Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-460-1131/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-23
Bylos Nr.
1-460-1131/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40720-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
Ž. V.
Nukentėjusysis
A. J.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-460-1131/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40720-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 23 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Gretai Globytei,dalyvaujant prokurorei R. Š. (nuotoliniu būdu),kaltinamajam Ž. V.,nukentėjusiajam A. J., jo įgaliotai atstovei advokatei R. K.,

nedalyvaujant civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme su įpareigojimais; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 5 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti 1/3 nusikalstama veika padarytos žalos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti/būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Ž. V. paskirtas papildomas įpareigojimas – iki 2023 m. spalio 23 d. neatlygintinai išdirbti 30 val. nemokamų darbų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nustatant, kad įpareigojimas turi būti įvykdytas per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo, bausmę atlikęs,

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, iki 2025 m. kovo 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų alkoholį, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. V. 2024 m. spalio 16 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų tyčia koja spyrė mažiausiai vieną kartą A. J. į veidą, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą, kraujosruvas nosies bei dešinės akies vokuose ir nosies kaulų bei dešinio viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžius, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą ir padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes lūžę veido kaulai sutrikdė sveikatą ilgiau dešimties parų.

Ž. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis Ž. V. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju buvo draugai, po to įvykio visai nebebendrauja. Nepamena tiksliai kada, praeitais metais, susipyko su nukentėjusiuoju dėl to, kad neberado savo pinigų kišenėje, ir tada trenkė nukentėjusiajam su koja vieną kartą. Pataikė kažkur į veidą. Po to įvykio pinigai neatsirado. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), sankryžoje. Jis su nukentėjusiuoju tą dieną dirbo, ir po darbo visada buvo kartu, sugalvojo išgerti. Pripažįsta, kad buvo vartojęs šiek tiek alkoholio, gėrė kokteilius, bet tiksliai nepamena. Sutinka su (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškiniu. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad prašoma pinigų suma yra per didelė. Neįsivaizduoja, kokia suma turėtų būti. Neatsiprašė nukentėjusiojo, nes nebuvo galimybės to padaryti, ir nekalbėjo su juo apie įvykį. Nežino, ar dabar nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi, kad taip padarė. Mano, kad jam reikėtų kažką keisti gyvenime, kad daugiau tai nebepasikartotų. Šiuo metu nedirba, nes ten, kur jis gyvena, nėra galimybių įsidarbinti. Šiuo metu dirba nelegaliai (duomenys neskelbtini), bet žada įsigyti individualią veiklą ir dirbti legaliai. Dabar gauna iki 100 Eur per dieną, stato tvoras.

Apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko. Šiuo metu su kaltinamuoju nesieja jokie ryšiai, bet įvykio metu buvo pažįstami ir dirbo kartu. Dėl jam padaryto sužalojimo mažiausiai 3 mėn. buvo apsukintas kvėpavimas. Negalėjo tinkamai išmiegoti dėl kvėpavimo. Buvo nuolatiniai skausmai, bėgo kraujas iš nosies, didžiulis diskomfortas. Šiuo metu nosis dar nėra susitvarkiusi, normalus kvėpavimas nėra atsistatęs. Nosies struktūra pakoreguota, matosi, kad nosis nėra tiesi. Didelį diskomfortą jaučia bendraudamas su kitais asmenimis. Norėdamas dabar sportuoti, neatlaiko didelio krūvio, nes greitai padūsta, trūksta oro dėl netinkamo kvėpavimo. Jo gyvenimą šis įvykis pakeitė kardinaliai, visą gyvenimą išliks kreiva nosis ir apsunkintas kvėpavimas.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kurios iš esmės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti proceso dalyviai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. paaiškino, kad 2024 m. spalio 16 d., apie 7 val. Ž. V. atvyko pas jį į namus, (duomenys neskelbtini), jie kartu vyko į darbą, o apie 17 val. vėl sugrįžo į jo namus, kur laukė, kol Ž. V. atvyks parvežti M. J.. Apie 18 val. jie su Ž. V. išėjo į miestą, vaikščiojo po parduotuves, nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos vartojo. Po 21 val. vakaro, tiksliai nežino kokiu laiku, jie (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nusipirko dar alkoholinių gėrimų, o išėjus iš parduotuvės, pasiimti Ž. V. atvyko M. J., tačiau Ž. V. nevažiavo, o M. J. išvažiavus, su Ž. V. kilo žodinis konfliktas. Jie konfliktuodami ėjo nuo (duomenys neskelbtini) aikštelės link (duomenys neskelbtini), jis ėjo pirmas ir vienu metu Ž. V. netikėtai pribėgęs iš nugaros pusės, trenkė jam vieną kartą į nosį, po to jam pradėjo bėgti kraujas. Tai įvyko ties (duomenys neskelbtini) sankryža ir tuo metu galėjo būti apie 21.50 val. Iš įvykio vietos jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur pasakė, kas jam nutiko, o jį apžiūrėjusi gydytoja po atliktų tyrimų nustatė, kad dėl Ž. V. suduoto smūgio, jam lūžo nosies kaulas. Kitą rytą atsibudęs pamatė, kad jam prie dešinės akies, apačioje yra patinusi akis ir yra mėlynė, tačiau mano, kad taip yra dėl smūgio į nosį, nes kitų smūgių Ž. V. jam nesudavė, o gydytoja įspėjo, kad dėl šio sužalojimo gali patinti akių vokai ir atsirasti mėlynės. Jo ir Ž. V. konflikto, kiek jam žinoma, niekas nematė, kaip Ž. V. jam sudavė, taip pat niekas nematė, nes buvo jau tamsu, o aplink žmonių nesimatė (1 t., b. l. 13-21).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad 2024 m. spalio 16 d., apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kur suduodamas vieną smūgį į veidą jį sužalojo Ž. V., jis iš esmės davė teisingus parodymus, todėl juos dar kartą tvirtina. Tą vienintelį smūgį Ž. V. jam sudavė iš galo, jam būnant nuo jo nusisukus, todėl jis nematė, kuo jis jam sudavė, tačiau smūgis buvo labai stiprus, todėl neatmeta, kad smūgį jis galėjo jam suduoti koja, apie ką sakė ir jį apžiūrėjęs teismo medicinos ekspertas. Taip pat jis mano, kad šio įvykio, kurio metu Ž. V. jį sužalojo, niekas iš pašalinių žmonių nematė, kadangi lauke jau buvo tamsu, o nei kur nors šalia jų, nei kur toliau jis jokių žmonių nematė (1 t., b. l. 74-79).

Iš Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK pareigūno 2024 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 17 d. 1.44 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytojos buvo gautas pranešimas, kad dėl nosies kaulo lūžio kreipėsi neblaivus (1,20 prom.) A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (buto ir tel. Nr. nenurodė). Aplinkybės neaiškios. Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur slaugytoja V. R. paaiškino, kad 2024 m. spalio 16 d. apie 22.03 val. į priėmimo skyrių kreipėsi neblaivus (1,20 prom.) A. J. dėl nosies sumušimo. Atlikus rentgeną, buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. Kokiomis aplinkybėmis susižalojo A. J. tiksliai nepaaiškino, teigė, kad sumušė pažįstami, vėliau viską neigė, teigdamas, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena. Po apžiūros A. J. buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 9-10). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–8).

Iš 2024 m. spalio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vieta – sankryža, esanti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Įvykio vietoje, ant šaligatvio matomos raudonos dėmės, panašios į kraują. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 22-30).

