Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02362-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.22; 1.38; 3.21

2016 m. gegužės 16 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui S. G. ir atsakovės Generalinės prokuratūros atstovui Antanui Stepučinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. G. 2015-04-27 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) pavaduotojo D. R. 2015 m. kovo 25 d. rašte priimtą administracinį sprendimą nenagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 27 d. skundo ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra) Generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1-198 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 27 d. skundą;

2) panaikinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Antano Stepučinsko 2015 m. vasario 2 d. rašte priimtą administracinį sprendimą netenkinti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašyme pateiktų prašymų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. V. 2015 m. vasario 24 d. rašte priimtą administracinį sprendimą atmesti pareiškėjo 2015 m. vasario 17 d. skundą bei įpareigoti Generalinę prokuratūrą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašymą pagal Europos Tarybos Konvencijos dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus dalį dėl informacijos pateikimo apie prieš jį nuo 2003 metų pabaigos iki 2014 metų spalio mėnesio vykdytas kriminalinės žvalgybos ar operatyvinės veiklos priemones tuo turiniu ir forma, kurių nedraudžia įstatymai;

3) panaikinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Antano Stepučinsko 2015 m. vasario 2 d. rašte priimtą administracinį sprendimą netenkinti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašyme pateiktų prašymų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo E. V. 2015 m. vasario 24 d. rašte priimtą administracinį sprendimą atmesti jo 2015 m. vasario 17 d. skundą bei įpareigoti Generalinę prokuratūrą pagal Viešojo administravimo įstatymą, Kriminalinės žvalgybos įstatymą išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. sausio 11 d. prašymo dalį dėl nurodytų duomenų apie pareiškėjo privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimus, nusikalstamus tikslus prieš jį turinčių asmenų kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos ar operatyvinės veiklos priemonėmis surinktų pareiškėjo asmens duomenų neteisėtą panaudojimą;

