Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo I. B. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 40 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta subendrinta nuobauda - 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisingo ir pagrįsto teismo nutarimo priėmimas yra siejamas su faktinių bylos aplinkybių objektyviu nustatymu, o taip pat, nustatytų aplinkybių objektyviu ir nešališku vertinimu (ATPK 257 str.). Analizuojant šio teismo nutarimo nepagrįstumo aplinkybes reikia nurodyti, kad teismas grindžia nutarimo išvadas prieštaringais apklaustų byloje asmenų parodymais ir nenurodo motyvų, kodėl vienus paaiškinimus teismas pripažįsta pagrįstais, o kitus atmeta. Taip susidaro įrodymų leistinumo, patikimumo ir vertinimo problemos, kai tuo tarpu teismo išvados turi būti pagrįstos neabejotinais įrodymais, kurie patikrinti teismo posėdžio metu.

Teismas jo kaltę, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., grindžia prieštaringais D. J. parodymais. D. J. duoti pirminiai paaiškinimai, tiriant šį eismo įvykį policijos komisariate, ir jo parodymai, duoti teismo posėdžiuose, yra prieštaringi ir nenuoseklūs. D. J. parodymai teisme vis „tobulėja“, nes jis prisitaiko prie jam jau žinomų bylos aplinkybių. Pirminiame paaiškinime Tauragės apskrities VPK D. J. paaiškino, jog 2011-10-30 23.10 val. važiuojant automobiliu iš Dauglaukio, priešinga puse jį pasivijo automobilis „Audi A4“. Jame buvę vaikinai, iškišę rankas per langą, bandė kažką mesti į jo vairuojamą automobilį. D. J. išsigandęs, bandęs bėgti, tačiau „Audi“ vairuotojas bandė užkišti jam automobilį. D. J. lenkdamas priartėjo prie ženklo „70“ ir paspaudė stabdžius. Tada jam sumėtė automobilio galą ir kelyje apsuko 360 laipsnių kampu. Pastovėjus 5 sekundes iš galo parlėkė automobilis „Audi A4“ ir trenkėsi į jo automobilį. Bylą nagrinėjant teisme, pirmąjame teismo posėdyje D. J. parodė, kad 2011-10-30 važiavo iš Dauglaukio ir iš galo „prisirišo“ I. B. automobilis. Jo nuomone, įvykis galėjo įvykti dėl to, jog jis viršijo greitį, buvo staigus posūkis, o kai pamatė ženklą „70“, bandė stabdyti. Tada jo automobilis apsisuko kelyje visu ratu ir sustojo vienoje eismo juostoje. D. J. stovėjo apie 10 sekundžių, kol atsipeikėjo. 2012-06-07 D. J. apeliaciniame skunde jis jau teigia: „aš dar spėjau įjungti avarinę signalizaciją“. O vėlesniuose posėdžiuose teigia, kad: „automobilis sustojo kelio juostoje link Dauglaukio, kažkiek priekiniu kampu į kitą juostą Tauragės link. Įjungiau avarinį signalą, degė šviesos, kad įspėti kitus eismo dalyvius“. Šie D. J. parodymai iš esmės skiriasi, tačiau jo paklausus, kodėl šie parodymai skiriasi, jis paaiškinti negalėjo. Nagrinėjant bylą teisme, D. J. apskritai nekėlė versijos, kad jo automobilis buvo kokiu nors būdu blokuojamas ir pan., ko pasekoje jis būtų turėjęs pagrindą viršyti greitį. Tokios aplinkybės bylą nagrinėjant teisme atskirų teisėjų visiškai nebuvo aiškinamos ir nagrinėjamos. Vadinasi, D. J. jau pirminiame savo paaiškinime Tauragės apskrities VPK pareigūnams stengėsi išvengti atsakomybės už jo neteisėtus veiksmus ir suversti visą kaltę jam, policijos pareigūnams teigdamas išgalvotą ir realios tiesos neatitinkantį paaiškinimą, tuo galimai paveikdamas kartu su juo važiavusius liudininkus R. B. ir A. S..

