- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-28
- Bylos Nr.
- 2K-644/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2008 metais, tiksli data ir laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, prie specialiosios internatinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo, t. y. nupjovė ten augusią kanapę ir neteisėtai gabeno ją su savimi iki savo namų, esančių Kėdainiuose (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai pasigamino iš jos 2,67 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 m. birželio pradžioje, tiksli data nenustatyta, apie 14.00 val., prie turgaus, esančio Kėdainiuose, Gedimino g. 25 a, iš nenustatyto asmens už 410 Lt neteisėtai įgijo 13,76 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią neteisėtai gabeno su savimi iki savo namų, kur šią bendros 16,43 g masės narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė iki 2009 m. liepos 2 d. 9.40 val., kai kratos metu šią narkotinę medžiagą rado policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Pasak A. S., pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis įgijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė A. S. apeliaciniame skunde išdėstytų nuosprendžio pakeitimo argumentų, tik atkartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl veikos kvalifikavimo.
Kasatorius pažymi, kad narkotines medžiagas įsigijo sau, nes jas vartojo, be to, jų kiekis – nedidelis, todėl jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Kasatoriaus teigimu, jis nuteistas tik remiantis liudytojo, kuriam buvo taikomas anonimiškumas, parodymais. Kitų objektyvių įrodymų byloje nėra. Pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, nenurodė nė vieno asmens, kuriam A. S. neva pardavė narkotinių medžiagų arba siūlė jas. Pasak kasatoriaus, byloje nėra nė vieno įrodymo, kad jis būtų kam nors davęs narkotinių medžiagų nemokamai ar už pinigus.
A. S. pabrėžia, kad teismas jo kaltę grindė tik prielaida, jog jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo A. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, nustatė, kad A. S. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis įgijo, gabeno ir laikė, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Suformuotoje teismų praktikoje laikoma, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Asmens tikslas platinti uždraustas apyvartoje medžiagas teismų praktikoje nustatomas ir pagal surastų medžiagų kiekį, jų įgijimo ir laikymo aplinkybes, paruoštų vartoti dozių kiekį ar kitus duomenis, kurie patvirtina susitarimą su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartotojais. Teismas savo išvadas pagrindė tinkamais įrodymų šaltiniais: paties nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo teisminio proceso metu paskelbti BPK 276 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu; taip pat liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, kad jis kanapių dozę už 35 Lt įsigijo iš A. S.; kratos metu pas nuteistąjį rastų narkotinių medžiagų kiekiu ir dozių įpakavimo ypatumais; iš A. S. paimto mobiliojo ryšio telefonu gautų SMS pranešimų turinio, kuriuose pirkėjai derasi dėl narkotinių medžiagų kainos ir kiekio.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o bausmę paskyrė baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose. Be to, A. S. kasacinio skundo argumentai yra analogiški jo apeliaciniam skundui, kurį apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo
Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įstatymas įrodymams kelia liečiamumo ir leistinumo reikalavimus. Pirmasis reikalavimas kasatoriaus ginčijamu klausimu reiškia, kad tie duomenys turi patvirtinti nuteistojo tikslą parduoti ar kitaip platinti jo neteisėtai įgytas, gabentas ir laikytas narkotines medžiagas (BPK 20 straipsnio 3 dalis), o antrasis – tie duomenys turi būti gauti teisėtais būdais, juos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Šiuos reikalavimus atitinka nuteistojo A. S. tikslą platinti narkotines medžiagas patvirtinantys duomenys, todėl teismai pagrįstai juos laikė įrodymais.
Kasatorius teigia byloje nesant įrodymų, kad jis kam nors konkrečiai būtų davęs narkotinių medžiagų nemokamai ar už pinigus. Toks argumentas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes įstatymo nustatyta tvarka teismo apklaustas liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė iš A. S. kelis kartus sau pirkęs kanapių. Be to, pagal aptartas BPK 20 straipsnio nuostatas tikslas platinti narkotines medžiagas gali būti nustatytas ne tik pagal duomenis apie ankstesnį jų pardavimą ar kitokį perleidimą, bet ir pagal kitus bylos duomenis. Teismai tokį jo tikslą nustatė ir pagal narkotinių medžiagų sufasavimą į 20 vnt. maišelių, didelį kiekį (330 vnt.) kratos metu rastų tuščių tokių pat maišelių, nuteistojo gautų SMS žinučių turinį, paties nuteistojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, paskelbtus pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas. Toks įrodymų vertinimas visiškai atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose, kuria, beje, šioje byloje rėmėsi ir žemesnių instancijų teismai (baudžiamosios bylos Nr. 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-316/2010 ir kt.). Taigi, priešingai negu nurodo kasatorius, BPK 301 straipsnio 2 dalis, draudžianti pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį vien tik liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, pažeista nebuvo.
Skundžiamų teismų sprendimų turinio ir kasacinio skundo argumentų analizė neduoda pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje teismai, įrodinėdami A. S. kaltę dėl padaryto nusikaltimo, būtų pažeidę BPK 20 straipsnio nuostatas ar kvalifikuodami nusikaltimą būtų padarę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Darytina bendra išvada, kad keisti skundžiamus nuosprendį ir nutartį, kaip to prašo kasatorius, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atmesti nuteistojo A. S kasacinį skundą.