Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-755-569/2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vaivorykštė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Priešgaisrinės sistemos“, prašydama: priteisti ieškovei iš atsakovės 27 171,85 Eur nepanaudoto avanso, 51 645,19 Eur delspinigių, 24 480 Eur baudos, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti ieškovei šalių sudarytų 2017 m. sausio 13 d. statybos rangos sutarties Nr. /2017/01/23/PS2017-ES-001 ir 2017 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutarties Nr. /2017/05/12/PS2017-ES-006 7.2 punkte nurodytus dokumentus – defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu garantijas 5 proc. nuo šių sutarčių kainos (atitinkamai 5 250 Eur ir 6 990 Eur sumai) iš Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko ar draudimo bendrovės, kuri galiotų 3 garantinio termino metus, o už šio įpareigojimo nevykdymą už kiekvieną uždelstą dieną įpareigoti atsakovę mokėti po 100 Eur baudą.

2. Ieškovė prieš paskirtą parengiamąjį teismo posėdį pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė papildomus atsakovus – subsidiarius atsakovus V. A., E. T. bei solidarų atsakovą R. S., – taip pat sumažino reikalaujamą priteisti sumą. 2018 m. spalio 24 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovė pateikė pakoreguotą patikslintą ieškinį, kuriame vietoje solidarios atsakovo R. S. atsakomybės nurodė subsidiarią ir atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovę UAB „Priešgaisrinės sistemos“ pateikti šalių sudarytų 2017 m. sausio 23 d. ir 2017 m. gegužės 15 d. statybos rangos sutarčių 7.2 punktuose nurodytus dokumentus. Šiaulių apygardos teismas parengiamajame teismo posėdyje žodine nutartimi, be kita ko, atmetė ieškovės prašymą patikslinti ieškinį.

3. Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl minėtos teismo protokolinės nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovės patikslintą ieškinį, panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Vaivorykštė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. žodinės nutarties.

5. Teismas nesutiko su ieškove, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. žodinė nutartis yra skundžiama apeliacine tvarka. Nurodė, kad ieškovės patikslintu ieškiniu buvo pakeistas ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl jis buvo atmestas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio 1 dalimi. Kadangi CPK nėra numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu, sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. žodinės nutarties panaikinimo remiantis CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė UAB „Vaivorykštė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. spalio 24 d. nutartis ir ieškovės pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

6.1. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patikslintu ieškiniu ieškovė nepakeitė ieškinio dalyko ir pagrindo. Be to, jis buvo pateiktas dar tik rengiantis bylą nagrinėti iš esmės.

6.2. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 24 d. priimtoje žodinėje nutartyje sprendė, kad ieškovės pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas, remiantis CPK 141 straipsniu. Apeliantė neteikė pareiškimo dėl ieškinio pagrindo arba ieškinio dalyko pakeitimo. Dėl šios priežasties teismas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą turėjo nagrinėti remdamasis CPK 137 straipsniu, o šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti paduodamas atskirasis skundas.

6.3. Teismas, atsisakydamas priimti ieškovės patikslintą ieškinį, iš ieškovės atėmė teisę atsisakyti vieno iš ieškinio reikalavimų ir sumažinti ieškinio sumą, nors tokios teisės teismas neturi, todėl buvo pažeista CPK 42 straipsnio 1 dalis.

6.4. Teismas pažeidė vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nes atsisakius priimti patikslintą ieškinį, ieškovė bus priversta inicijuoti kitą bylą ir vėliau prašyti sujungti civilines bylas arba vieną iš jų sustabdyti, o tokiu atveju bylos nagrinėjimas užsitęstų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar atskiruoju skundu gali būti apskųsta pirmosios instancijos teismo parengiamajame teismo posėdyje priimtos žodinės nutarties dalis, kuria teismas, ieškovės patikslintą ieškinį pripažindamas pareiškimu dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo, nutarė jo netenkinti remdamasis CPK 141 straipsnio 1 dalimi.

9. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 233 straipsnyje nustatyta, kad teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal šio kodekso 334 straipsnio 1 dalį. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

10. Apeliantė teigia, kad jos pateikto patikslinto ieškinio priėmimas turėjo būti išspręstas, vadovaujantis CPK 137 straipsniu, o ne CPK 141 straipsniu. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė iš tiesų keitė ieškinio pagrindą ir dalyką (nurodė papildomus atsakovus, iš kurių turi būti subsidiariai priteista reikalaujama suma, bei nurodė aplinkybes bei motyvus šiai atsakomybei pagrįsti), todėl šiuo atveju turėjo būti taikomas ne CPK 137 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio priėmimą, bet CPK 141 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo tvarką. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, žodine nutartimi nutarė nepriimti ieškovės pateiktų ieškinio pakeitimų (t. y. atmetė ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo), vadovaudamasis CPK 141 straipsnio 1 dalimi. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad nors CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus bei keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis), tačiau nuspręsti, ar ieškinio (priešieškinio) patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014). Galimybė apskųsti atskiruoju skundu teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą priešieškinį, CPK nėra numatyta. Priešingai, CPK 141 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas tokio apskundimo draudimas. Toks CPK numatytas draudimas leidžia užtikrinti ekonomišką, koncentruotą ir kiek įmanoma greitesnį procesą, nes besikreipiantis su ieškiniu asmuo tokiu būdu yra skatinamas jau kreipiantis į teismą su ieškiniu aiškiai ir galutinai apibrėžti ginčo ribas. Taigi, atsižvelgiant į CPK 141 straipsnio 4 dalies teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškovės UAB „Vaivorykštė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. žodinės nutarties panaikinimo konstatuodamas, kad apskųsta teismo nutartis negali būti apeliacinio skundo apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Dėl minėtų priežasčių Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o UAB „Vaivorykštės“ atskirasis skundas dėl šios teismo nutarties atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį paliekant nepakeistą, dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. žodinės nutarties, kurią apeliantė atskirajame skunde taip pat prašo panaikinti, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.