Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą duodančios institucijos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų, institucija duodanti išvadą byloje - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalo matyti, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja šioje knygoje numatytas teises ir pareigas (CK 326 str.1 d.) Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukmės ir jos nutraukimo klausimais (CK 326 str.2 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.1 d.) Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 str.2 d.). Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.28 str.) Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 str.2 d.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatyti sutuoktinio elgesio atvejai, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 str. 3 d. nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.). Ieškovė nurodė ieškinyje bei paaiškino teismo posėdyje, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad atsakovas paliko šeimą ir kartu nebegyvenantys nuo 2016-04-21, atsakovas yra šiuo metu išvykęs ir dirba Anglijoje, šeimos neremia, tik epizodiškai minimaliai rūpinasi gimusia dukra. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja L. G.. Atsakovas savo atsiliepime neneigė, kad jis palikęs šeimą, bei nurodė, kad šiuo metu dirbantis ir gyvenantis Anglijoje. Atsakovas taip pat neneigia, kad jis nesirūpina šeima, kurią sudaro ne tik vaikas, bet ir žmona, tik nurodo, kad rūpinasi dukra, neigia ieškovės teiginį, kad jis gyvendamas atskirai tik 2 kartus davęs po 50 eurų dukros išlaikymui, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to jo atsiliepimo teiginį paneigia liudytojos L. G. parodymai, kuriuose ji patvirtino, kad atsakovas atsiuntė į jos sąskaitą 2 kartus po 50 eurų dukros išlaikymui. Remiantis šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nors tam turi daug didesnę galimybę kaip ieškovė, kuri neseniai pradėjo dirbti tik ¼ etatu, gauna 100 eurų mėnesinį atlyginimą, kai tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo atlyginimas yra 250-400 svarų per savaitę, taip pat lojalumo pareigą, jos nepalaikydamas ir ją palikęs, ir tame yra jo kaltė dėl santuokos nutraukimo.Ieškovė teigia, kad jos kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tame, kad susirašinėjusi socialiniame tinklapyje ,,Facebook“ su kitais vyrais, kadangi jai vyras nerodė jokio dėmesio, apie ką sužinojęs atsakovas ir išėjo iš namų. Šią aplinkybę, kad ieškovė ieško pažinčių su kitais vyrais socialiniuose tinkluose nurodė ir atsakovas savo atsiliepime. Teismas remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad ieškovė pažeidė savo šiais veiksmais lojalumo ir abipusės pagarbos pareigą, ir tame yra jos kaltė dėl santuokos nutraukimo.Santuoka gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu ji yra iširusi, t.y. bendras tolimesnis sutuoktinių gyvenimas nebegalimas. Iš ieškovės pareikšto ieškinio ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojos L. G. parodymų, atsakovo atsiliepimo matyti, kad jie kartu nebegyvena nuo 2016-04-21, atsakovas po dviejų mėnesių išvyko į užsienį, ten gyvena ir dirba, šalys bendro ūkio neveda, atsakovas šeima nesirūpina, dukra rūpinasi minimaliai, jokių kontaktų sutuoktiniai nepalaiko, abu pageidauja, kad santuoka būtų nutraukta, susitaikymo termino nepageidavo, abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, darytina išvada, kad santuoka yra iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti, tolesnis bendras gyvenimas nėra galimas, santuoka nutrauktina, pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę ,,S.“, o atsakovui jo pavardę ,,S.“. Savo atsiliepime ieškovas nesutinkantis, kad ieškovė po santuokos pasiliktų jo pavardę, kadangi ji socialiniuose tinkluose nurodžiusi, kad jai gėda turėti šią pavardę, prisistato savo mergautine pavarde ,,G.“.Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str.2 d.).Kadangi ieškovė ir atsakovas turi santuokinį vaiką, todėl atsakovas negali uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę, dėl ko jos ieškinio reikalavimas dėl pavardės yra tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukros K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove.Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (CK 3.59 str.). Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.2 d.). Sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku prioritetiškai atsižvelgiama į jo interesus (CPK 376 str.2 d.) Iš ieškinio, atsakovo atsiliepimo, ieškovės paaiškinimo, liudytojos L. G. parodymų teismo posėdžio metu, matyti, kad ieškovė kartu su atsakovu ir jų dukra visą laiką gyveno jos motinai L. G. priklausančiame name (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis, o atsakovas palikęs šeimą iš šių namų išsikraustė 2016-04-21, su dukra nepalaiko ryšio nuo 2016 m. liepos mėnesio, kai išvyko gyventi ir dirbti į Angliją. Ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame name, kuriame yra penki gyvenamieji kambariai, t.y. turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Ji turi atskirą kambarį, yra atskirai tualetas, vonia, name kartu gyvena motina L. G., kuri reikalui esant padeda pasirūpinti dukra. Ieškovė dirba tik ¼ etato, todėl turi pakankamai laisvo laiko pasirūpinti dukra. Kadangi dukros amžius yra labai mažas, todėl jos nuomonės sužinoti nėra galimybės. Vilkaviškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad namuose gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos K. S. augti, jai sudarytos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, gyvenamosiose patalpose švaru, tvarkinga, yra visi būtini namų apyvokos reikmenys. Ieškovas nors savo atsiliepime nurodė, kad mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su juo Anglijoje, atsiliepime nurodė, kad turi tam tinkamas sąlygas, nurodė, kad pateiks tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jų nepateikė, bylos eiga nesidomėjo. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nors ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės negu atsakovo, tačiau ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą pas savo motiną, ieškovės ir vaiko ryšys yra glaudesnis, ji visą laiką rūpinasi vaiku, jo maitinimu, auklėjimu, laisvalaikiu, atsakovas šeimą palikęs, išvykęs bei gyvena užsienyje, jokių įrodymų, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tinkamas sąlygas vaiką auginti nepateikė, teismas daro išvadą, kad dukros teises ir interesus geriausiai užtikrins jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, todėl reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra galės bendrauti nevaržomai apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei prieš tris dienas.Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (CK 3.59 str.)Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 str.). Tik tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaikų interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota (CK 3.160 str.2 d.). Iš ieškovės paaiškinimo teismo posėdžio metu, atsakovo atsiliepimo matyti, kad šiuo metu atsakovas gyvena užsienyje, todėl neturi galimybės periodiškai bendrauti su dukra, bei nėra aiškus laikas, kada jis tai galės daryti. Aplinkybių, dėl kurių gali būti ribojama atsakovo kaip tėvo valdžia, teismas nenustatė. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas nustatyti tokią būtent su vaiku bendravimo tvarką, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą ( CK 3.59 str.).Nustačius nepilnametės K. S. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas jos išlaikymo klausimas. Ieškovė prašo iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės.Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šią pareigą turi abu tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliu vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovės ir atsakovo dukrai K. S. yra 2 metai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienam vaikui išlaikyti turėtų būti priteisiamas ne mažiau kaip pusė minimalios algos, nuo 2016-07-01 ši suma sudaro 190 Eur (380 Eur/2). Šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma yra 150 eurų, t.y. 40 eurų mažesnė. Ieškovė išsamiai savo ieškinyje pagrindžia kokios konkrečios sumos sudaro jos prašomo išlaikymo dydį, teismas laiko šiuo dydžius realius ir pagrįstus, dėl jų abejonių nėra. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra 22 metų amžiaus, darbingas, nurodė savo atsiliepime, kad šiuo metu dirba Jungtinėje Karalystėje ir gauna 240-400 svarų pajamas per mėnesį. Ieškovė šiuo metu yra įsidarbinusi ¼ etatu ir gauna 100 eurų. Jos turimas pagrindinis išsilavinimas neleidžia jai tikėtis didesnio negu minimalaus atlyginimo. Atsižvelgdamas į šalių gaunamų atlyginimų santykį, į tai, kad dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, į prašomo išlaikymo dydžio pagrįstumą, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 150 EUR išlaikymo vaikui priteisimo iki jo pilnametystės yra tenkintinas.Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės K. S. atstovė I. S., išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Dėl turto padalinimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.)Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 str. 4 p.). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 d.). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 str.).Iš ieškinio, ieškovės paaiškinimo, atsakovo atsiliepimo, VĮ ,,Regitra“ Kauno filialo pažymos kopijos, VĮ ,,Registrų centras“ Kauno filialo pažymos matyti, kad šalys bendro dalintino turto neturi, taip pat neturi įsipareigojimų kreditoriams, todėl teismas jokio turto negali padalinti.

