- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-573-919/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. M. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį vienoje veikoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – 11 metų 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 17 d., pabaiga – 2025 m. liepos 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta nuteistajam R. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sprendimą taikyti lygtinį paleidimą Komisija priėmė įvertinusi tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, skatintas 3 kartus, drausmine tvarka baustas nebuvo nuo 2016 m. gruodžio mėn., kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišsako, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsia darbinę veiklą, elgesys kinta teigiama linkme, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą padaręs išvadą, kad nors nuteistasis R. M. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, devynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, iš jų 8 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažymima, kad nors drausminės nuobaudos nebegalioja ir nuo 2016 m. gruodžio 14 d. daugiau pažeidimų nėra fiksuota, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Atkreipiamas dėmesys, kad nors rizika yra žema, išlieka kriminogeniniai veiksniai, bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nutartyje taip pat pažymėta, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis taip pat dar neleidžia daryti išvados, kad jo pataisos procesas jau yra baigtas.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis R. M. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad priimta Kauno apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas klaidingai nurodė BK 157 straipsnio 1 dalį. Ši norma nereglamentuoja lygtinio paleidimo.
5.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad kaip matyti iš skundžiamos nutarties buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės atsiliepimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistajam minėtas atsiliepimas nebuvo atsiųstas ir jis negalėjo apginti savo pozicijos kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taip pat pažymėtina, kad Komisija tris kartus taikė nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone komisija tinkamai įvertinusi bylos aplinkybes, socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu skundžiama nutartis pagrįsta pamąstymais ir manymais. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo remtis pagrįstais įrodymais ir duomenimis, o ne priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo pakartotinai atsižvelgti į asmens kriminalinio elgesio istoriją, nes į tai buvo atsižvelgiama vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką OASys metodika ir rengiant socialinio tyrimo išvadą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas vertindamas nuteistojo praeitį, padaryto nusikaltimo sunkumą, atliko dvigubo baudimo funkciją.
5.3. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepakankamai atsižvelgta į tai, kad bausmės vykdymui keliamas tik resocializacijos tikslas, akcentuotini nubaudimo ir teisingumo užtikrinimo tikslai, nenurodant, kokią reikšmė tai turi siekiant nuteistojo resocializacijos. Nuteistojo nuomone, teismas vertino neatliktos bausmės dalį, tačiau toks vertinimas prieštarauja BVK 157 str. 2 d., 3 d. nuostatoms.
5.4. Skunde, pažymima, kad nors nuteistajam inkriminuotas sunkus nusikaltimas, jis dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, supranta, kad padarytos nusikalstamos veikos yra gyvenimo klaida, tačiau jos ištaisyti jau nebeįmanoma. Nuteistasis pažymi, kad nori ištaisyti padarytas klaidas, kad pasielgė netinkamai ir neteisingai visuomenės ir šeimos atžvilgiu, per visą atliktą bausmės laikotarpį suvokė savo neigiamo elgesio pasekmes.
6. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė G. V. atsiliepimu į nuteistojo R. M. skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį.
Atsiliepimas
6.1. Atsiliepime prokurorė nurodo, jo nuteistasis skunde teigia, kad BK 157 str. 1 d. nereglamentuoja lygtinio paleidimo ir pritaikius netinkamo kodekso straipsnį, teismo nutartis yra nepagrįsta. Prokurorės manymu iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad joje buvo nurodytas aukščiau paminėtas kodeksas ir jo straipsnis, tačiau teigti, kad nutartis yra nepagrįsta ir ją naikinti, pagrindo nėra. Šiuo atveju neabejotina, kad tai yra tik rašymo apsirikimo klaida (vietoje BVK 157 str. 1 d. ) ir skundžiamos nutarties esmės nekeičia.
6.2. Atsiliepime prokurorė nesutinka su nuteistojo R. M. teiginiu, kad teismas vertino likusios bausmės dalį, o tai prieštarauja BVK nuostatoms. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad nuteistojo R. M. neatliktos bausmės dalis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti. Pagrįstai manytina, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
6.3. Atsiliepime pažymima, jog nuteistasis teigia, kad sprendimus dėl lygtinio paleidimo priimantys teismai neturėtų pakartotinai atsižvelgti į asmens kriminalinio elgesio istoriją, nes į tai atsižvelgiama vertinant jo nusikalstamos elgesio riziką OASys metodika ir rengiant socialinio tyrimo išvadą, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, visos aplinkybės (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), tarp jų ir nuteistojo ankstesni teistumai, turi būti įvertintos sprendžiant, ar galima asmenį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės.