4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas siekia iš Generalinės prokuratūros gauti informaciją apie prieš jį panaudotas operatyvinės veiklos priemones ir jų metu gautų ypatingų asmens duomenų panaudojimą. Nurodo, kad prieš jį nepagrįstai ir neteisėtai buvo vykdomos operatyvinės veiklos priemonės, o gauti ypatingi asmens duomenys buvo ir galbūt yra neteisėtai naudojami ir skleidžiami, siekiant pareiškėją terorizuoti ir persekioti bei daryti poveikį valstybės pareigūnams. Paaiškino, kad Šiaulių apygardos teismas nutartimi leido naudoti šias priemones: buvo slapta klausomasi pareiškėjo telefoninių pokalbių, vykdoma pareiškėjo ir jo šeimos narių pašto siuntų ir internetinių ryšių slapta kontrolė. Surinkti ypatingi asmens duomenys buvo perduoti R. D. ir S. D., galbūt siekiant juos šantažuoti ar pakurstyti nusikalstamai veikti prieš pareiškėją. Operatyvinės veiklos priemonių naudojimą prieš pareiškėją patvirtina Vilniaus rajono policijos pareigūno J. K. tarnybinis pranešimas, taip pat pareiškėjo sodybos sekimas, pašto siuntų dingimas ir atidarymas. Pareiškėjo teigimu, 2015-02-17 skundu prašė panaikinti neteisėtus prokurorų sprendimus, o 2015-02-27 skundu siekė panaikinti 2015-02-24 atsisakymą teikti informaciją, antrasis skundas nepagrįstai laikytas kartotiniu, todėl nenagrinėtinu. Mano, kad nepagrįstai atsisakyta pateikti informaciją apie prieš pareiškėją panaudotas priemones tuo turiniu ir forma, kurių nedraudžia įstatymai, taip pažeidžiant Konstitucijos 25 str. 5 d., 30 str. 1 d., ET Konvencijos 2 str. 1 d. 3, 5, 8 p., Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str., 3 str. 1 d., 4 str., 7 str. 1 d., 19 str., Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 1 d., 23 str., Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 6, 7, 8, 9 d., 19 str., Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. reikalavimus. Pareiškėjas nėra atlikęs jokių nusikalstamų veikų, dėl kurių operatyvinės veiklos priemonės galėjo būti taikomos jo atžvilgiu, todėl turi teisę reikalauti visų įstatymuose įtvirtintų teisių realizavimo ir jų apgynimo nuo neteisėtų suvaržymų. Generalinis prokuroras privalėjo pateikti pareiškėjui informaciją apie jo atžvilgiu vykdytą operatyvinę veiklą, kurios metu gauta informacija apie pareiškėjo neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus nepasitvirtino. Pareiškėjas, manydamas, kad šiais veiksmais buvo pažeistos jo teisės ir laisvės, turi teisę juos apskųsti operatyvinės veiklos subjekto vadovui ar prokurorui, tačiau negalėdamas identifikuoti šių subjektų pareiškėjas negali pasinaudoti teise į gynybą. Prokurorai atsisakymus pateikti pareiškėjo prašomą informaciją grindė Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, susijusiomis su įslaptinta informacija, tačiau pareiškėjo prašyta informacija nepatenka į tokią kategoriją. Pareiškėjo nuomone, prokurorai netinkamai ištyrė jo nurodytus duomenis apie operatyvinės veiklos panaudojimą prieš pareiškėją ir jo šeimos narius, nepaneigė pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių. Iš pirmojo atsakymo matyti, kad prokuroras A. Stepučinskas, ištyręs nurodytus duomenis apie 2003-2004 m., 2009 m. taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, pareigūno J. K. tarnybinį pranešimą apie šių priemonių taikymą, nenustatė pareiškėjo atžvilgiu atliktų konstitucinių teisių į privataus gyvenimo neliečiamybę neteisėto apribojimo.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjo 2015-01-11 prašymo reikalavimai iš esmės susiję su Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytais kriminalinės žvalgybos veiksmais – techninių priemonių panaudojimu specialia tvarka, slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, kontrole ir paėmimu, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrole, sekimu, kurių teisėtumą kontroliuoja prokurorai, taip pat su baudžiamojo proceso veiksmais konkrečiose baudžiamosiose bylose, prašymas įvertintas kaip skirtas nagrinėti prokuratūroje pagal kompetenciją. Į šį prašymą atsakyta 2015-02-02 raštu, paaiškinant, kad teisės aktų nuostatos prokurorams, įgaliotiems koordinuoti kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus ir kontroliuoti jų teisėtumą, nesuteikia teisės informuoti asmenis apie atliekamus ar atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, patvirtinti ar paneigti prielaidas dėl galbūt vykdytos ar tebevykdomos kriminalinės žvalgybos veiksmus, jos metu gautus duomenis. Jeigu įgyvendinant kriminalinės žvalgybos kontrolę nustatoma, kad jos metu buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, apie tai informuojamas pagrindinės institucijos vadovas, o šis privalo informuoti asmenį apie jo atžvilgiu padarytus pažeidimus. Patikrinus pareiškėjo prašyme nurodytus teiginius, neteisėtų apribojimų nenustatyta. Pareiškėjui paaiškinta, kad byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2006-04-28, bei byloje, kuri išnagrinėta ir 2014-04-30 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, proceso veiksmų bei nutarimų teisėtumas patikrinti ir dar kartą atlikti tyrimą prokuratūroje nėra pagrindo; byloje, kurioje esą ypatingi asmens duomenys buvo perduoti R. ir S. D. juos kurstant atlikti nusikalstamus veiksmus prieš pareiškėją, nustatyta, kad šie teiginiai nepagrįsti, jokie ypatingi asmens duomenys nebuvo renkami ar perduoti kitiems asmenims; byloje pagal BK 187 str. 1 d. atliekamą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras V. P., kuris ir sprendžia dėl pranešimo apie taikytas proceso prievartos priemones. Pareiškėjo 2015-02-17 skundas išnagrinėtas 2015-02-24 raštu, paaiškinant teisės aktų nuostatas. 2015-02-27 skundas Generaliniam prokurorui nurodomos tos pačios aplinkybės, todėl 2015-03-25 atsakyme nurodyta, jog pakartotinai klausimas nebus nagrinėjamas. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo faktas yra ne vieša informacija, kuri gali būti patikėta tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintiems asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikalinga su ja susipažinti.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas skundą prašė atmesti.

Skundas netenkintinas.

