Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – statinių valdymo nuosavybės teise nustatymo , suinteresuotas asmuo- Varėnos rajono savivaldybės administracija

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. V. S., siekdamas atlikti įsigyto turto teisinę registraciją parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, tačiau tuomet sužinojo, jog jo 1993 metais iš (duomenys neskelbtini) įsigytas butas, t.y. 1/2 gyvenamojo namo, kurio unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), 2008-10-28 Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-466 yra įregistruotas Varėnos rajono savivaldybės vardu.

Kadangi 1993 m. pirkimo- pardavimo sutartis tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, o pats V. S. neišsaugojo šios sutarties egzemplioriaus, pareiškėjas juridinį faktą, jog sutartis buvo sudaryta, privalo nustatyti teisme, tuo pačiu prašydamas atnaujinti terminą sudarytos buto pirkimo sutarties įregistravimui.

Nekilnojamųjų daiktų įregistravimo pagrindai numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. Nuosavybės teisių įgijimo pagrindai yra nurodyti ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 str., kuriame nustatyta, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius, 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros-vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Kaip minėta, V. S. nėra išsaugojęs buto pirkimo-pardavimo sutarties egzemplioriaus. Tačiau sutarties sudarymo ir įvykdymo iš V. S. pusės faktą patvirtina buto įkainojimo aktas, kuriuo buvo apskaičiuota parduodamo buto vertė, išlikusi taupomoji knygelė, kurios įrašai liudija apie lėšų nurašymą, su paslaugų teikėjais sudarytos sutartys ir apmokėjimai už suteiktas paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. 11 p. numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.22 str. 1 d. numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis nustato, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Nustatyti šį faktą pareiškėjo atveju būtų beveik visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, tačiau 2008-10-28 Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VI-466 butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį 1993 metais įsigijo ir iki šiol juo naudojasi V. S., buvo įregistruotas Varėnos rajono savivaldybės vardu. Todėl, kaip jau minėta, yra būtina nustatyti juridinį faktą, jog sutartis dėl buto pirkimo buvo sudaryta ir V. S. visiškai įvykdyta.

Renkant duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą bei įvykdymą buvo kreiptasi ir į Varėnos rajono savivaldybės administraciją. Pateiktu savivaldybės administracijos atsakymu į advokato kontoros užklausą administracijos direktorius nurodė, jog prašomų duomenų, patvirtinančių V. S. buto išsipirkimą, pateikti nėra galimybių, nes vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 ir Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100, 2012 m. gruodžio 6 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijoje 1991-1995 metų bylos buvo sunaikintos (dokumentų naikinimo aktas Nr. INR-27).

Pažymėtina, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija neneigia, jog tokia buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir jai yra žinomas faktas, kad minėtuoju butu nuo pat sutarties sudarymo naudojasi pareiškėjas V. S. ir jo šeima.

Apmokėjimo už perkamą butą grynaisiais pinigais dokumentai nėra išlikę, tačiau iš Taupomosios knygelės įrašų matosi, kad nuo pareiškėjo V. S. 1992 m. gruodžio 15 d. buvo nuskaičiuota suma, atitinkanti buto įkainojimo akte nurodytą sumą- 4745 laikinieji talonai.

Iš UAB „Ignitis“ pateiktos informacijos matosi, kad 1995-01-30 R. S. (V. S. sutuoktinės) vardu buvo sudaryta Sutartis Nr. 6171103 dėl elektros energijos tiekimo objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) Nuo 2002-10-17 iki 2020-10-01, už šiame objekte suvartotą elektros energiją iš viso buvo sumokėta 2 071,47 Eur. Pažymėtina, kad dalis sumokėtos sumos (714,03 Eur) už Objekte suvartotą elektros energiją buvo sumokėta iš pareiškėjo V. S. banko sąskaitos. Kiti mokėjimai už Objekte suvartotą elektros energiją, buvo atlikti grynaisiais pinigais.

Iš UAB "Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras" atsakymo matosi, kad pareiškėjas V. S. už atliekų tvarkymą yra apmokestintas nuo 2009-10-01.

VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas V. S. nuo 1991-08-26 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu prie pareiškimo teismui teikiami duomenys patvirtina, kad 1993 m. sausio 14 d. pareiškėjas V. S. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą- butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį dvibučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, sumokėdamas už jį grynaisiais pinigais 659 laikinuosius talonus ir 4745 laikinuosius talonus investiciniais čekiais, todėl šis juridinis faktas nustatytinas teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis). Nustačius prašomą juridinį faktą pareiškėjas įgis teisę į minimą nekilnojamąjį turtą bei turės galimybę išviešinti ją prieš trečiuosius asmenis įregistravęs šią teisę viešajame registre.

Suinteresuotas asmuo- Varėnos rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu pareiškėjo pareiškimui neprieštaravo.

Iš kadastrinių matavimų byloje esančios archyvinės medžiagos matyti, kad 1992-11-15 buvo atlikta buto (duomenys neskelbtini) pastatų vidaus plotų eksplikacija, butų, pagalbinių statinių ir pagalbinių įrenginių įkainojimo suvestinė, bei nurodyta, kad namas priklauso vietos tarybos butų fondui.

Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) parduodamojo namo valdoje pagalbinio pastato įkainavimo apskaičiavimo matyti, kad buvo paskaičiuota šių statinių vertė pardavimui, bei paskaičiavimas turėjo būti patvirtintas (duomenys neskelbtini) viršaičio.

Iš 1993-01-14 parduodamo gyvenamojo namo, namo dalies esančio (duomenys neskelbtini) 44,51 kv m ploto, įkainojimo akto, pasirašyto (duomenys neskelbtini) viršaičio V. Ž. ,pirkėjo V. S. ir komisijos narių, matyti, kad buto pirkėju yra nurodytas V. S., pardavėjas (duomenys neskelbtini), su nurodymu, jog prieš sudarant notarinę pirkimo pardavimo sutartį turi būti sumokėta: pradinė įmoka 439 rb., 4745 rb investiciniais čekiais, 20 proc. įmoka grynais 659 rb ir 36 rb valstybinis mokestis.

Iš pateiktos V. S. taupomosios knygelės(sąskaita Nr.I 7701)matyti, kad 1992-12-15 nuo sąskaitos buvo nurašyta 659 talonai ir 4745 investiciniai čekiai .

Iš 2020-11-27 Gyventojų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas V. S. gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs nuo 1991-08-26.

Iš 2020-03-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės su istorija išrašo matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuosavybė 1992-03-26 rajono valdybos potvarkio Nr.178-V pagrindu buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), o 1993-01-14 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu pagal 1991-05-28 įstatymą Nr.I-1374 ½ dalis namo buvo parduota G. K., bei šiai daliai 2008-10-28 rajono Tarybos sprendimo Nr.T-VI-466 pagrindu bei pagal 2011-01-05 asmens prašymą nuosavybės teisės buvo įregistruotos G. K. vardu, o kita namo dalis įregistruota Varėnos rajono savivaldybės vardu.

2020-09-17 Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimu pareiškėjo atstovui nurodoma, kad negali pateikti duomenų apie V. S. sumokėtas pinigines lėšas už privatizuojamą butą (duomenys neskelbtini), kadangi 2012-12-06 buvo atrinkta pardavimo dokumentai naikinimui praėjus 10 m saugojimo terminui. Pateiktu 2012-12-06 dokumentų naikinimo aktu patvirtinama, kad buvo sunaikinta 1991-1992 m butų privatizavimo metu pirkimo pardavimo dokumentai ir kiti su tuo susiję dokumentai.

Tokiu būdu matyti, kad butas K(duomenys neskelbtini) G. K. buvo parduotas 1992-01-14 pirkimo pardavimo sutartimi Butų privatizavimo įstatymo tvarka ,bei kad tuo pačiu metu buvo tvarkomi dokumentai ir dėl buto pardavimo V. S..

Duomenų apie nurodomo buto privatizavimo užbaigimą civilinėje byloje nėra.

Teisiniai argumentai

Pagal LR CK 95 str., galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 str. nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Atsižvelgiant į nurodomo buto statybos metus (1940 m.), užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre, laikytina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus šis nekilnojamojo turto objektas buvo priskirtas valstybiniam butų fondui (tuo metu galiojusio Butų kodekso 5 str. 1 d.), kuriuos valdė vykdomojo komiteto organai (vietinių Tarybų butų fondas) arba ministerijos, valstybiniai komitetai ar žinybos (žinybinis butų fondas) (Butų kodekso 6 str. 1 d.).

Vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais, darytina išvada, kad nurodomas butas, statytas 1940 m., galėjo būti priskiriamas prie savivaldybės nuosavybėn perduotino valstybės turto, kuris vėliau buvo apskaitytas savivaldybės balanse. Nurodomam bute gyvenantis V. S. tiek savo rašytuose raštuose, tiek pareiškime teismui, nurodo, kad jis šiuo objektu naudojasi nuo tarybinių laikų, tačiau duomenų apie buto privatizavimo užbaigimą nepateikė ir dėl to nurodytas butas šiuo metu yra įregistruotas kaip savivaldybės turtas.

Nurodytas namas (duomenys neskelbtini) susideda iš dviejų butų, kur butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privatizuotas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka G. K. vardu, bei jo privatizavimas buvo atliktas tuo pačiu metu, kaip ir nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose dėl parengiamųjų dokumentų jo buto privatizavimui. Darytina išvada, kad ir pareiškėjo nurodomas butas Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti privatizuotas vadovaujantis tais pačiais teisės aktais ir tai nebuvo padaryta tik dėl visuomeniniam ir/ar valstybiniam butų fondui priskirtų butų administravimą vykdžiusių institucijų kaltės, nes pareiškėjas buvo išreiškęs valią įsigyti savo nuosavybėn šį butą, tam buvo atliktas buto įkainojimas, rengiami kiti buto privatizavimo dokumentai ir prieš užbaigiant privatizavimą pareiškėjas pilnai sumokėjo pinigines lėšas, kurios buvo nurodytos parduodamo buto įkainojimo akte, pasirašytame (duomenys neskelbtini) viršaičio bei privatizacijos komisijos narių ir pirkėjo V. S..

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Remiantis CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės–ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

Šiuo atveju prašomas nustatyti faktas turėtų juridinę reikšmę pareiškėjui dėl nurodomo buto privatizavimo užbaigimo.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, būtina aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, o atsižvelgiant į butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Tačiau asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu. Įvertinus konkrečias aplinkybes būtina nustatyti ar asmuo butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgijo subjektines teises. Vien noras privatizuoti butą savaime nesukuria subjektinių teisių privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Nustačius, jog nuomojamas butas galėjo būti privatizavimo objektu, tačiau dėl savivaldybės darbuotojų kaltės galiojant Butų privatizavimo įstatymui asmeniui negalėjus tinkamai įgyvendinti teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamosios patalpos, tokia asmens teisė turi būti ginama. Privatizavimą vykdančioms savivaldybės tarnyboms buvo nustatyta pareiga informuoti apie privatizavimą vykdžiusios savivaldybės tarnybos atliktus atitinkamus veiksmus ir savivaldybės institucijos turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą. Netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise ( Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas, pakartota 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo pareiškėjas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai). Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos trys būtinosios tokio privatizavimo sąlygos. Pirma, byloje iš esmės negali būti ginčo dėl to, kad ginčo butas 1992 m. galėjo būti ir šiuo metu gali būti privatizuojama patalpa, pareiškėjas turėjo teisę privatizuoti šį butą, ir pareiškėjas buvo išreiškęs savo valią privatizuoti jo nuomojamą būstą, bei buvo atlikti veiksmai dėl šio buto pardavimo pareiškėjui ir pareiškėjas sumokėjo numatytas lėšas dėl šio buto įsigijimo.

Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgaline tvarka (lot. – lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta jam galiojant. Be to, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, tai yra negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, šiais atvejais: 1) kai būstą perka nuomininkai, kuriems Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą (1 punktas); 2) kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą (2 punktas). 1991-05-28 priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose. Šiame įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sąlygos ir tvarka. Butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. ,bei Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, buvo įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnyje, nuo 2015-01-01 analogiška nuostata buvo perkelta į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnį. Pagal šių įstatymų minėtuose straipsniuose nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kartu matyti, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjui siekiant įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą butą yra praleistas terminas pirkimo pardavimo sutarčiai įregistruoti. Kadangi šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą jog pareiškėjas V. S. a.k(duomenys neskelbtini) pagal Butų privatizavimo įstatymo nustatytas sąlygas 1993 m. sausio 14 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu jis iš (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo ir po to valdė nekilnojamąjį turtą- butą, esantį dvibučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, sumokėdamas už jį grynaisiais pinigais 659 laikinuosius talonus ir 4745 laikinuosius talonus investiciniais čekiais, bei atnaujinti terminą sudarytos buto pirkimo sutarties įregistravimui VĮ Registrų centre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.