nes V. A. kitame banke nedirba ir kaip ji paaiškino, tokiu atveju ji į kitą banką turėtų kreiptis raštu ir akivaizdu, jog atitinkamus sprendimus būtų priėmę kito banko darbuotojai. Taigi nenustačius, kokia pinigų nurašymo bei išdavimo iš mokėtojų sąskaitų tvarka, t. y. kokie teisės aktai ir kaip buvo pažeisti, administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai.

Pasak atstovės, jeigu teismas spręstų, kad lėšų nurašymas nuo R. K. sąskaitos buvo atliktas neteisėtai ir toks veiksmas pažeidė pinigų nurašymo iš mokėtojų sąskaitos tvarką, nuobauda (duomenys neskelbtini) vadovui paskirta nepagrįstai, nenustačius jo kaltės, nes lėšų nurašymas buvo vykdomas apskaitos ir atskaitomybės tarnybos vadovės V. A. nurodymu, o ne A. Ž. nurodymu. Nors teismas nurodė, kad A. Ž. buvo atsakingas už tinkamą pavaldinių klientų sąskaitų tvarkymą, jis nesudarė reikiamų sąlygų, jog banko darbuotojai neinicijuotų neteisėtų išskaitymų, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu teismas padarė tokias išvadas. Byloje nėra jokių įrodymų, kokia buvo A. Ž. kaip vadovo atsakomybė, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. Ž. nesudarė reikiamų sąlygų, ypač kai V. A. paliudijo, jog A. Ž. jokių nurodymų jai priimti atitinkamus sprendimus nedavė ir ji juos priėmė savarankiškai. Šiuo aspektu, jei A. Ž. kaltę vertinti kaip neatsargumą, teismas vis tiek turėjo nustatyti, ar A. Ž. numatė, jog atitinkamas veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmes, nors turėjo ir galėjo numatyti. Atsakyti į tai, ar A. Ž. turėjo ir galėjo numatyti atitinkamų veiksmų pasekmes, kai jis atitinkamų sprendimų nepriėmė, neįmanoma neįvertinus A. Ž. atsakomybės ribų ir veiksmų, kurių jis turėjo imtis dėl lėšų išskaitymo iš sąskaitų.

Teigia, kad nei iš protokolo, nei iš teismo nutarimo nėra aišku, kokiu pažeidimu kaltinamas A. Ž., ar neteisėto V. A. patvarkymo priėmimu, ar neteisėtu jo vykdymu. Kol nėra aiškiai numatyta, kokiu pažeidimu kaltinamas A. Ž. nėra galimybės įvertinti, kokios tvarkos tais veiksmais galėjo būti pažeistos, ar jis apskritai galėjo būti atsakingas už atitinkamus veiksmus.

Nurodo, kad pagal ATPK 173⁹ str. 3 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik banko vadovas ir pagal šį ATPK straipsnį administracine atsakomybe nebaudžiami kiti banko darbuotojai, nors jie būtų padarę pinigų nurašymo iš mokėtojo sąskaitos pažeidimą, pati savaime nereiškia, jog banko vadovas turėtų atsakyti be kaltės. Pažymi, kad administracinis pažeidimas ir nuobaudos skyrimas yra sietini su tam tikru veikos pavojingumo vertinimu visuomenėje, todėl jei veiksmai pažeidžiant pinigų nurašymo iš mokėtojo sąskaitos tvarką atitinka ne administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t.y., nėra banko vadovo kaltės, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas tokio pažeidimo nevertino kaip pakankamai pavojingo, už kurį turėtų būti skiriama administracinė nuobauda ir tokie veiksmai, net jei jais būtų pažeidžiama atitinkama tvarka, turėtų būti vertinami civilinės ar darbo teisės atsakomybės kontekste.