6.4. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad nuteistojo R. M. argumentai, kad teismas vertindamas jo praeitį, padaryto nusikaltimo sunkumą, atlieka dvigubo baudimo funkciją, yra nepagrįsti, ir tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.
6.5. Prokurorės nuomone, nepagrįstu laikytinas ir nuteistojo argumentas, kad gavus prokuratūros atsiliepimą dėl jo lygtinio paleidimo, jam turėjo būti įteiktas šis dokumentas, į kurį jis turėjo teisę pateikti atsikirtimus, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) to nenumato.
6.6. Atsiliepime prokurorė pažymi, kad iš nuteistojo skundo turinio taip pat matyti, kad jis savaip vertina ir interpretuoja lygtinio paleidimo instituto taikymo reglamentavimą remdamasis skirtingais teismų sprendimais, tarptautiniai teisės aktai, jų nuostatomis, tačiau tai nesudaro jokio teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
6.7. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad R. M. atlikdamas bausmę net 9 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimas, kas parodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vis tik nesistengė elgtis nepriekaištingai. Jam taip pat yra išlikę kriminogeniniai veiksniai, kurie neleidžia pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Prokurorės nuomone, nors nuteistasis tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas, požiūrį ir mąstymą keičia tinkama linkme, elgiasi motyvuotai, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, tačiau pagrįstai manytina, kad šiuo atveju nuteistasis elgiasi būtent taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, skiriama už gerą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ar darbą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį, prokurorės atsiliepimą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis BPK nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
9. Į. R. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 7 kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų Kauno apylinkės teismo vertinimu, R. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.
10. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog R. M. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, iš jų aštuonis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos negalioja ir nuteistasis paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2016 m. gruodžio 14 d., tai pažeidimų fakto nepašalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis nerodė pavyzdingo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Šios aplinkybės rodo, kad R. M. net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. M. vis dar nustatomi net 9 kriminogeniniai veiksniai, statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, dinaminiai – turi nestabilią darbo patirtį, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, ankstesnis nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, ankstesni priežiūros/ apribojimų pažeidimai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. M. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. M. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
11. Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į R. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamų veikų aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, susijusių neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis labai dideliu kiekiu, turint tikslą jas platinti. Minėta aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 2 metai 10 mėnesių ir 21 diena (iš paskirtų 11 metų 3 mėnesių). Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir R. M. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
12. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos paskutinio vertinimo metu, atlikto 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiai rizikos grupei nuteistasis yra priskiriamas nuo 2016 m. vasario 26 d. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskutiniojo vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas buvo nustatytas srityse: gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Tačiau kitose srityse nuteistojo pažanga nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji dar nesudaro pagrindo išvadai, jog asmuo gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.
13. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir darbas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima, darbu ir gyvenamosios vietos turėjimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje R. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su R. M. šeiminėmis aplinkybėmis (santykiai su žmona ir vaiku), nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.
14. Nuteistasis R. M. skunde nurodo, kad kaip matyti iš skundžiamos nutarties buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės atsiliepimas, kuris nuteistajam nebuvo išsiųstas ir jis negalėjo apginti savo pozicijos kaip numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 360 straipsnyje nėra numatyta, jog prokuroro pateikta atsiliepimo kopija turi būti išsiųsta nuteistajam susipažinti, apylinkės teismas to pagrįstai nedarė. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pažeidė nuteistojo procesines teises, tarp jų ir teisę į teisingą teismą, nėra jokio pagrindo. Be to pažymima, kad nuteistasis turėjo teisę apginti savo poziciją teikdamas skundą aukštesnės instancijos teismui.
15. Nuteistasis R. M. skunde nurodo, kad priimta Kauno apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas klaidingai nurodė BK 157 straipsnio 1 dalį. Ši norma nereglamentuoja lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad joje buvo nurodytas aukščiau paminėtas kodeksas ir jo straipsnis, tačiau teigti, kad nutartis yra nepagrįsta ir ją naikinti, pagrindo nėra. Šiuo atveju neabejotina, kad tai yra rašymo apsirikimo klaida (vietoje BVK 157 str. 1 d. ) ir skundžiamos nutarties esmės nekeičia.
16. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad R. M. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.