2015-01-11 pareiškėjas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, nurodydamas, kad nepatvirtintais duomenimis prieš pareiškėją ir jo šeimos narius buvo naudojamos ar galbūt yra naudojamos specialiosios techninės priemonės, vykdoma slapta pašto siuntų, perlaidų ir jų dokumentų kontrolė, gaunama ryšių informacija iš telekomunikacijų operatorių ir paslaugų teikėjų pagal Šiaulių apygardos teismo sankciją dėl pareiškėjo paskelbtų komentarų internetiniame portale. Pareiškėjui buvo pareikštas nepagrįstas įtarimas Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-029-05, kuri nutraukta 2006-04-28. Pareiškėjo teigimu, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 57-2-0068-10 duomenų matyti, kad R. ir S. D. buvo perduoti ypatingi pareiškėjo asmens duomenys, kurstant juos įvykdyti nusikalstamą veiką prieš pareiškėją. Nurodo, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-1527-14 duomenų matyti, kad prokurorės I. K.-D. nurodymu buvo vykdomas pareiškėjo sodybos sekimas, o iš ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-0731-09 duomenų matyti, kad prieš pareiškėją naudojamos operatyvinės veiklos priemonės. Pareiškėjas prašė: 1) informuoti, koks operatyvinės veiklos subjektas, kokių pažeidimų (įtarimų) pagrindu ir dėl kokių priežasčių, kokio prokuroro teikimu, kokio apygardos teismo sankcijos pagrindu 2003-2004 m. ir vėliau vykdė (vykdo) pareiškėjo ir jo šeimos narių pašto siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slaptą kontrolę, prieš jį ir jo šeimos narius naudojo (naudoja) specialias technines priemones ir perimdavo (perima) jo ryšių informaciją iš telekomunikacijų operatorių ir paslaugų teikėjų; 2) 2009-2014 m. vykdė ir vykdo pareiškėjo ir jo šeimos narių privataus gyvenimo stebėjimą, slaptą sekimą; 3) patikrinti pareiškėjo nurodytus faktus ir pateikti išvadas dėl prieš jį ir jo šeimos narius vykdytų (vykdomų) operatyvinės veiklos priemonių panaudojimo ir operatyvinės informacijos nutekinimo privatiems asmenims, prokurorei I. K.-D., Lietuvos teisininkų draugijos nariams teisėtumo; 4) pateikti informaciją, kur saugomi operatyvinės veiklos priemonėmis gauti jo ypatingi asmens duomenys, kokie asmenys, kada ir kokiu pagrindu turėjo prieigą prie jo ypatingų asmens duomenų, kada operatyvinės veiklos priemonėmis gauti jo ypatingi asmens duomenys, kaip panaudoti, ar jie yra sunaikinti ir kada tai atlikta.

2015-02-02 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro A. Stepučinsko raštu Nr. 17.2-1340 pareiškėjui nurodyta, kad teisės aktai prokurorams, įgaliotiems koordinuoti kriminalinės žvalgybos subjektų konkrečius kriminalinės žvalgybos veiksmus ir kontroliuoti jų teisėtumą, nesuteikia teisės ir pareigos asmenis informuoti apie atliekamus ar atliktus kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) veiksmus ir jos metu gautus duomenis. Nurodyta, kad pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 str. 8 d. kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas informuojamas tuo atveju, jei nustatoma, kad jos metu pažeistos žmogaus teisės ir laisvės. Šiuo atveju pareiškėjo teisių ir laisvių pažeidimų nenustatyta, todėl jo prašymas atitinkamai institucijai nepersiųstas. Nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-00029-05 ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2006-04-28, o baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-00731-09 2014-04-30 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl pakartotinai tirti atliktų proceso veiksmų ir nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo nereikalinga. Patikrinus pareiškėjo teiginius dėl neteisėtų veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-00068-10, nustatyta, kad jie nepagrįsti objektyviais duomenimis. Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-01527-14 sprendžia ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras. Dėl dingusių ar atplėštų pašto siuntų pareiškėjas turėtų kreiptis į pašto tarnybą.

2015-02-17 pareiškėjas pateikė skundą vyriausiajam prokurorui, prašydamas panaikinti prokuroro 2015-02-02 atsakymą Nr. 17.2-1340 ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

2015-02-24 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas E. V. raštu Nr. 17.2-2254 informavo pareiškėją, kad ginčijamas 2015-02-02 atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas – prokurorams nenumatyta pareiga suteikti pareiškėjui jo prašomą informaciją, o pareiškėjo ir jo šeimos narių teisės į privataus gyvenimo neliečiamybę nebuvo neteisėtai apribotos.

2015-02-27 pareiškėjas kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydamas panaikinti vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2015-02-24 raštą Nr. 17.2-2254 ir pareiškėjo 2015-01-11 prašymą bei 2015-02-17 skundą tenkinti.

2015-03-25 Generalinio prokuroro pavaduotojas raštu Nr. 17.2-3636 nurodė, kad į pareiškėjo 2015-02-17 skundą 2015-02-24 raštu buvo atsakyta tinkamai, pažeidimų nenustatyta, todėl papildomi sprendimai nepriimami ir pakartotinai klausimas nenagrinėjamas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo suteikti pareiškėjui informaciją, susijusią su kriminalinės žvalgybos priemonių pareiškėjo ir jo šeimos narių atžvilgiu taikymu ar panaudojimu.

Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.

Generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas, 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. I-198 redakcija) 3 p. nustatyta, kad, nagrinėjant asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai (Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, Rekomendacijos dėl viešojo intereso gynimo ir kt.).

Pagal Aprašo 63 p., jei išnagrinėtas prašymas, pareiškimas ar skundas iš esmės ar iš dalies yra netenkinamas, pateikiant motyvuotą atsakymą nurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis grindžiamas sprendimas, ir apskundimo tvarka. Kai pareiškėjas yra išnaudojęs ginčo išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybes, apskundimo tvarka nenurodoma.

Pareiškėjas į Generalinę prokuratūrą kreipėsi, siekdamas gauti informaciją apie, jo nuomone, atliekamus kriminalinės žvalgybos veiksmus prieš jį bei jo šeimos narius.

Bendrasis įstatymas, kuris reglamentuoja asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, šios teisės įgyvendinimo tvarką, yra Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas). Teisės gauti informaciją įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama.

Pagal Aprašo 4.13 p., neteikiama informacija – informacija, sudaranti valstybės, tarnybos, profesinę ar banko paslaptį arba priskiriama prie neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų; prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės; informacija apie kito asmens, įskaitant prokurorų ar prokuratūros darbuotojų privatų gyvenimą; privati informacija apie patį pareiškėją, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad tokia informacija negali būti teikiama; kita informacija, kurią teikti draudžia įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką, kitų asmenų teises ir teisėtus interesus arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai ir moralei apsaugoti, taip pat informacija, kurios teikimui pagal asmens prašymą, pareiškimą ar skundą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, arba jei prašoma informacijos, kuri jau buvo viešai paskelbta.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 str. 4-5 d. nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Pagal šio straipsnio 7 d. nuostatas, detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, neteikiami.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę: 1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą; 2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi; 3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų; 4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Tačiau šio straipsnio 2 d. įtvirtinta išimtis, numatanti, kad duomenų valdytojas neprivalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, kai būtina užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą.

Baudžiamojo proceso kodekso 161 str. nurodo, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma bent viena šiame skyriuje numatyta priemonė (kitos procesinės prievartos priemonės) jam nežinant, baigus tokią priemonę taikyti turi būti pranešta apie ją. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei.

Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Generalinei prokuratūrai įstatymas nenumato pareigos suteikti pareiškėjui informaciją apie atliekamus ar anksčiau atliktus kriminalinės žvalgybos (iki 2013-01-01 – operatyvinius veiksmus) ar jos metu gautus duomenis. Teisės aktai kriminalinės žvalgybos subjektus bei juos kontroliuojančias institucijas įpareigoja griežtai saugoti kriminalinės žvalgybos informaciją ir tik išimtinais atvejais pateikti atitinkamiems ir tik tam tikrą teisinį statusą turintiems subjektams, o asmeniui, kurio atžvilgiu taikyta atitinkama procesinė priemonė, apie tai pranešama taip pat tik įvertinus, kad tai nepakenks vykdomam tyrimui.