Iš 2024 m. spalio 17 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint A. J., prie dešinės jo akies apačioje matoma rausvai mėlynos spalvos dėmė, apie 25 mm. aukščio ir 35 mm. pločio, panaši į mėlynę. Ant jo nosies matosi raudonos spalvos dėmių, įvairaus dydžio, panašių į sukrešėjusį kraują (1 t., b. l. 31-36).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. nustatytas minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai, kraujosruvos nosies bei dešinės akies vokuose, nosies kaulų bei dešinio viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžiai, padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo išsivystyti nuo vienintelio trauminio poveikio. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą laiką. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo išsivystyti nuo smūgio kietu buku daiktu ar spyrio koja. Neginkluotos rankos smūgiu taip sužaloti sunku. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes lūžę veido kaulai sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties parų (t. 1, b. l. 37-59).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2024 m. spalio 16 d. 22.11 val. A. J. nustatytas 1,20 prom. girtumo laipsnis (1 t., b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Ž. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Kaltinamajam Ž. V. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo A. J. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad Ž. V. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų: 2024 m. spalio 16 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų tyčia koja spyrė mažiausiai vieną kartą A. J. į veidą, padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą, kraujosruvas nosies bei dešinės akies vokuose ir nosies kaulų bei dešinio viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžius, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą ir padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes lūžę veido kaulai sutrikdė sveikatą ilgiau dešimties parų. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo Ž. V. padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad Ž. V. suvokė, jog naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas Ž. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Ž. V. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis koja spyrė nukentėjusiajam į svarbią kūno vietą – veidą. Teisiamojo posėdžio metu Ž. V. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir, atsižvelgiant į tai, jog jis jau ne pirmą kartą padaro smurtines nusikalstamas veikas, vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo. Ž. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už smurtines nusikalstamas veikas, viena iš jų – analogiško pobūdžio, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, už kitą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos sutrikdymą, sukeliant fizinį skausmą dviem nukentėjusiesiems, o vienam iš jų – dar ir nežymų sveikatos sutrikdymą, šiuo metu atlieka bausmę – yra įtrauktas į probuojamų asmenų registrą (1 t., b. l. 146-149; 2 t., b. l. 4-12), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 150-151), nedirba (1 t., b. l. 152-154). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė. Nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala ar jos dalis civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam iki šiol neatlyginta.

Kaip minėta, kaltinamasis jau trečią kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, jam paskirtos ankstesnės laisvės apribojimo bausmės teigiamos įtakos nedaro, kadangi jis vėl nusikalto. Taigi, teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika taip pat susijusi su žmogaus sveikata, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio trukmė – 1 metai. Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir Ž. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – skirtina 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Kaip minėta, Ž. V. šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. baudžiamąjį įsakymą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat matyti, kad vykdant šiuo baudžiamuoju įsakymu Ž. V. paskirtą bausmę, 2025 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos teikimas Nr. eT-323-1131/2025 dėl Ž. V. laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, kurio nagrinėjimas numatytas 2025 m. balandžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad teikimas dar neišnagrinėtas ir siekiant išvengti vėlesnių nesklandumų Ž. V. paskirtų bausmių vykdymo kontekste, šiuo metu šiuo nuosprendžiu Ž. V. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nebendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Tai bus galima padaryti bausmių vykdymo procese, kai bus išnagrinėtas ir įsiteisėjęs minėtas teikimas, t. y. bus žinoma dėl laisvės apribojimo bausmės (ne)pakeitimo areštu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo jauną amžių ir jo galimybes dirbti ir užsidirbti, o tai leistų atlyginti padarytas žalas, prieš tai buvusius teistumus – anksčiau teistas du kartus, tai, kad pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad reiktų gyvenime kažką keisti, kad daugiau nepadarytų tokių smurtinių nusikaltimų, nors nežinojo, ką ir kaip reiktų keisti, teismo vertinimu, galimai dėl gyvenimiškos patirties stokos ir jauno amžiaus. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti Ž. V. galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos pareigūnų. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu sprendžiant problemas, susijusias su smurtiniu elgesiu ir alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog Ž. V. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir Ž. V. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų terminui be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 2024 m. lapkričio 27 d. civilinis ieškinys dėl 1130,93 Eur už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b. l. 60-67). Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. V. žalos nėra atlyginęs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiajam patirtų sužalojimų, kuriuos, kaip konstatuota šiame nuosprendyje, padarė kaltinamasis Ž. V.. Tai paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent tarp kaltinamojo Ž. V. nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo paslaugų suteikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiojo gydymo išlaidos buvo padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kurį naudoja teritorinės ligonių kasos, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (Ž. V.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 1130,93 Eur, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 5000 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 91-92). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jis patyrė didelį emocinį sukrėtimą, nes buvo sužalotas netikėtai, pažįstamo asmens, viešoje vietoje. Jis patyrė fizinį skausmą, nerimą dėl apsunkinto kvėpavimo, dvejinimosi akyse, išgyvenimą dėl liekamųjų reiškinių, nes vizualiai matėsi nosies lūžis, sumažėjo bendravimo galimybės. Jis taip pat patyrė miego sutrikimus, nuotaikų svyravimą, savivertės sumažėjimą, iki galo nėra atsistačiusi kvėpavimo funkcija. Įvykis iš esmės pakeitė nukentėjusiojo gyvenimo kokybę.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad dėl jam padaryto sužalojimo mažiausiai 3 mėn. buvo apsukintas kvėpavimas, negalėjo tinkamai išmiegoti. Buvo nuolatiniai skausmai, bėgo kraujas iš nosies, didžiulis diskomfortas. Šiuo metu nosis dar nėra susitvarkiusi, normalus kvėpavimas nėra atsistatęs. Nosies struktūra pakoreguota, matosi, kad nosis nėra tiesi. Didelį diskomfortą jaučia bendraudamas su kitais asmenimis. Norėdamas dabar sportuoti, neatlaiko didelio krūvio, nes greitai padūsta, trūksta oro dėl netinkamo kvėpavimo.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo, kuris sukėlė tam tikras pasekmes nukentėjusiajam – minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą, kraujosruvas nosies bei dešinės akies vokuose ir nosies kaulų bei dešinio viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžius, A. J. jautė fizinį skausmą, turėjo gydytis, negalėjo gyventi sau įprasto gyvenimo, sportuoti, šiuo metu kvėpavimas pilnai dar nėra atsistatęs, o ir vizualiai matosi, kad nosis nėra tiesi. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei dvasines kančias, diskomfortą ir nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir po jo. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (koja spyrė į veidą,), nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, jo lokalizaciją (veidas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (tiek kaltinamasis, tiek pats nukentėjusysis buvo neblaivūs), į tai, kad dėl patirto sužalojimo nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol, skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 700 Eur iki 3000 Eur), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo A. J. dėl neteisėtų kaltinamojo Ž. V. veiksmų patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, yra 2600 Eur. Šiuo atveju, teismo vertinimu, priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo ir nuskalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinas 2600 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis pateikė prašymą atlyginti jam byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusįjį byloje atstovavo advokatė R. K. ir nukentėjusysis advokatei už civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimą sumokėjo 250 Eur (2 t., b. l. 13-14).

