- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- T-235-543/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- A. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2008 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 17 metų. Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2020 m. birželio 3 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį A. V. iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teigiamai vertino, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir pareigų kelerių metų laikotarpiu stengiasi laikytis, su administracija jo santykiai dalykiški. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, reiškia pelnytą džiugesį dėl šio teigiamo pokyčio. Nuteistasis remia visuomenės vertybes, reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose ir projektuose. Bausmės atlikimo metu stengiasi spręsti turimas problemas. Turėdamas finansinių įsipareigojimų juos sprendžia pagal turimas galimybes. Laisvėje nuteistasis dirbo, pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, neatlygintinai tvarkė ir prižiūrėjo aplinką, į ankstesnes Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika taip pat žymi pažangą, rizika žemėjo nuo 56 balų iki 49 balų. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, planuoja gyventi su šeima, su kuria bendrauja, turi jų palaikymą, kas, tikėtina, padėtų nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Komisija, visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. V. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija darė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Komisijos 2020 m. birželio 3 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. V. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pozityvaus užimtumo, meno terapijos programose. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Už nepriekaištingą elgesį ir gerą mokymąsi paskatintas septynis kartus, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę, lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja palankiai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 49 balai pagal OASys, 2019 m. rugsėjo 4 d. rizika buvo įvertinta 54 balais, taigi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai sumažėjo tik 5, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi bei ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia nuteistojo pažanga nenustatyta. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatyto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 49 balų net 20 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, o jo nusikalstamo elgesio rizikos balų simbolinis pasikeitimas nuo prieš tai buvusio vertinimo nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų rizikos balų sumažėjimą nuo pačio pirmojo rizikos vertinimo, kadangi pirmojo vertinimo metu rizikos vertinimo rezultatas buvo 56 balai ir iš to galima spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika viso bausmės atlikimo metu mažėjo labai nežymiai – tik 7 balais.
Teismas, įvertinęs tai, kad nuteistajam, kuris yra atlikęs didesnę dalį bausmės, vis dar nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai; lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys), sprendžia, kad tokia nuteistojo pažanga nenustatyta ir pirmiau minėtos nuteistąjį palankiai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių, o nuteistajam nustatytas rizikos vertinimo mažėjimas neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimaliai sumažinti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. V. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra.
Nuteistasis anksčiau teistas keturis kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, vėl darė nusikalstamas veikas. Šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų – apysunkio (BK 300 straipsnio 2 dalis), sunkaus (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkaus (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas) nusikaltimų padarymą ir, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, kaltu nuteistasis neprisipažino. Tuo tarpu kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su nusikalstamomis veikomis ir leidžia vertinti, kad nuteistasis suvokia nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir paskirtą bausmę laiko pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o ne neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Visos šios aplinkybės rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, juolab, kad nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys. Pažymėtina, kad A. V. padarė labai sunkų nusikaltimą veikdamas organizuotoje grupėje, tuo tarpu gyvenimo stilius ir draugai, nuteistojo mąstymas ir elgesys – tų pačių klaidų kartojimas, išlieka kriminogeniniais veiksniais, kas rodo, jog nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme nėra pakankama lygtiniam paleidimui. Komisija nutarime pažymėjo, kad nuteistasis motyvuotas prasmingam užimtumui, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2006 m. kovo 30 d., t. y. keturiolika metų, tuo tarpu mokytis jis pradėjo tik 2017 m., gerovės darbus dirba tik nuo 2019 m., dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją kreipėsi tik 2020 m. vasario 12 d., tačiau įdarbintas nebuvo, kas tik patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, visą bausmės laiką neturėjo teigiamos darbinės motyvacijos, o tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 12 d. pažymą dėl jo įdarbinimo pagalbiniu darbininku, tačiau, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad tokia pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį. Taigi, nuteistojo teiginį, kad laisvėje jis dirbs, galima traktuoti ir laikyti deklaratyviu, nesuteikiančiu absoliučiai jokių garantijų, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis, tuo labiau, kad jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių dėl to, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais, juolab, kad praeityje nuteistasis teistas už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimą). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Kaip minėta, vertinant, ar nuteistasis laisvėje sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals, yra svarbios nuteistojo rodytos pastangos pasitaisyti ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis turi šešis paskatinimus, bet jis buvo ir baustas drausmine tvarka (iš viso penkis kartus), ir nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai, kad nuteistasis pažeidinėjo bausmės atlikimo tvarką, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2017 m. sausio 11 d. (vartojo alkoholį). Teismo vertinimu, nuteistojo padaryti drausmės pažeidimai, įvertinus nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka bausmę, pavojingumą ir išlikusius kriminogeninius veiksnius, neduoda pagrindo spręsti apie nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčius. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis A. V. pagal nuosprendį turi atlyginti 53 591 Eur civilinį ieškinį, tačiau įrodymų apie jo atlyginimą nepateikė. Ši finansinė prievolė taip pat stipriai sunkins jo integraciją į visuomenę ir dabartinę darbo rinką.
Vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo likę atlikti 2 metai 9 mėnesiai 27 dienos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismo vertinimu, tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai, lyginant su atliktąja bausmės dalimi, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu kaip išskirtinai pavyzdingą. Pažymėtina, kad yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau jos nėra pakankamos konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Taigi, įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Be kita ko, iš 2020 m. birželio 3 d. Komisijos posėdžio protokolo matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, nes trys Komisijos nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą ir trys nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą ir Komisijos balsams pasiskirsčius po lygiai balsavimo rezultatą nulėmė Komisijos pirmininkės balsas.
Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. V. pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, yra akivaizdžiai ženkli. Šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.