- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-261-343/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00955-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KKL investicijų valdymas“
- Atsakovas
- R. M., A. R.
- Kategorijos
- 44.5.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KKL investicijų valdymas“ atstovo advokato P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3366-347/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KKL investicijų valdymas“ ieškinį atsakovams R. M. ir A. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų 9 841,56 Lt nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti (b. l . 7-8).
Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. balandžio 1 d. ieškovės buitinio pastato, unikalus numeris 1995-0006-7374, esančio (duomenys neskelbtini), katodinėje katilinėje atsakovai įvykdė vagystę, kurios metu buvo pavogti kontaktorius 80A 4P, saugiklių blokas 250 A, katodinio katilo viršutinė dalis, skydas, pultas ir stovas, variklis asinchroninis trifazis 7 kW, kontaktorius 40A 4P. Viso pavogta turto už 2 912,91 Lt. Bendra ieškovei padaryta žala su atstatymo darbais yra 11 041,56 Lt pagal pridedamą sąmatą. Atsakovai atlygino 1 200 Lt, tačiau liko neatlyginta 9 841,56 Lt žala.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu už akių (b. l. 29-30) ieškinį tenkino visiškai ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 9 841,56 Lt žalai atlyginti. Atsakovas R. M. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti teismo sprendimą už akių. Atsakovas nesutiko su žalos dydžiu. Nurodė, kad nusikaltimu pavogta mažiau daiktų, negu nurodė ieškovė, lokalinėje sąmatoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, atsakovai buvo nuteisti tik už vagystę, o ne už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą, todėl už tai ieškovė negali reikalauti atlyginimo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovo pareiškimo netenkinti. Ieškovė pateikė taikos sutartį, sudarytą, su atsakovu R. M., kuria šalys sutarė, kad atsakovas atlygins 2 000 Lt žalą iki 2014 m. gruodžio 31 d., mokėdamas kiekvieną mėnesį atlyginimą dalimis po 333,33 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovės reikalaujamos priteisti žalos atlyginimo dydis yra didesnis nei nusikalstama veika padarytos žalos dydis ir, kad dėl taikos sutarties neišreiškė nuomonės atsakovas A. R., nepasisakyta dėl reikalavimų jo atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 130-131) panaikino 2014m. kovo 5 d. sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje ieškovė prašė patenkinti 11 041,56 Lt civilinį ieškinį, kurį sudarė 2 912,91 Lt pavogtų detalių vertė ir 8 128,65 Lt atstatymo, remonto darbai. Iš reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo 1 200 Lt žala yra atlyginta. 2011 m. gruodžio 29 d. įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje buvo konstatuota, jog civilinis ieškovas neįrodė padarytos žalos dydžio, todėl ieškovei buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus. Šioje byloje ieškovė papildomų įrodymų nepateikė, o žalos dydį įrodinėjo lokaline sąmata. Teismas netvirtino taikos sutarties, nes laikė, kad taikos sutarties patvirtinimas vieno atsakovo atžvilgiu pablogintų kito atsakovo padėtį, nurodė, kad, atlygintos bei susitarimu su R. M. atlygintinos žalos dydis viršija nuosprendžiu nustatytą ir neginčytinai įrodytą nusikaltimu padarytos žalos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 141-147) ieškovės atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos motyvus:
1. Teismas pažeidė CPK 288 straipsnyje nustatytą sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarką, kas yra esminis proceso pažeidimas. Teismas privalėjo išnagrinėti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priimti nutartį. Teismas nepasisakė dėl pareiškimo turinio, neištyrė jame nurodytų aplinkybių ir įrodymų. Pareiškime nebuvo nurodyta jokių objektyvių priežasčių, kodėl laiku nepateiktas atsiliepimas į ieškinį ir kodėl sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl nebuvo pagrindo sprendimui už akių panaikinti;
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas privalėjo išspręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimą motyvuota nutartimi iki sprendimo priėmimo. Šalims sutinkant su tokios nutarties motyvais, jos būtų turėjusios galimybę sudaryti naują taikos sutartį, ištaisant teismo nustatytus atitikties įstatymui trūkumus arba nesutinkant apskųsti tokią nutartį apeliacinės instancijos teismui;
3. Teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Teismas galimai ne tik pažeidė šalių interesą užbaigti procesą taikiai, bei tuo pačiu koncentruotumo principą. Faktas, kad taikos sutartimi atlygintinos žalos dydis viršija apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytą žalos dydį, nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį;
4. Nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad faktas, jog civilinis ieškinys buvo neišnagrinėtas baudžiamojoje byloje, suponuoja tokio ieškinio nepagrįstumą, jei jis pareiškiamas civiline tvarka. Teismas nevertino pateiktų įrodymų, nepasisakė dėl žalos dydžio;
5. Teismas skundžiamu sprendimu prieštarautų savo paties motyvams, netgi tuo atveju, jei juos būtų galima laikyti pagrįstais. Nuosprendyje b. b. Nr. 1-2186-478/2011 užfiksuota ieškovės patirta žala dėl atsakovų nusikalstamos veikos sudarė 1 778,23 Lt, kas yra laikytina prejudiciniu faktu. Kadangi atsakovai atlygino 1 200 Lt ieškovei, ieškovės neginčijamo/įrodyto reikalavimo likutį sudaro 578,23 Lt. Teismas turėjo ieškinį tenkinti bent iš dalies ir ieškovės naudai priteisti ne mažiau kaip 578,23 Lt žalos atlyginimą iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 152-159) atsakovo R. M. atstovė advokatė M. L. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti atsakovui iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas sutiko su ieškovės apeliaciniu skundu, tačiau dėl priešingų motyvų negu nurodyti apeliaciniame skunde, būtent:
1. Atsakovas nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir nurodė aplinkybes dėl ieškovės reikalavimo nepagrįstumo. Lokalinėje sąmatoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nusikaltimu buvo pavogta mažiau daiktų, nei nurodė ieškovė. Teismas skundžiamame sprendime atsakovo nurodytas aplinkybes įvertino tinkamai ir, panaikindamas sprendimą už akių, procesinės teisės normų nepažeidė;
2. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties civiliniame procese sudarymą bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismo išvada, kad taikos sutartis gali pabloginti kito atsakovo padėtį, vertintina kritiškai. Atsakovas A. R. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė savo nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo;
3. Teismas, netvirtindamas taikos sutarties, pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendė bylą. Šio pažeidimo pašalinti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Faktinės bylos aplinkybės
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 9 841,56 Lt nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti (b. l. 7-8). Kauno apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu (b. b. Nr. 1-2186-478/2011) ieškovei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (b. l. 86-100). Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 9 841,56 Lt nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti (b. l. 29-30). 2014 m. kovo 25 d. atsakovas R. M. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir ieškinį atmesti (b. l. 38-44). 2014 m. balandžio 25 d. ieškovė pateikė atsiliepimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atsakovo pareiškimo netenkinti (b. l. 61-63). 2014 m. liepos 1 d. ieškovė ir atsakovas R. M. pasirašė taikos sutartį ir pateikė ją teismui tvirtinti (b. l. 82-83). Taikos sutartimi ieškovė sutiko, o atsakovas R. M. įsipareigojo atlyginti ieškovei 2 000 Lt žalą iki 2014 m. gruodžio mėn. 31 d. dalimis po 333,33 Lt kas mėnesį. Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės, paaiškėjus, jog ieškovės reikalaujama priteisti suma yra didesnė, nei nusikalstama veika padarytos žalos dydis (b. l. 102-103). Skundžiamu sprendimu Kauno apylinkės teismas panaikino 2014 m. kovo 5 d. sprendimą už akių ir ieškinį atmetė (b. l. 130-131).
