- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-128-354-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00245-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- N., N. B., ir V
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir V. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
N. B. nuteistas už tai, kad 2009 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo lygiavamzdį, vieno šūvio, D kategorijos, 16 kalibro, ZK šaunamąjį ginklą ir vieną 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkamą šaudymui, medžioklinį šovinį, kuriuos pargabeno į savo namus, esančius Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime ir juos laikė savo gyvenamojo namo rūsyje iki 2010 metų birželio mėnesio pabaigos, tol, kol šaunamąjį ginklą ir šaudmenį nuvežė į E. B. nuomojamą ir R. K. priklausančią sodybą, esančią Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, ir perdavė V. P..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo sušvelninti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu jam paskirtą per griežtą bausmę.
Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo duotus parodymus, kad jis lygiavamzdį šautuvą ir šovinį įsigijo ir laikė kaip eksponatą, nežinodamas, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, net nežinodamas ar šautuvas yra tikras.
Be to, apeliantas nurodo, kad iki įvykio dirbo, turi šeimą ir du mažamečius vaikus, kuriuos išlaikydavo ir rūpinosi, padaręs pažeidimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, N. B. pripažino kaltu neteisėtai disponavus šaunamuoju ginklu ir šaudmeniu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta, jo manymu, per griežta bausme. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).
Nepagrįstai apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo parodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas išdėstė visus įrodymus, tarp jų ir N. B. parodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl apelianto kaltės. Apylinkės teismas įvertino, kad N. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, ir tai pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į kurią atsižvelgė skirdamas bausmę.
Siekdamas sumenkinti savo kaltę nusikaltimo padaryme, N. B. skunde tvirtina nežinojęs, jog įgydamas šaunamąjį ginklą ir šaudmenį elgiasi nusikalstamai. Pasak apelianto, jis net nežinojo, ar šautuvas yra tikras. Dėl tokių apelianto argumentų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo nežinojimas savaime nepašalina baudžiamosios atsakomybės taikymo. Kita vertus, pats apeliantas teisiamajame posėdyje pripažino, kad kitam nuteistajam V. P. liepė paslėpti ginklą, nes žinojo, kad ,,...lygiavamzdžio šautuvo be leidimo negalima laikyti“ (b. l. 137). Tai rodo, kad N. B. aiškiai suprato nusikalstamą savo elgesio pobūdį tiek įgydamas, tiek laikydamas ir perduodamas šaunamąjį ginklą bei šaudmenį, ir valingai pasirinko elgesio variantą.
Skirdamas bausmę nuteistajam N. B., pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą), į tai, kad apeliantas nusikaltimą padarė neišnykus teistumui (b. l. 53-54), kas byloja apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei, ir todėl pagrįstai jam paskyrė griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Apylinkės teismas nenustatė nuteistojo N. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, kaip jau minėta, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, todėl paskyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai mažesnę už Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), kuri, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per griežta.
Nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismui nebuvo žinoma N. B. šeiminė padėtis (vedęs), darbiniai santykiai (dirba E. B. IĮ), nes tai yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Todėl negalima teigti, kad minėtų aplinkybių teismas neįvertino spręsdamas dėl apelianto baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas savo skunde mini apie du jo išlaikomus mažamečius vaikus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šį faktą. Kita vertus, paminėtos aplinkybės nemenkina jo asmens ir padaryto nusikaltimo pavojingumo. Faktas tas, kad teistumui neišnykus pagal ankstesnį teismo nuosprendį, jis vėl pažeidė baudžiamąjį įstatymą ir akivaizdu, kad nei apelianto šeiminė padėtis, nei darbo santykiai jo elgesio pozityviai neįtakoja. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. kol kas neįsiteisėjusiu nuosprendžiu N. B. pripažintas kaltu 2009-03-29 pasikėsinęs nužudyti kitą žmogų pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 metams.
Aptartos aplinkybės rodo, kad skundžiamu nuosprendžiu N. B. inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis jo neigiamas poelgis – tai dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo.
Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d. reikalavimų ir į nuteistajam N. B. paskirtą bausmę neįskaitė jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2010 m. liepos 17 d. buvo laikinai sulaikytas remiantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. (b. l. 22; 29). Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) ir minėtas laikinojo sulaikymo laikotarpis įskaitomas į N. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į N. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. liepos 15 d. iki 2010 m. liepos 17 d. išbūtą laiką.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.