Dėl sutuoktinių išlaikymo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti išspręsti vieno sutuoktinio išlaikymo klausimus (CK 3.59 str.).Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.72 str.1 d.). Teismas nenustatė jokio pagrindo, numatyto CK 3.72 str., kad kuriam nors sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, nei viena iš šalių jo priteisti neprašė, todėl jis nėra priteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės ir atsakovo po lygiai, su kuo savo atsiliepime sutiko ir atsakovas.Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos.Ieškovė nuo žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo buvo atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-05-20 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-15-T-1983-8060, kuriuo jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.), ją 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str.1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos).Ieškovė paduodama teismui ieškinį privalėjo sumokėti 41 EUR žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką, ir su šiuo reikalavimu susijusius kitus neturtinius reikalavimus. Taip pat pateikė reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui, kuris yra priskiriamas turtiniams reikalavimams. Ieškovas nuo žyminio mokesčio byloje dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiamas (CPK 83 str.1 d.2 p.), tačiau atsakovas nėra atleidžiamas. Ieškinio suma, nuo kurio mokėtinas žyminis mokestis nustatomas bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo - pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 82 str.1 d.3 p.). Šioje byloje ieškinio suma dėl išlaikymo priteisimo sudaro 1800 EUR. Žyminis mokestis nuo šios sumos skaičiuojamas pagal CPK 80 str.1 d. 1 p. taisyklę, t.y. 3 procentai nuo ieškinio sumos. Šioje byloje šis žyminis mokestis sudaro (1800 Eur x 0,03 (3 proc.)) 54 eurus.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-03-17 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.NTP-7-3300 nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei I. S. teikimo išlaidos yra 270,39 eurai, kurios turėtų būti priteistos valstybės naudai (b.80 l.).Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 16,59 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos.CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo. Tačiau CPK 96 str. 5 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kas rodo, jo bylinėjimosi išlaidos valstybei susidarė dėl abiejų šalių kaltės, ir esant ieškovės prašymui bei atsakovo sutikimui bylinėjimosi išlaidas paskirstyti lygiomis dalimis, teismas nukrypsta nuo CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir priteisia iš atsakovo valstybei 47,50 Eur (95 Eur/2) žyminio mokesčio, 135,20 Eur (270,39 EUR/ 2) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 7,80 eurų (16,59 Eur/2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi nuo šių išlaidų ieškovė yra atleista 100 proc., jos dalis iš jos nėra priteisiama.Ieškovė asmeninių bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo neprašė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Civilinėje byloje 2016-07-08 teismo nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaiko K. S. išlaikymui, po 100 eurų kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui - 2016-06-29 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi CPK 150 str.1 d.).Kadangi civilinė byla išnagrinėta, todėl laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui M. S. – S.

Nustatyti šalių nepilnametės dukters K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Nustatyti atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad jis turi teisę su dukra bendrauti nevaržomai apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs jos motinai I. S. prieš tris dienas.

Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam, kas mėnesį mokamomis, šalių susitartu būdu, periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2017-06-29 iki jos pilnametystės, nurodant, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

Pavesti išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti įstatyminei nepilnametės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą po 100 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį, panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos, ieškovę ir atsakovą įpareigojant informuoti antstolį, kuris vykdo išieškojimą pagal minėtą teismo nutartį.

Atsakovo sumokėtas pinigines lėšas pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas laikinas išlaikymas po 100 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį, įskaityti į šiuo teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

Sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo vykdyti skubiai.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei:

47,50 Eur ( keturiasdešimt septynis eurus 50 euro centų) žyminio mokesčio;

išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 7,80 Eur (septynis eurus 80 euro centų);

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas - 135,20 Eur ( vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 20 euro centų);

atsakovui išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr.2-20-1021-2017.

Santuokos liudijimą AA Nr.479066 palikti saugoti civilinėje byloje.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.