Analizuojant eismo įvykio aplinkybes, būtina nustatyti, kokioje padėtyje stovėjo D. J. vairuojamas automobilis „Peugeot 406“ po to, kai jo vairuotojas D. J. nesuvaldė, o automobilis apsisuko ant kelio 360 laipsnių kampu, o taip pat, kaip buvo paženklintas po eismo įvykio kelio viduryje sustojęs D. J. vairuojamas automobilis, kaip šį automobilį buvo galima pastebėti tamsiu paros metu. Liudytojai D. J., R. B. ir A. S. tiek teikdami paaiškinimus po eismo įvykio Tauragės AVPK, tiek apklausti teisme pirmajame teismo posėdyje nenurodė, kad po eismo įvykio automobilis „Peugeot 406“ buvo pastatytas taip, kad nekliudytų kitų transporto priemonių judėjimui, arba automobilis buvo paženklintas taip, kad jis būtų matomas kitiems eismo dalyviams po „Peugeot 406“ eismo įvykio. Automobilis „Peugeot 406“ po eismo įvykio nebuvo patrauktas nuo važiuojamosios kelio dalies į šalikelę, nebuvo pastatyti įspėjamieji ženklai apie atsitikusį eismo įvykį ir pan. Todėl akivaizdu, kad nedelsiant po eismo įvykio tiek automobilio „Peugeot 406“ vairuotojas D. J., tiek jo keleiviai R. B. ir A. S. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad apsaugotų eismo įvykio vietą ir įspėtų kitus eismo dalyvius apie tai, jog įvyko eismo įvykis ir automobilis „Peugeot 406“ po eismo įvykio stovi skersai važiuojamosios kelio dalies, trukdydamas eismui. Tuo labiau, kad automobilis „Peugeot 406“ po eismo įvykio stovėjo skersai kelio visiškai tamsiu paros metu, visiškai neapšviestame kelyje, kur matomumas mažiau nei 100 m, ypatingai nepatogioje vietoje, t. y. esant kelio posūkiui. Tuo tarpu KET 104 p. nurodyta, kad sustojus neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, būtina įjungti motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos ir priekabos avarinę šviesos signalizaciją. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip numatyta šių taisyklių 98 p. Sistemiškai analizuojant D. J., R. B. ir A. S. paaiškinimus, duotus iš karto po eismo įvykio Tauragės AVPK pareigūnams, ir jų parodymus, bylą nagrinėjant pirmajame teismo posėdyje, akivaizdu, kad jie visiškai nenurodo esminės aplinkybės, kad betarpiškai po eismo įvykio buvo įjungta automobilio „Peugeot 406“ avarinė signalizacija. Tokie jų parodymai atsiranda po to, kai buvo atlikta eismo įvykio ekspertizė, ir po to, kai byla iš Klaipėdos apygardos teismo buvo perduota naujam nagrinėjimui į pirmosios instancijos teismą. Minėtų asmenų paaiškinimus Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate ir jų parodymus Tauragės rajono apylinkės teismo posėdyje detaliai yra išanalizavęs Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-16 nutartyje. Akivaizdu, kad vairuotojas D. J. po eismo įvykio avarinės signalizacijos neįjungė, o jo tokie parodymai atsirado tik antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-05-14 nutarime padaryta išvada, kad po eismo įvykio automobilis „Peugeot 406“ kelyje stovėjo su įjungtais šviesos žibintais ir avarine signalizacija, yra neteisinga ir nepagrįsta, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nesiaiškino ir nepašalino esminių prieštaravimų, kodėl šių asmenų paaiškinimuose yra esminių prieštaravimų, kodėl policijos komisariate ir pirmame teismo posėdyje liudytojai D. J., R. B. ir A. S. davė parodymus, jog automobilio „Peugeot 406“ po eismo įvykio degė tik apšvietimo žibintai, o vėlesniuose parodymuose pradėjo teigti, kad po eismo įvykio buvo įjungta automobilio avarinė signalizacija. Todėl ši ypatingai svarbi aplinkybė, kad po eismo įvykio automobilio „Peugeot 406“ buvo įjungta avarinė signalizacija, yra neįrodyta, nes jis nuosekliai ir kategoriškai teigė ir teigia, kad automobilio „Peugeot 406“ avarinė signalizacija nebuvo įjungta ir jis kelyje nebuvo pastebimas tokiu atstumu, kad jis galėtų saugiai sustabdyti savo vairuojamą automobilį. Atkreipia dėmesį į D. J., R. B. ir A. S. nenuoseklius parodymus ir kitais byloje svarbiais klausimais, kuriuos aptarė savo apeliacinio skundo pradžioje, todėl jų parodymais apie avarinės signalizacijos įjungimą, atsiradusiais antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tikėti nėra nei teisinio, nei žmogiškojo pagrindo.