Pažymėtina, kad Generalinė prokuratūra, atsakydama į pareiškėjo 2015-01-11 prašymą, jį informavo, kad pareiškėjo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) priemonių taikymas nenustatytas. Iš pareiškėjo kreipimosi į atsakovę matyti, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia asmeniniais pojūčiais ir subjektyvia reakcija į tam tikrus aplinkos veiksnius ir įvykius, subjektyviomis prielaidomis ir samprotavimais, taigi nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kad jo ar jo šeimos narių atžvilgiu buvo ar yra vykdoma kriminalinės žvalgybos veikla

Prašymai dėl informacijos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu atitinkamoje baudžiamojoje byloje, be kita ko, su proceso veiksmų atlikimu, prokuroro proceso sprendimų pagrįstumo, pateikimo nagrinėjami baudžiamojo proceso tvarka. Pareiškėjui išaiškinta, kad baudžiamojo proceso veiksmų ir proceso sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 57-1-00731-09 ir 2014-04-30 priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, o byloje Nr. 40-9-00029-05 ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl iš naujo tikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.), todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma. Generalinė prokuratūra išaiškino pareiškėjui, kad baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-00068-10 jokie operatyvinės veiklos veiksmai nebuvo atliekami, o pareiškėjo teiginiai nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėjui nurodyta, kad dėl pranešimo apie atliktus procesinius veiksmus konkrečiu atveju sprendžia ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras (nurodyta, kad byloje Nr. 57-1-01527-14 tai atlieka prokuroras V. P.); kaip minėta, prašymai ikiteisminiame tyrime sprendžiami BPK nustatyta tvarka.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Generalinė prokuratūra teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo ir pateikė jam atsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad prašyme formuluojami reikalavimai dėl informacijos, susijusios su kriminaline žvalgyba (operatyvine veikla), atsakovė neturi teisės ir pareigos atsakyme pateikti atitinkamus su šia veikla susijusius duomenis. Ginčijamame 2015-02-02 rašte nurodytos aplinkybės ir teisės aktų nuostatos, kuriomis grindžiami atitinkami prokuratūros veiksmai. Teismo vertinimu, ginčijamas atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o patvirtinti ar paneigti pareiškėjo prielaidas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų ir tokius veiksmus galbūt vykdančių subjektų įstatymas nenumato galimybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tiek 2015-02-02 atsakyme, tiek 2015-02-24 rašte, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo skundą, aptarta išvada dėl informacijos teikimo ribų daroma pagrįstai.

Nustatyta, kad generalinis prokuroras 2015-03-25 raštu išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir su juo susijusią medžiagą ir nurodė, jog klausimas yra išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjas naujų aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą, nenurodo, todėl pakartotinai nebus sprendžiamas.

Aprašo 49.4 p. nustatyta, kad nenagrinėtais generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), prokuratūros kanclerio, Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ar vedėjo, apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ar apygardos prokuratūros teritorinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu gali būti paliekami tokie prašymai, pareiškimai ar skundai, kurie yra kartotiniai. Pagal Aprašo 4.8 p. nuostatas, kartotiniu laikomas toks skundas, su kuriuo tas pats pareiškėjas kreipiasi į prokuratūrą tuo pačiu klausimu, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindą, ir nepateikiami įtikinami argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Įvertinus pareiškėjo skundų Generalinei prokuratūrai turinį, matyti, kad jie grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis išimtinai su kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) veiksmais ir duomenų rinkimu, informacija apie kuriuos, kaip minėta, gali būti teikiama BPK nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, skundas generaliniam prokurorui pagrįstai laikytas kartotiniu, dėl ko atsisakymo teikti tokią informaciją teisėtumas pakartotinai nevertintas, apsiribojant tuo, ar klausimą nagrinėjęs prokuroras teisės aktų nustatyta tvarka pateikė pareiškėjui atsakymą.

Remdamasis išdėstytais motyvais ir aptartų teisės aktų nuostatomis, teismas konstatuoja, kad Generalinė prokuratūra tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, todėl naikinti ginčijamų raštų ir įpareigoti atlikti veiksmus nėra pagrindo, o pareiškėjo skundas atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.