Dėl apeliacinio skundo motyvų
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarką, sprendimą už akių panaikino nepagrįstai ir netinkamais motyvais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2014 m. kovo 5 d. sprendimą už akių skundžiamu sprendimu, nesilaikė CPK 288 straipsnyje nustatytos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo tvarkos, tačiau šis pažeidimas neužkirto ieškovei peržiūrėti sprendimo už akių panaikinimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinės instancijos teisme. Apelianto teiginį, jog jeigu pirmosios instancijos teismas būtų laikęsis sprendimo už akių peržiūrėjimo tvarkos, galimai procesas būtų pasibaigęs sprendimo už akių įsiteisėjimu, teisėjų kolegija vertina kaip niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Nesutiktina su apeliantu, jog nebuvo CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimo už akių panaikinimo pagrindų. Pagal minėto įstatymo nuostatas sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas tada, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas R. M. nesutiko su ieškovės reikalaujamu priteisti žalos atlyginimo dydžiu ir savo nesutikimą grindė Kauno apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto teismo nuosprendžio turinį, sprendžia, kad jame nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, todėl nagrinėjamu atveju 2014 m. kovo 5 d. sprendimas už akių yra panaikintas pagrįstai, o pirmosios instancijos teismo CPK 288 straipsnyje nustatytos tvarkos pažeidimas nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2014 m. kovo 5 d. sprendimo už akių panaikinimo yra teisėta ir negali būti naikinama vien formaliais CPK 288 straipsnyje nustatytos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo pagrindais, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laiku nesprendė taikos sutarties patvirtinimo klausimo ir nepatvirtino ieškovės su atsakovu R. M. sudarytos taikos sutarties. Bylos duomenys patvirtina, kad taikos sutartis buvo pateikta 2014 m. liepos 1 d. teismo posėdžio metu (b. l. 84). Byloje nėra duomenų, jog minėta taikos sutartis būtų patvirtinta ar atsisakyta ją tvirtinti CPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį motyvuodamas tuo, jog taikos sutarties patvirtinimas vieno atsakovo atžvilgiu pablogins kito atsakovo padėtį, kadangi teismo sprendimu už akių žalos atlyginimas iš abiejų atsakovų buvo priteistas solidariai, be to, atlygintos ir taikos sutartimi atlygintinos žalos dydis viršija nuosprendžiu nustatytą neginčytinai įrodytą nusikaltimu padarytą žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių pateiktos taikos sutarties tvirtinimo ar atsisakymo ją tvirtinti klausimą pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo motyvuota rašytine nutartimi, sudarant šalims sąlygas apskųsti minėtą nutartį arba pateikti naują taikos sutartį, įvertinus teismo nurodytus trūkumus. Pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymas su vienu iš solidarių atsakovų negali pažeisti vieno kurio nors iš solidarių atsakovų teisių, kadangi pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Aplinkybė, kad taikos sutartimi atlygintinos žalos dydis viršija apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos žalos dydį nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad taikos sutartimi atlygintinos žalos dydis neviršija ieškiniu reikalaujamos priteisti žalos dydžio. Faktas, jog atsakovas R. M. sutiko su taikos sutarties sąlygomis, patvirtina, jog taikos sutarties sudarymas atitiko jo interesus. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas laiku patvirtinti taikos sutartį pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 str.) ir šalių teisę baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu (b. b. Nr. 1-2186-478/2011) pripažino ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavė žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje teismas nesprendė dėl atsakovų nusikaltimu padarytos žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė padarytos žalos dydžio, t. y. nepateikė jokių papildomų žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi lokaline sąmata, kuri jau buvo pateikta baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas laikė ieškinį neįrodytu, remdamasis tuo, jog baudžiamojoje byloje ieškovės pareikšto civilinio ieškinio teismas nenagrinėjo. CPK 185 straipsnyje yra numatyta teismo pareiga įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog ieškovės civilinis ieškinys nebuvo nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, negali būti pagrindu teigti, jog šioje byloje pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ištirti ieškovės pateiktus įrodymus ir spręsti dėl ieškinio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.
Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti taikos sutartį bei nevertindamas ir nepasisakydamas dėl byloje pateiktų įrodymų, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Šie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys atmestas naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegija dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepasisako, nes šis klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KKL investicijų valdymas“ ieškinys atsakovams R. M. ir A. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir bylą šioje dalyje perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo nekeisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.