Atmetus šią pirmosios instancijos teismo išvadą, kuri nepagrįsta objektyviais įrodymais, galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai automobilis „Peugeot 406“ po eismo įvykio stovėjo skersai kelio be apšvietimo, šviečiant tik pažibinčiams ar įjungtais žibintais, jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Peugeot 406“, nes realiai jis kliūtį ant važiuojamosios kelio dalies pamatė po išvažiavimo iš kelio posūkio ir jį apsišvietė esant mažesniam atstumui nei 66,7 m. Kaip matyti iš eismo įvykio ekspertizės išvados, būtent tokio atstumo reikėjo, kad jis būtų galėjęs pastebėti kliūtį ant kelio ir saugiai sustabdyti savo vairuojamą automobilį.

Visuma išdėstytų faktinių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad išvengti eismo įvykio negalėjo nei transporto priemonę stabdydamas, nei ją apvažiuodamas, nes tokių objektyvių galimybių neturėjo. Todėl dėl įvykusio eismo įvykio, kai atsitrenkė į tamsiu paros metu skersai kelio stovėjusį automobilį su neįjungtomis, įjungtomis tolimosiomis ar artimosiomis šviesomis, bet neįjungta avarine šviesos signalizacija, jis yra nekaltas ir jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d., įvykio ir sudėties. Neneigia, kad eismo įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tačiau ta aplinkybė, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, dar nereiškia, kad neteisėtai ir nepagrįstai gali būti apkaltintas eismo įvykio sukėlimu, kai to jis nepadarė. Be to, pripažįsta, kad nepateikė automobilio dokumentų, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. Dėl šių savo padarytų administracinių teisės pažeidimų labai gailisi, praėjus daugiau nei 1,5 metų gerai įvertino savo neapgalvotų veiksmų pasekmes, suprato ir tiki, kad daugiau tokio pobūdžio nusižengimų nepadarys. Todėl skiriant jam administracinę nuobaudą už minėtus pažeidimus į šias aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso 12 skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 35 str. 3 d. yra numatyta galimybė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, šį ATPK 35 str. 1 d. numatytą terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos.

I. B. inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d., nepatenka tarp ATPK 12 skirsnyje nurodytų pažeidimų, taip pat tarp 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ str. numatytų pažeidimų, o taip pat jie nėra priskiriami trunkamiesiems teisės pažeidimams, todėl administracinė nuobauda I. B., įrodžius jo kaltumą, turėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo galimai ATPK 127 str. 3 d. bei 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymo dienos, t. y. iki 2012-04-30, arba iki šios dienos nuobaudos skyrimo terminas turėjo būti pratęstas, vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuobauda I. B. iki 2012-04-30 nebuvo paskirta, terminas nuobaudai skirti iki šios dienos taip pat nebuvo pratęstas.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT nutartys administracinėse bylose N16-1491/2007, Nr. N502-767/2008, N575-741/2012). Taigi, nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą 6 mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Apylinkės teismas, iki 2012-04-30 nepaskyręs I. B. administracinės nuobaudos ir iki šios dienos nepratęsęs termino administracinei nuobaudai skirti, galėjo priimti tik vienintelį sprendimą - administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną I. B. atžvilgiu nutraukti, o ne toliau spręsti apelianto kaltės klausimą ir 2012-05-18 priimti nutarimą (t. 1, b. l. 66-69), kuris Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (t. 1, b. l. 108-113) buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Bylos medžiaga nustatyta, kad terminas administracinei nuobaudai skirti buvo pratęstas tik Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi (t. 1, b. l. 176-177), t. y. jau praleidus įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą, o 2013 m. gegužės 14 d. nutarimu (t. 1, b. l. 191-194) I. B. buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d. Apeliacinis teismas, remdamasis nustatytu, pripažįsta, kad apylinkės teismas, 2013-05-14 priimdamas skundžiamą nutarimą, kuriuo I. B. nubaudė administracine nuobauda už 2011-10-30 galimai padarytus administracinius teisės pažeidimus, netinkamai taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu, todėl jis naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. B. atžvilgiu nutraukiama suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.).

Kadangi administracinė teisena nutraukiama ne ATPK 250 str. 1 p., o 250 str. 7 p. numatytu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos apylinkės teismo išvados dėl I. B. kaltės, nes nutraukiant bylą ATPK 250 str. 7 d. numatytu pagrindu kaltės klausimas nėra sprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.