Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių jau dvylika metų dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bet turintis šeimą, teistas:

1) 2013-06-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda, kuri išieškota 2013-12-11,

2) 2013-12-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, 2014-07-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2013-12-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo nusprendžiu paskirtos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, vietoj jos paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią sumokėjo 2017-06-13,

3) 2017-06-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį galutine bausme – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda, kurią sumokėjo 2019-06-03, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. P., veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. birželio 2 d., apie 0.25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su šeimos nare – sugyventine I. M., tyčia sudavė kumščiu, ne mažiau 3 kartus nukentėjusiajai I. M. į viršugalvį ir prie kairės ausies, tuo nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio vakarą abu su M. grįžo iš krikštynų, buvo apgirtęs, visko aiškiai neatsimena, tarp jų kilo žodinis konfliktas, o dėl ko, negali pasakyti. Supykęs kumščiu trenkė M. į galvos sritį kokius tris kartus, galėjo pataikyti į viršugalvį. M. iškvietė policiją. Nukentėjusioji yra jo sugyventinė, kartu gyvena 10 metų, veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima, augina du vaikus. Jis dirba (duomenys neskelbtini), dirba legaliai, išlaiko šeimą, vaikus. Konflikto metu vaikų namuose nebuvo. Viskas vyko naktį, niekas nematė. Abu su sugyventine iš krikštynų grįžo birželio 2 dieną apie 23.00 valandą, konfliktas kilo jau po 24.00 valandos, abu buvo girti. Nepamena, ar smūgius sudavė gulinčiai, ar sėdinčiai sugyventinei. Mano, kad nuo suduotų smūgių galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Sugyventinė iškvietė policiją ir jį išvežė. Kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, stengsis pasitaisyti ir ateityje daugiau tai nepasikartos. Nukentėjusiosios šiandien atsiprašė.

Po kaltinamojo E. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. P. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis suduodamas smūgius kumščiu sugyventinei I. M., sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Kaltinamojo E. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu. (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.)

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis E. P. teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui (b. l. 45, 46-49), padarė vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 50-52), Lietuvoje nedirba (b. l. 53), iš jo žodžių jau dvylika metų dirba (duomenys neskelbtini) prie statybų, gyvena su sugyventine (nukentėjusiąja) ir augina su ja du mažamečius vaikus, išlaiko šeimą. Kaltinamasis E. P. tuojau po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas ir paleistas iš sulaikymo prieš bylos nagrinėjimą, prieš teismo posėdį atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam jokių pretenzijų nereiškia, prisipažino nusikalstamą veiką padaręs ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau taip niekada nebesielgti. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir kad neatimti iš šeimos su dviem mažamečiais vaikais pragyvenimo šaltinio (kaltinamojo, dirbančio užsienyje, gaunamų darbinių pajamų), kaltinamasis baustinas bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu, paskiriant jam bausmę – baudą, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. (BK 41, 47, 64¹ str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam E. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 2 d., 1.00 val. iki 2019 m. birželio 3 d., 14.00 val., tai yra, dvi paros, kas prilyginama 4 MGL dydžio baudai. (BK 65 str. 1 d. 2 p. „a“ p. p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 90 MGL (4500,00 eurų) dydžio pinigine bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą bausmę – baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 MGL (3000,00 eurų) dydžio piniginę baudą.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 2 d., 1.00 val. iki 2019 m. birželio 3 d., 14.00 val., tai yra, dvi paras, kas prilyginama 4 MGL dydžio baudai.

Išaiškinti E. P., kad likusi paskirta 56 MGL (2800,00 eurų) bauda turi būti sumokėta per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės pajamas (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rūmų teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.