Nukentėjusiojo pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl to nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, atstovavimo apimtį ikiteisminiame tyrime, teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra proporcingos, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. J. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatė R. K. (2 t., b. l. 23-24). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ matyti, kad nukentėjusiajam A. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 132,91 Eur (2 t., b. l. 19).

Šiuo nuosprendžiu Ž. V. pripažinus kaltu, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl to nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo įgaliotos atstovės advokatės dalyvavimo teisminiame procese trukmę, atstovavimo kokybę, daro išvadą, kad išieškoti prašoma suma nėra neproporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, taip pat kaltinamojo turtinei padėčiai, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, pripažįsta, kad iš kaltinamojo priteistina 132,91 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Kiti klausimai

Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 117–120). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro 2025 m. sausio 23 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo Ž. V. turtui: 1) AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 6130 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini) bankas; 2) AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 6130 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – (duomenys neskelbtini); 3) UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 6130 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – UAB (duomenys neskelbtini); 4) UAB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 6130 Eur eurų sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. sausio 23 d. iki 2025 m. liepos 23 d. (1 t., b. l. 138-145, 170). Patenkinus civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai, o nukentėjusiojo – iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas priteistos žalos dydžiui, civilinės ieškovės ir nukentėjusiajam priteistų civilinių ieškinių užtikrinimui ir galimam priverstiniam žalos išieškojimo procesui, priteistos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžiui, tikslinga laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti, tačiau mažesnei sumai – 4113,84 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos, advokato išlaidų bei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registras.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. V. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, atidėti Ž. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviem) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš Ž. V. nukentėjusiojo A. J. naudai priteisti 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1130,93 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt Eur 93 ct) turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą atlyginti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, AB, b. k. (duomenys neskelbtini).

Iš Ž. V. valstybės naudai išieškoti 132,91 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 91 ct) proceso išlaidų už nukentėjusiajam A. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“ (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro 2025 m. sausio 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui: 1) AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 6130 Eur sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – AB (duomenys neskelbtini) bankas; 2) AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 6130 Eur sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – (duomenys neskelbtini); 3) UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 6130 Eur sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – UAB (duomenys neskelbtini) bankas; 4) UAB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms 6130 Eur sumai, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis, neišieškoma suma – 446 Eur, apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, turto saugotojas – UAB (duomenys neskelbtini), palikti galioti, tačiau mažesnei sumai – 4113,84 Eur, iki nuosprendžio įvykdymo dėl priteistų civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos, advokato išlaidų bei valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Išaiškinti Ž. V.:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.

Teisėja Asta Benetytė