Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-214-530/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
1S-214-530/2017
Teisminio proceso Nr.
1-42-1-00484-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
P. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-214-530/2017Teisminio proceso Nr. 1-42-1-00484-2008-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2017 m. sausio 11 d. priimtą nutarimą Nr. 357-4 taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. K. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį galutine 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2009 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 28 d.2017 m. sausio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-4 nutarta taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas devynis kartus, paskutinis jo padarytas pažeidimas užfiksuotas 2013 m., taip pat stebima teigiama jo darbinė motyvacija, nenutrūkę socialiniai ryšiai, todėl nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai nėra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai manyti, kad jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis P. K. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta taikant formalias, niekuo nepagrįstas nuostatas, neįsigilinant į bylos medžiagą. Skundžiama nutartis yra prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms bei teismų praktikai. Komisija tinkamai konstatavo, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo keletą specialybių, šiuo metu mokosi pagal suvirintojo mokymo programą, dalyvauja įvairiuose mokymuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vietą, nori aktyviai dalyvauti vaikų auklėjime, išlaikyti šeimą. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, už nepriekaištingą elgesį jis tris kartus buvo išleistas į trumpalaikes išvykas aplankyti artimųjų. Į pataisos namus jis visada sugrįždavo laiku, jokių pažeidimų nepadarė, tai patvirtina jo motyvaciją tinkamai elgtis ir laikytis įstatymų. Nuteistojo teigimu, jis nėra spontaniškas, asocialus ar linkęs pažeisti nustatytas taisykles. Skunde pažymima, kad nėra jokio teisės dokumento, nurodančio, kokia atlikta bausmės dalis yra pakankama. Lygtinį paleidimą negalima atsisakyti taikyti ir dėl padaryto nusikaltimo sunkumo, ankstesnių teistumų. Komisija jo prašymą svarstė jau penktąjį kartą ir jos sprendimas buvo priimtas nuodugniai išanalizavus jo elgesį bei konstatavus teigiamus pokyčius. Tuo tarpu teismas pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, buvo šališkas, ėmėsi kaltinimo pozicijos, iškraipė bei interpretavo faktus, o ne vadovavosi įstatymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis planuoja dirbti išėjęs į laisvę, vykdo veiklą Šiauliuose, tai nėra fiktyvi įmonė. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad tas pats apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo patvirtinęs Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo, tačiau prokuratūra apskundė šią nutartį ir ji buvo panaikinta. Per praėjusius metus jo elgesys tik gerėjo, už gerą elgesį jis buvo paskatintas dar du kartus. Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nelaikant jo izoliuoto nuo visuomenės. Nuteistojo P. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, kuri, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, todėl daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, P. K. nepateikė.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad P. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 69 balai. Iš minėtų balų 45 yra statiniai, t. y. jau nebekintantys, tačiau 24 balai dar gali būti mažinami. Aukštesniojo teismo vertinimu, išanalizavus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitą teismui pateiktą rašytinę medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog P. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.Sutiktina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis savo elgesį koreguoja – yra įgijęs kelias specialybes, pastaruoju metu nebepažeidinėja pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi palaikyti pozityvius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vis dėlto, šios aplinkybės nenusveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad P. K. iki šiol savo kaltę dėl visų padarytų nusikaltimų neigia. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Jokio apgailestavimo dėl nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis neišreiškia ir savo skunde aukštesniajam teismui. Nors nuteistasis skunde nurodo, kokie teisės principai buvo pažeisti (teisės į teisingą teismą, nešališkumo), tačiau neįvardija kaip pasireiškė šių principų pažeidimas. Vien nuteistajam priimtas nepalankus sprendimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas buvo šališkas, neįvertino visų pateiktų duomenų visumos, iškraipė byloje esančius faktus ir pan. Todėl šie teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs ir plačiau neanalizuojami. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog svarstant lygtinio paleidimo galimybę, vertinamas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu. Todėl tai, jog nuo 2014 m. gegužės 23 d. P. K. nebeturi galiojančių nuobaudų, neatsveria jo padarytų šiurkščių drausmės pažeidimų. Nuteistajam kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo sąlygų P. K. nesugebėjo išpildyti, padarė naują nusikaltimą, kas rodo, jog ilgesnį laikotarpį išlaikyti pavyzdingą elgesį nuteistajam yra nemenka užduotis. Anksčiau ar vėliau jis grįžta prie senų įpročių, t. y. nusikalstamo gyvenimo būdo. Įvertintina ir tai, kad iš pradžių bausmę nuteistasis atlikinėjo Kybartų pataisos namuose, tačiau dėl gautų kriminalinės žvalgybos duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas bei konfliktavimą su kitais nuteistaisiais, P. K. buvo pervežtas į Alytaus pataisos namus. Nors šioje pataisos įstaigoje duomenų apie dalyvavimą ar organizavimą vykdant nusikalstamas veikas negauta, tačiau tai nepaneigia fakto, jog netinkamos kompanijos, draugų pasirinkimas nuteistajam yra reikšmingas kriminogeninis veiksnys. Jo padaryti nusikaltimai įvykdyti veikiant organizuotoje bendrininkų grupėje, pats nuteistasis buvo veikų vykdymo organizatorius, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą ypač svarbios P. K. nuostatos, susijusios su kriminaline subkultūra, savo autoriteto nuteistųjų gretose išlaikymu ir pan. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis laikosi nuteistųjų gretose vyraujančių taisyklių tiek, kiek jo manymu reikia neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Taigi P. K. pateisina kriminalinę subkultūrą, kas rodo, jog jo mąstymas dar nėra reikšmingai pakitęs. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog nuteistasis turėjo galimybę įvykdyti ar bent didele dalimi įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, kurie nėra itin dideli, tačiau sąmoningai delsia tai padaryti. Per 2016 metus į savo asmeninė sąskaitą P. K. gavo 3269,39 eurų ir išleido 2972,32 eurus. Taigi, savo asmeninių poreikių tenkinimas bei patogesnių kalinimo sąlygų susikūrimas jam yra svarbesnis nei turimi įsipareigojimai, kas teisėjų kolegijos vertinama nepalankiai. Nuteistojo turimos mąstymo problemos atsiskleidžia ir Socialinio tyrimo išvadoje. Joje pažymėta, kad P. K. yra linkęs minimizuoti bei racionalizuoti savo netinkamą elgesį ir jo pasekmes, save nuteistasis teisina ir gina. Kai kuriuos dalykus vertina paviršutiniškai, nesigilina nei į įvykių aplinkybes, nei į eigą ar pasekmes. Nors nuteistasis šias problemas stengiasi spręsti, tačiau akivaizdžių rezultatų dar neužfiksuota.Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam šiuo metu vis dar nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai. Nors pirmasis kriminogeninis veiksnys yra daugiau statinis, tačiau antrasis dar gali būti gerokai koreguojamas. Nors P. K. dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, tačiau jų rezultatai šiuo metu dar nėra ženklūs. Pavyzdžiui, nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupes, tačiau pataisos namuose fiksuotas apsvaigimo nuo alkoholio faktas. Nuteistasis teigia norintis dirbti, yra kreipęsis su prašymu dėl įsidarbinimo, tačiau negavo vietos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog savo teigiamą darbinę motyvaciją P. K. galėtų parodyti dirbdamas ir nemokamus darbus, t. y. prisidėdamas prie pataisos įstaigos aplinkos tvarkymo ir pan. Tačiau jokių tokių ar panašių iniciatyvų nuteistasis nėra išreiškęs. Skundo teiginiai apie tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismas kartą jau buvo patvirtinęs Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo, t. y. 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi, neanalizuojami, kadangi minėta nutartis yra panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, todėl jokios teisinės galios ji neturi. Nagrinėjamu atveju P. K. galimą lygtinį paleidimą vertino kita teisėja, todėl kalbėti apie kokius nors šališkumus nėra objektyvaus pagrindo.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas